Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios S. K. įstatyminei atstovei I. K., ir advokatui Irmantui Balsiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

nukentėjusiajai E. S., jos atstovui advokatui Justinui Borevičiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui V. M. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. A. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024-03-15, apie 09.56 val., Molėtų r., Čiulėnų sen., Rudilių k., nelygiareikšmių kelių Vilnius - Utena ir Molėtai – Stacijava - Smėlinka sankryžoje, vairuodamas autobusą Temsa HD13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų bei Kelių eismo taisyklių pirmumo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, nes nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas šalutiniu keliu į pagrindinį kelią nesivadovavo kelio ženklų reikalavimais, dėl ko įvažiavęs į sankryžą nedavė kelio jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu Vilnius - Utena važiavusiam krovininiam automobiliui Man TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Kraker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. J. ir su juo susidūrė, dėl ko autobuso keleiviams:

K. K. dėl kairio antakio muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva ir kairio raktikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

E. S. dėl dauginių odos nubrozdinimų veide, galvos plaukuotoje srityje, krūtinės ląstos kairėje, pilve, smakro srities muštinių žaizdų, kairės blauzdos sumušimo pasireiškusiu kraujosruvomis poodyje bei nubrozdinimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

S. K. dėl nustatytų galvos sumušimų, pasireiškusiu paviršine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos srityje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

R. Ž. dėl pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje, daugybinių odos nubrozdinimų ir odos įbrėžimų plaštakoje, nugaros juosmeninėje dalyje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

N. A. B. dėl abiejų kelių sumušimo, pasireiškusiu poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu keliuose buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

M. A. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu dešinėje klubinėje srityje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad važiuojant keliu A14 Vilnius - Utena, atvažiavo prie žiedinės sankryžos, ten buvo schemos, kad kelias uždarytas remontui ir padaryta tipinė schema, kad jis uždarytas. Remiantis schema, kad eismas vyksta pro apylanką, kad kelias uždarytas važiavo kaip pro apylanką, atvažiuojant pro sankryžą 69 kilometre, pamatė, kad dirba kelio darbininkai, šimtu procentų buvo įsitikinęs, kad kelias uždarytas, prieš tai dar mašina pasuko į šitą apylanką ir galvojo, kad niekas nevažiuos, nes kelias uždarytas. Pilnai nesustabdė, pažiūrėjo, kad pakankamai toli važiuoja sunkvežimis, pradėjo važiuoti, bet sunkvežimis labai greit atvažiavo ir trenkėsi į autobusą. Ten greitis buvo nustatytas 50 km/h, autobusas važiavo 70 km/h. Dėl to ir atsitiko ši avarija. Su kaltinimu sutinka, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, tokios buvo aplinkybės. Patikslina, kad kelio ženklai buvo, kad yra apylanka ir kad į šitą pusę eismas vyksta, (parodo ženklus, schemas), jis važiavo pro apylanką. Manė, kad eismas uždarytas ta atkarpa. Sutinka, kad jis pažeidė kelio ženklą duoti kelią. Matė ženklą, bet buvo įsitikinęs, kad kelias uždarytas. Todėl ir atsitiko ši klaida. Viskas vyko labai greit, daug negalvojo, matė, kad apylanka ir išvažiavo. Kadangi eismo įvykio metu šitas autobusas buvo apdraustas privalomuoju draudimu, pagal šitą draudimą draudikas (duomenys neskalbtini) turi atlyginti žalas. Yra atsiliepimas dėl ieškinio iš darbdavio pusės, jis sutinku su šiuo atsiliepimu. Kadangi draudimo taisyklės nepažeistos, tai turi atlyginti draudimo kompanija civilinius ieškinius. Jis ne specialistas, nesutinka su šiais ieškiniais. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl šito įvykio, labai gailisi.

Galima laiduotoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, J. S. yra jos patėvis. Tai nėra kraujo ryšys, bet jis ją užaugino nuo gimimo, jie yra labai artimi, todėl ji nori už jį laiduoti. Ji yra ištekėjusi, gyvena su savo šeima, bet J. S. gyvena šalia, apie 500 metrų nuo jų namų. Visais klausimais bendrauja kaip su tėvais, dažnai bendrauja, netoli gyvena vieni nuo kitų, savaitgaliais bendrauja, po darbo bendrauja ir telefonu kalbasi. Ji dirba vietinėje įmonėje, kuri gamina kruizinius laivus, yra dviejų vaikų mama, turi anūkę. Nėra teista, neturi administracinių nuobaudų. Jos išsilavinimas vidurinis, profesijos neįgijo. Jos mama nėra kaltinamojo sutuoktinė, bet jie gyvena kartu visą laiką. Dar yra sesuo, ji yra jų biologinė dukra. Sesuo ištekėjo ir išvažiavo į užsienį gyventi. Apie šį įvykį žino iš tėvo pasakojimų. Tėtis pasakojo kaip įvyko pati avarija. Gaila, kad vaikučiai nukentėjo. Labai gaila, kad taip atsitiko, na, bet yra kaip yra. Ji tikrai gali įtakoti, su tėvu santykiai artimi, jis klauso jos nuomonės, pasitaria su ja, šiaip jis labai atsakingas žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas ekspertas S. C. paaiškino, kad dirba valstybinėje teismo medicinos įstaigoje, yra ekspertas. Stažas nuo 2014 metų. Turėjo dvi užduotis: pirmoji G 1112/2024, ir papildoma G 2758/2024. Antrojoje iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos buvo pateikti medicinos dokumentai, kuriuose yra nedarbingumo laikotarpis nuo 03-18 iki 04-30. Matė, kad paskutinis įrašas 2024-07-02, kur yra siuntimas pas specialistą ortopedą traumatologą, daugiau duomenų nebuvo pateikta. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas, sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip nustatyta dėl gydymo trukmės. Šiuo atveju, sužalojimo pobūdžiai vertinami kritiškai, remiantis objektyviais medicinos duomenimis. Šiuo atveju poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nors ir po 10 dienų gali išlikti požymiai. O kokie sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje srityje, krūtinės ląstos kairėje, pilve, smakro srities muštinė žaizda. Šie sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju tenka remtis objektyviais medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis. Remiantis objektyviai nustatytais sužalojimais buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. S. kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2024-03-15 ryte turėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos vežti moksleivius į (duomenys neskelbtini) Jam priskirtu autobusu Temsa HD13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje pasiėmė moksleivius bei tris mokytojas ir išvažiavo į Molėtus. Teigė, kad tuo metu su moksleiviais važiavo du autobusai. Važiavo keliu Vilnius - Utena A14, privažiavus prie Molėtų m. esančio žiedo, matė informacinį kelio ženklą, kuriame nurodyta, kad vyksta kelio darbai, todėl reikėjo apvažiuoti apylanka. Apylanka važiavo keliu Nr. 2802, artėdamas vėl prie pagrindinio Vilnius - Utena kelio, matė prie kelio dirbančius darbininkus, taip pat stovėjo technika. Tuo metu buvo įsitikinęs, kad tas kelio ruožas, kuriame vyko kelio darbai, uždarytas, ir eismas juo draudžiamas. Pamena, kad priešais jį važiavo dar krovininis automobilis. Priartėjęs prie sankryžos matė, kaip nuo Utenos pusės atvažiuoja transporto priemonė, kuri pasuko į jo važiuojamą apvažiavimą, todėl artėdamas prie sankryžos sumažino greitį. Ar tuo metu buvo pilnai sustabdęs vairuojamą autobusą, pasakyti negali, nes neprisimena, tik pastebėjo nuo Utenos pusės atvažiuojantį krovininį automobilį, jis buvo apie 100 metrų atstumu. Buvo įsitikinęs, kad šis krovininis automobilis sankryžoje taip pat suks į dešinę pusę, todėl įvažiavo į kelio A14 važiuojamąją dalį, kad jo vairuojamo autobuso priekinė dalis jau lyg ir buvo priešingoje eismo juostoje, kai į juos atsitrenkė tas važiavęs krovininis automobilis. Jam atrodo, kad norėdamas išvengti susidūrimo dar suko vairą į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Krovininis automobilis priekine dalimi trenkėsi į jo vairuojamo autobuso kairės pusės šoną. Po smūgio autobusas pasisuko į dešinę pusę, priekinė jo dalis buvo jau griovyje. Po eismo įvykio paklausė, ar kas iškvietė pagalbą ir jam buvo atsakyta, kad taip. Atvykus medikams jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Teigė, kad mokinius autobuse prižiūrėjo ir už juos atsakingos buvo mokytojos, todėl nežino ar visi moksleiviai buvo prisisegę saugos diržais. Teigė, kad tuo metu oro sąlygos buvo geros, autobusas buvo techniškai tvarkingas, tvarkingi vairo bei stabdžių mechanizmai. Žino, kad nukentėjusioji E. S. pareiškė 5 300 EUR dydžio civilinį ieškinį, tačiau su juo nesutinka, mano jis per didelis. Tuo labiau, visą eismo įvykio metu patirtą žalą turėjo atlyginti draudimo įmonė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, žada teismo metu nukentėjusiųjų atsiprašyti, nes po šio eismo įvykio su jais nebendravo, jų nepažįsta, todėl galimybės atsiprašyti neturėjo. 2024-12-03 J. S. papildomos apklausos metu parodė, kad su nukentėjusiosios S. K. pareikštu 10 471 EUR dydžio civiliniu ieškiniu nesutinka, nes patirtą žalą taip pat turi atlyginti draudimo bendrovė, nes jo vairuota transporto priemonė drausta civilinės atsakomybės draudimu.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja. 2024-03-15, apie 09.30 val. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos išvyko autobusu į ekskursiją Molėtų r. Autobuse sėdėjo kairėje pusėje, už vairuotojo. Važiavo keliu Vilnius - Utena. Visi moksleiviai buvo linksmi, nes labai laukė šios ekskursijos. Pamena, kai jų autobusas pasuko į kairę pusę ir tuo metu staiga pamatė link jų atvažiuojantį sunkvežimį, su kuriuo susidūrė. Pačio įvykio neprisimena, tik prisimena kai gulėjo lauke prie sunkvežimio rato. Tada prie jos priėjo mokinys, atbėgo mokytoja A., atvyko greitoji med. pagalba ir ją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (tomas 1, b. l. 94-97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. S. dėl dauginių odos nubrozdinimų veide, galvos plaukuotoje srityje, krūtinės ląstos kairėje, pilve, smakro srities muštinių žaizdų ir kairės blauzdos sumušimo pasireiškusiu kraujosruvomis poodyje bei nubrozdinimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 153-154).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Ž., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja, parodė, kad 2024-03-15 ryte su moksleiviais autobusu iš Vilniaus išvažiavo į Molėtus. Pamena, kad kelionės metu visą laiką autobusas labai kratėsi, ji net pagalvojo, kad vairuotojas galėtų važiuoti atsakingiau, kad veža vaikus. Taip važiuodami jie pasiekė Molėtų rajoną ir buvo netoli tikslo. Šiuo keliu važiavo pirmą kartą, kelias jai nepažįstamas, todėl, kurioje tiksliai vietoje įvyko įvykis, pasakyti negali. Jų autobusui reikėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią iš šalutinio ir pasukti į kairę. Vairuotojas sustojo prieš pagrindinį kelią, ir pradėjo manevrą į kairę., tačiau jam tik pradėjus važiuoti į kairę, ji staiga pamatė prie autobuso artėjantį vilkiką ir pajautė didžiulį smūgį. Suprato, kad įvyko auto įvykis. Tuo metu autobuse pradėjo mokytojos vartytis, dužo stiklai. Patyrė šoką, bet kiek pamena, sąmonės neprarado. Kaip ir kas tuo metu vyko, nepamena, tik žino, kad kažkaip ji atsidūrė lauke. Ar ji iškrito pro autobuso langą, ar pati išlipo, to ji nepamena. Atsimena, kad būdama lauke, instinktyviai pradėjo saugoti vaikus, žiūrėjo, kad jie neišeitų į važiuojamą kelio dalį. Ji buvo sužalota, iš nosies bėgo kraujas, skaudėjo delną. Šalia įvykio vietos pamatė gulinčią kolegę E., aplinkui matė vaikštantį išsigandusį autobuso vairuotoją. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, atvykusi greitoji pagalba išvežė ją į gydymo įstaigą. Civilinio ieškinio nereiškia (tomas 2, b. l. 2).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Ž. dėl pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje, daugybinių odos nubrozdinimų ir odos įbrėžimų plaštakoje ir nugaros juosmeninėje dalyje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 2, b. l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. K. dėl kairio antakio muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva, kairio raktikaulio lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 88-89). Nepilnametės K. K. atstovas pagal įstatymą mama A. Č. K. nurodė, kad civilinio ieškinio reikšti neplanuoja (tomas 1, b. l. 91).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. K. dėl nustatytų galvos sumušimų, pasireiškusių paviršine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos srityje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 179-180).

Iš 2024-11-06 „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovės pranešimo nustatyta, kad S. K. buvo išmokėta 924 Eur dydžio neturtinė žala (tomas 1, b. l. 243).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. A. B. dėl abiejų kelių sumušimo, pasireiškusių poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu keliuose, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 2, b. l. 29). Nepilnametės N. A. B. atstovė pagal įstatymą mama O. B. nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia (tomas 2, b. l. 31-32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. A. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu dešinėje klubinėje srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 2, b. l. 51). Nepilnamečio M. A. atstovė pagal įstatymą mama G. A. nurodė, kad byloje civilinio ieškinio reiškia (tomas 2, b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. S., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja, parodė, kad 2024-03-15, apie 08.35 val., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ autobusu, kuriame buvo 32 mokyklos moksleiviai bei trys lydinčios mokytojos, išvyko į Molėtus. Ji sėdėjo autobuso kairėje pusėje, trečioje eilėje. Žino, kad važiavo keliu Vilnius - Utena, kad prie Molėtų miesto autobusas važiavo kelio apylanką ir vėl artėjo prie kelio Vilnius - Utena. Tuo metu pamatė link jų pusės važiuojantį krovininį automobilį. Ir kai jų autobuso priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į kelio Vilnius - Utena važiuojamąją dalį, tas krovininis automobilis priekine dalimi trenkėsi į autobuso priekinę dalį. Po eismo įvykio skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį (tomas 2, b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas M. J., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2024-03-15, apie 9 val., įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu JAM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikrauta priekaba Kraker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Utena - Vilnius. Važiavo apie 70 km/h greičiu, tuo metu oro sąlygos buvo geros, saulėta, matomumas geras. Artėjant prie šio kelio esančios degalinės „Abromika“ matė, kaip jam iš dešinės pusės, iš šalutinio kelio išvažiuoja krovininis automobilis. Likus iki šio keliuko apie 300 m, staiga pamatė, kaip į pagrindinį kelią įvažiavo autobusas, kuris važiavo paskui krovininį automobilį, ir tas autobusas net nebuvo sustojęs prie pagrindinio kelio, neįsitikino, ar pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai. Pamatęs iš šalutinio kelio įvažiuojantį autobusą stabdė vairuojamą automobilį, taip pat suko vairą į kairę pusę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jo vairuojamas automobilis priekine dalimi trenkėsi į to autobuso kairės pusės priekinę dalį. Teigė, kad susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies viduryje. Po susidūrimo autobusas nuvažiavo į kairę pusę, o jo vairuojama transporto priemonė liko ant kelio važiuojamosios dalies. Sustojus transporto priemonėms matė priešais save rūgstančius dūmus, ant žemės gulinčią moterį. Kažkas skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė pagalbą. Jis pats nebuvo sužalotas (tomas 2, b. l. 62-63).

Iš 2024-03-15 – 2024-03-22 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta bei nufotografuota įvykio vieta, esanti Molėtų r., Čiulėnų sen., Rudilių k., kur yra nelygiareikšmių kelių Vilnius - Utena ir Molėtai – Stacijava - Smėlinka sankryža (tomas 1, b. l. 18-36).

Iš 2024-03-15 – 2024-03-22 Daiktų apžiūros protokolo ir transporto priemonės aprašo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas autobusas TEMSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo apgadinimai, fotografuota (tomas 1, b. l. 37-46).

Iš 2024-03-15 – 2024-03-22 Daiktų apžiūros protokolo ir transporto priemonės aprašo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas vilkikas JAM TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe DE KRAKER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo apgadinimai bei nufotografuotas (tomas 1, b. l. 53-60).

Iš 2024-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo nustatyta, kad draudimas pilnai atlygino jiems padarytą žalą (tomas1, b. l. 68-69).

Iš 2024-03-15 policijos pareigūno D. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024-03-15, apie 09 val. 56 min., gavo pranešimą apie eismo įvykį, todėl 10 val. 07 min. atvykę į įvykio vietą kelio Vilnius-Utena 68 km 367 m, nereguliuojamoje T formos sankryžoje, kur autobuso TEMSA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. S. nepraleido pagrindiniu keliu Vilnius-Utena važiavusio vilkiko JAM TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe DE KRAKER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. J.. Abu vairuotojai buvo blaivūs. M. J. aiškino, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu Utena - Vilnius, iš šalutinio kelio išvažiavo autobusas bei jo nepraleido, dėl ko transporto priemonės susidūrė. Tuo metu su J. S. pabendrauti pareigūnams nepavyko, nes jis buvo šoko būsenoje bei sužeistas. Šiuo autobusu važiavo 36 asmenys, - 32 vaikai, 3 lydinčios mokytojos bei 1 vairuotojas. Nustatė, kad autobusu važiavę vaikai, - S. K., K. K., N. A. B. ir M. A. patyrė kūno sužalojimus nukentėjo, todėl buvo išgabenti į VRUL Santaros klinikų vaikų ligoninę (tomas 1, b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio

Dėl nukentėjusiosios S. K. civilinio ieškinio

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1 395,00 Eur turtinę žalą, grindžiamą nukentėjusiosios patirtomis išlaidomis korekciniams akiniams, atliktiems diagnostiniams tyrimams, bei lankymusi pas kineziterapeutą tolimesniam gydymui ir simptomų lengvinimui.

Iš 2024-04-15 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai S. K. konstatuoti tokie sveikatos sužalojimai: nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs paviršine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos kairėje (tomas1, b. l. 179-180). Pažymėtina, kad nukentėjusiajai S. K. kitų sveikatos sutrikdymų nustatyta nebuvo, nes byloje nėra kitų objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie tokias aplinkybes pagrįstų. Iš į bylą pateiktos VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos Neurochirurgijos centro Vaikų neurochirurgijos skyriaus 2024-03-17 stacionaro epikrizės matyti, kad S. K. atlikti diagnostiniai tyrimai jokių indikacijų nenustatė, pacientei rekomenduoti vaistai nuo skausmo, tausojantis namų režimas (1 sav.) ir vengti aktyvaus fizinio krūvio (2 sav.) (tomas 1, b. l. 177-178). Iš to seka, kad nukentėjusiosios kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai – pateiktas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos diagnostinis tyrimas, kurio išvada, kad S. K. nustatyta (duomenys neskelbtini), nėra priežastiniame ryšyje su įvykusiu autoįvykiu, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra konkreti liga, kuri buvo diagnozuota dėl autoįvykio, o yra būklė arba stuburo laikysenos pakitimas, labiau sietinas su nukentėjusiosios jaunu amžiumi. Todėl tiek atliktas diagnostinis tyrimas ir apmokėjimas už jį, tiek nukentėjusiosios pasirinktas lankymasis pas kineziterapeutą simptomų lengvinimui bei apmokėjimas už šias paslaugas, nelaikytini turtine žala, patirta dėl 2024 m. kovo 15 d. įvykusio eismo įvykio.

Dėl patirtų išlaidų korekciniams akiniams pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad autoįvykio metu buvo sulaužyti S. K. akiniai. Tokie duomenys yra nurodomi tik nukentėjusiosios S. K. pareikštame civiliniame ieškinyje. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiksuoto pacientės S. K. planinio apsilankymo 2024-09-11 pas gydytoją oftalmologą ir jame pateikto pacientės būklės aprašymo nustatyta, kad S. K. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri ženkliau padidėjo per pastarąjį pusmetį (priežastis gali būti buvimas patalpoje ir ekranų naudojimas ligos metu; gydomųjų akinių atsisakymas; galvos traumos pasekmės; vaiko augimas), dėl ko skiriami gydomieji akiniai nuolatiniam dėvėjimui. Teismo vertinimu, šie duomenys rodo, jog S. K. pas gydytoją oftalmologą kreipėsi planine tvarka dėl su eismo įvykiu nesusijusios jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), nes šią diagnozę nukentėjusioji turėjo ir iki autoįvykio, ir planine tvarka jai buvo išrašyti gydomieji akiniai. Todėl spręsti, kad tiek planinis vizitas pas gydytoją specialistą, po eismo įvykio praėjus beveik 6 mėnesiams, ir apmokėjimas už šias paslaugas, tiek šio vizito metu išrašyti gydomieji akiniai, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su 2024-03-15 įvykusiu eismo įvykiu, ir dėl šios priežasties nelaikytini turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl eismo įvykio asmuo. Kaip jau teismas yra nurodęs, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios S. K. iki autoįvykio turėtas sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), yra susijęs su 2024-03-15 įvykusiu eismo įvykiu, todėl kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai apie 2024-05-06 patirtas išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akinių gamyba) nelaikyti turtine žala, atsiradusia dėl įvykusio eismo įvykio. Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 1 395 Eur turtinė žala nėra susijusi su eismo įvykio metu nukentėjusiosios S. K. patirtu sveikatos sutrikdymu, todėl nėra pagrindo nukentėjusiajai priteisti prašomą turtinės žalos dydį. Dėl išdėstyto civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Šioje byloje draudimo bendrovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo atitinkamomis nuostatomis, S. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 924 Eur suma ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiajai (tomas 1, b. l. 243).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. S. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. K. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – autobusą – ir veždamas vaikus, suvokdamas, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti vaikai ir kiti asmenys.

Teismo vertinimu, būtina pabrėžti, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje įgaliotas atstovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai S. K. buvo išmokėta maksimali rekomenduojama už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta neturtinės žalos suma. Teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo teiginiu, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinai sunkių padarinių, kurie leistų laikyti išmokėtą draudiminę išmoką neturtinei žalai atlyginti per maža. Baudžiamoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą ateityje, nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai būtų likę sunkūs liekamieji reiškiniai. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje minimas emocinis jautrumas ir reikalingumas lankyti psichologines konsultacijas yra išimtinai susijęs su įvykusiu autoįvykiu, kadangi 2024-08-29 (duomenys neskelbtini) mokyklos rašte, kurį pasirašė pagrindinės mokyklos vadovė L. J. ir psichologas R. J. yra nurodoma, kad „Po įvykusios avarijos S. K. mama, I. K., kreipėsi pas mokyklos psichologą dėl dukters patiriamų sunkumų: baimės važiuoti transporto priemonėmis, nuolatinės baimės dėl galimo karo Lietuvoje, padidėjusio nerimo ir įtampos mokyklos veikloje. Po kelių susitikimų matomas pagerėjimas, bet išlikusios baimės, didelis emocinis jautrumas, kurios daro įtaką kasdienėje veikloje.“ (tomas 1, b. l. 204). Iš šio rašto matyti, kad S. K. yra jautrus vaikas, patiriantis įvairių sunkumų, bet jie nėra išskirtinai susiję su įvykusiu eismo įvykiu, be to, šiame rašte nurodoma, kad po kelių susitikimų matomas pagerėjimas. Civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad dėl S. K. patirtų emocinių išgyvenimų šiuo metu kyla didelė rizika negatyviosios patirties asociacijų paaštrėjimui, ir tai gali negrįžtamai pakenkti jos asmenybės formavimuisi, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiai įrodymais. Vertintina ir tai, kad žala nukentėjusiosios S. K. sveikatai buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais kaltinamojo veiksmais, todėl apsprendžiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad vien paminėtų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios patiriamais emociniais sunkumais, nepakanka priteisti jai papildomai neturtinę žalą. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų visumą, o ne į vien nukentėjusiajai sukeltas pasekmes.

Teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai S. K. padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata – tiek fizinė, tiek psichinė, į tai, kad nėra duomenų apie ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą, daro išvadą, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai S. K. išmokėta 924 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Todėl nukentėjusiosios S. K. civilinis ieškinys dėl 9 076,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusiosios S. K. atstovas advokatas Irmantas Balsys pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiosios S. K. naudai 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2025 m. sausio 28 d. PVM sąskaita – faktūra serija IMB Nr. 03126 bei jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Sprendžiant dėl patirtų išlaidų dydžio teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020).

Teismas įvertina tai, kad advokatas Irmantas Balsys ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusios S. K. vardu, šis procesinis dokumentas yra 3 lapų, prie jo pateikti priedai, pagrindžiantys priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį (tomas 1, b. l. 189-232), Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme dviejuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2025 m. balandžio 3 d. (dalyvaujant teismo posėdyje gyvai, teismo posėdžių salėje) ir 2025 m. birželio 11 d. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom), byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nėra didelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą teisinių paslaugų pobūdį (civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme, procesinių dokumentų rengimas), vadovaudamasis kitais aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, nes teismo vertinimu nurodytos atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos apimtį ir pobūdį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad teismas atmetė civilinį ieškinį, nes nukentėjusysis turi teisę reikšti civilinį ieškinį byloje prašydamas dėl, jo nuomone, patirtos žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nuostatomis, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, bei įvertinant, kad teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą veiką, teismas mažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 1 500 Eur. Teismas taip pat nemano, kad minėtų išlaidų atlyginimas būtų pernelyg didelė našta kaltinamajam, kadangi kaltinamasis J. S. yra dirbantis asmuo, todėl gali atlyginti priteistą pinigų sumą.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. A. pateikė byloje prašymą priteisti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš civilinės ieškovės E. S. 1 300,28 Eur atstovavimo išlaidų (tomas 3, b. l. 90-97). Nurodė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 2025 m. liepos 9 d. civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. A. pateikė prašymą dėl papildomų atstovavimo išlaidų prijungimo ir priteisimo baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo prijungti prie baudžiamosios bylos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas papildomas 479,97 Eur atstovavimo išlaidas ir priteisti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš civilinės ieškovės E. S. iš viso 1 780,25 Eur atstovavimo išlaidų.

BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 103 – 106 straipsnius civilinio ieškovo (ir civilinio atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo. Tuo tarpu iš kitų proceso dalyvių, tokių kaip civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, proceso išlaidų, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo klausimai nėra sprendžiami baudžiamojoje byloje. Asmuo, patyręs bylinėjimosi išlaidų dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, šių išlaidų atlyginimo klausimą turi teisę spręsti ieškininės teisenos tvarka. Dėl išdėstyto, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiosios E. S. baudžiamojoje byloje nenagrinėtinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2024-06-10 nutarimu perduoti saugojimui daiktai: nuoplovos, kortelė ir striukė, perduoti saugojimui į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpą, ir supakuoti į dėžę Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiosios S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. K., naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2024-06-10 nutarimu perduotus saugojimui daiktus: nuoplovas, kortelę ir striukę, perduotus saugojimui į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpą, ir supakuotus į dėžę Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, apeliantas skunde turi nurodyti, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.