Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį: 1) per penkis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 149,62 Eur turtinę žalą; 2) atlyginti susitarime su nukentėjusiąja S. A. P. įsipareigotą atlyginti 500 Eur turtinę žalą; 3) registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbti arba tęsti darbą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpių įpareigojant nuteistąjį: 1) per penkis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 149,62 Eur turtinę žalą; 2) atlyginti susitarime su nukentėjusiąja S. A. P. įsipareigotą atlyginti 500 Eur turtinę žalą; 3) registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbti arba tęsti darbą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista civiliniam ieškovui 149,62 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 24 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje, kebabinėje „Fabų kebabai“, esančioje Vilniuje, Stanevičiaus g. 32, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. dėl menkavertės priežasties, konflikto, kilusio su kebabinės darbuotoja I. A., metu, dėl to, kad I. A. neva per ilgai gamina užsakytą kebabą, vartodamas nukentėjusiųjų I. A. ir jos dukros S. A. P. atžvilgiu necenzūrinius įžeidžiančio pobūdžio žodžius, persisvėręs per stalviršį, ranka smūgiavo nukentėjusiajai I. A., tačiau ši staiga atsitraukė ir jis nepataikė. Po ko, atsisukęs ir priėjęs prie nukentėjusiosios I. A. dukros S. A. P., kai ši apgynė motiną, sudavė pastarajai dešine ranka ne mažiau šešis smūgius į galvą bei veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, nosies nugarėlėje, kaktos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kairio žando gleivinės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu V. P. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio ir priteisti civiliniam ieškovui penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą 149,62 Eur turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš V. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai 149,62 Eur turtinei žalai atlyginti, nieko nepasisakė dėl civilinio ieškovo prašytų penkių procentų metinių palūkanų už minėtą priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos teismų praktikos.

2.2. Prokurorė pažymi, kad, vadovaujantis BPK 113 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atsižvelgiant į tai, kad BPK nereglamentuoja procesinių palūkanų klausimo, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti.

2.3. Prokurorė, remdamasi kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, apeliaciniame skunde daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. P. apkaltinamąjį nuosprendį ir visiškai tenkindamas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant pareikštam reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties prokurorė mano, kad ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista, priteisiant civilinei ieškovei procesines palūkanas už priteistą turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, pats nuteistasis savarankiškos pozicijos neišsakė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamas tik klausimas dėl procesinių palūkanų civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (past. – skunde klaidingai nurodomas civilinės ieškovės pavadinimas, t. y. Valstybinė ligonių kasa) priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

8. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, prašydama iš kaltininko priteisti 149,62 Eur žalą turtinę žalą, t. y. patirtas išlaidas dėl nukentėjusiosios gydymo, be to, prašo priteisti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120-121). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, motyvuotas, dėl ko priteisė iš nuteistojo atlyginti civiliniam ieškovui prašomą turtinę žalą – 149,62 Eur. Vis dėlto dėl ieškinyje suformuluoto prašymo priteisti procesines palūkanas nuosprendžio motyvuose nepasisakyta, dėl šio prašymo sprendimas nenurodytas ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kas reiškia, jog pastarasis ieškinio reikalavimas liko neišspręstas.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinių palūkanų baudžiamojoje byloje negalima skaičiuoti taip, kaip jos skaičiuojamos civiliniame procese. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam V. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir, be kita ko, paskirtas įpareigojimas per penkis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 149,62 Eur turtinę žalą. Nuosprendžiu bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas yra nustatęs vėlesnį bausmės atlikimo pradžios momentą nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, todėl ir minėtos procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip prašoma apeliaciniame skunde, o nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

11. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš nuteistojo priteistinos civiliniam ieškovui penkių procentų dydžio palūkanos, jas skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kuria iš V. P. valstybės naudai prašoma priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

13. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas, taip pat į tai, jog pas nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą parinkti advokatą, kurį vėliau teismas paskyrė nuteistojo gynėju (šiuo atveju buvo paskirta advokatė Aušra Saulėnienė). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėja nuteistajam buvo paskirta teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva, taip pat tai, kad apeliacinį procesą iniciavo ne pats nuteistasis, o prokurorė, be to, vertinant tai, kad pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teismui pateikta jau po to teismo posėdžio ir nuteistasis su tokiu prašymu nebuvo supažindintas, savo pozicijos neišsakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio ir iš nuteistojo V. P. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą 149,62 Eur turtinę žalą, palūkanas skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.