Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui A. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1291-639/2013 iš atsakovo priteisto išlaikymo po 116 Eur (400 Lt) nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (pirmosios instancijos teismo sprendimas 2013 m. spalio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeistas iš dalies, civilinės bylos Nr. 2A-1351-479/2013). Ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, padidėjo sūnaus poreikiai, pabrango visos būtinam pragyvenimui reikalingos prekės, paslaugos, kas sąlygojo šalių ir vaiko materialinės padėties pasikeitimą, todėl priteista išlaikymo suma nebeatitinka būtinųjų vaiko poreikių.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo sutinka iš dalies, neprieštarauja sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti didesnį, tai yra po 200 Eur išlaikymą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų išlaikymui skirti ieškovės prašomą sumą.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad šiuo metu teikiamas išlaikymas neatitinka būtinųjų vaiko poreikių ir interesų. Atsakovas neįrodė, kad negali teikti vaikui ieškovės prašomo išlaikymo, kuris atitiktų vaiko interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nedirba ir jokių pajamų negauna, nes turi sveikatos problemų, tvarkomi dokumentai dėl invalidumo. Turi kreditorinių įsipareigojimų; nors ieškovės vardu registruotas automobilis, tačiau jis priklauso kitam ieškovės sūnui. Pažymėjo, kad atsakovas papildomai vaiko jokia forma neremia, taikiai su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo taip pat susitarti nepavyko. Be to, atsakovas prisiėmė kreditorinį įsipareigojimą, nors turi įsiskolinimą dėl išlaikymo, todėl mano, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, papildomai paaiškino, jog atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, todėl jis negali teikti prašomo išlaikymo. Kadangi atsakovui nebuvo leidžiama bendrauti su vaiku, todėl atsakovo ir vaiko ryšys visiškai nutrūkęs. Pažymi, kad vaiko pavardė yra pakeista, todėl mano, kad vaiko ryšys su dabartiniu ieškovės sutuoktiniu glaudesnis, nei su atsakovu. Tuo atveju, jeigu vaiko poreikiams reikalinga 600 Eur per mėnesį, tai ieškovė iš atsakovo galėtų reikalauti išlaikymo tik po 260 Eur ((600 Eur – 80 Eur) / 2). Be to, atsakovas būtų linkęs mokėti daugiau nei po 200 Eur, jeigu atsakovė būtų ieškojusi kompromiso. Prašo atsižvelgti, kad ieškovei tenkinti vaiko poreikius padeda jos sutuoktinis.

6. Kadangi atsakovo ir institucijos teikiančios išvadą dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, apie bylą jie informuoti tinkamai, byla nagrinėta jiems nedalyvaujant, be to, pateiktas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o atsakovui nepavyko prisijungti nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1291-639/2013 iš atsakovo priteistas išlaikymas po 145 Eur (500 Lt) nepilnamečiui šalių vaikui D. T. (buvusi pavardė J.), gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti vaiko motinai T. T. (buvusi pavardė M.). Šis teismo sprendimas 2013 m. spalio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeistas iš dalies, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 116 Eur (400 Lt), civilinės bylos Nr. 2A-1351-479/2013.

8. Ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. yra sudariusi santuoka su D. T. Su šeima ieškovė gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), šis turtas (sodo pastatas, kiti statiniai ir žemės sklypas) priklauso jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įkeistas hipoteka.

9. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbo sutartimi nustatytas 1 002,55 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Sutartimi taip pat numatytas dienpinigių mokėjimas, tuo atveju, kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę užsienyje, jam mokami ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigiai bei kompensuojamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos. 2022 m. birželio 9 d. tarp atsakovo ir BIGBANK AS filialo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui suteiktas 13 000 Eur kreditas, per mėnesį pagal grafiką grąžintina 283,13 Eur kredito suma.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

10. Ieškovė, kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaikui dydį, nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje. Šiuo metu, ieškovės skaičiavimais, sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Atsižvelgiant į turtinę padėtį, atsakovas sutinka mokėti po 200 Eur išlaikymą sūnui.

11. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

12. Šalių sūnui šiuo metu yra 17 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos XI klasėje. Ieškovė grįsdama padidėjusius vaiko poreikius nurodė, kad atsirado papildomų išlaidų dėl sūnaus sveikatos, nurodo, kad patiria būtinąsias ir papildomas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, būsto išlaikymui ir kt. Didėjant jo amžiui, didėja ir lėšos, skiriamos vaikui. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos detalių skaičiavimų ir įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė apibendrintai nurodė, kad per mėnesį vaikui kas mėnesį reikalinga 600 Eur iš abiejų tėvų, kadangi patiriamos išlaidos vaiko mokslams, keleivinio transporto mėnesinis bilietas per mėnesį kainuoja 9 Eur, apie 30 Eur kainuoja maitinimas mokykloje, sporto salės abonentas apie 21 Eur. Nors ieškovės teigimu, sveikatos problemų sūnus neturi, tačiau nurodė ir tai, kad šiuo metu sūnaus dantų gydymui patyrė 3 200 Eur išlaidas, be to, ateityje ieškovė patirs su šiuo gydymu susijusias išlaidas po 100 Eur per 12 mėn., taip pat papildomai kainuos periodiniai vizitai pas stomatologą gydymo laikotarpiu. Kadangi vaikui reikalingi akiniai, kurie keičiami kas metai, todėl patiriamos ir su tuo susijusios išlaidos.

13. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

14. Kaip minėta, ieškovė nurodytų išlaidų konkrečia skaitine suma neįvardina, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt., tačiau jas vertina atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė neturėtų viršyti vieno MMA. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai remiasi vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

15. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei devyneriems metams po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Sutiktina su ieškove, kad sūnui augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 116 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteista suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Nors šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau šie įsipareigojimai prisiimti tėvų rizika ir sprendimu, todėl negali turėti įtakos dėl teiktino išlaikymo vaiko atžvilgiu. Vaikų tėvai, priimdami tam tikrus ilgalaikius finansinius sprendimus, privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir galimybes. Be to, vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas – per mėnesį 1 202,55 Eur neatskaičius mokesčių, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, į rankas gauna nuo 500 Eur iki 800 Eur (vidutiniškai apie 600 – 650 Eur). Taip pat komandiruočių į užsienį metu gauna apie 900 Eur (nuo 500 Eur – 1 300 Eur) dienpinigius.

17. Nors atsakovas tvirtina, kad šie pinigai skirti pragyvenimui ir kitoms išlaidoms užsienyje, tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, tuo atveju, kai darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kad vyko į užsienį komandiruotės pagrindu, todėl laikytina, kad kelionės metu į užsienį vykdė tiesiogines darbo funkcijas, dėl kurių susitarta darbo sutartyje. Duomenų, kad atsakovui išmokėti dienpinigiai atliko kitų komandiruotės ar kelionės išlaidų kompensavimo funkciją, byloje nepateikta. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad dienpinigiai priskirtini prie ieškovo su darbo santykiais susijusių pajamų, o atsakovo faktinės pajamos yra didesnės, nei vien tik nurodytas gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena vieno kambario bendrabučio bute, yra sudaręs vartojimo kredito sutartį automobilio įsigijimui. Taip pat nustatyta, kad jo atžvilgiu vykdomas apie 3 210 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas, patiriamos vykdymo išlaidos.

18. Nors ieškovė niekur nedirba ir kaip nurodo, jokių pajamų negauna, tačiau jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, prie šalių sūnaus išlaikymo prisideda dabartinis ieškovės sutuoktinis, kuris dirba užsienyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių, nepašalina tėvų pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą vaikui, duomenų apie ieškovės negalėjimą dirbti byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų nepajėgi uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl ji turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos ir jos nepilnamečio vaiko poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims.

19. Nustatyta ir tai, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, tai reiškia, kad jokiomis priemonėmis ir būdais neprisideda prie sūnaus priežiūros, auklėjimo ir auginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, ieškovė patvirtino, jog atsakovas sūnui šiuo metu vėl teikia priteistą išlaikymą.

20. Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, kaip jau minėta, ieškovė nors ir nedirba, tačiau kaip ir atsakovas yra darbinga, turi nekilnojamojo turto, o atsakovas neturi, dirba, todėl abu tėvai turėtų ir gali teikti vaikui panašaus dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą sūnui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma, proporcingai atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina net minimalių ir išaugusių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo, atsakovas, įvertinęs išaugusius sūnaus poreikius, su tuo taip pat sutinka. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Tačiau sprendžiant, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, teismo nuomone, ieškovė nepagrindė, kad vaiko poreikiai yra pakitę ta apimtimi, kuria ieškovė nurodė ieškinyje. Ieškovės paskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra aiškiai per didelės, nors teismas neturi pagrindo netikėti ortodontinio, okulisto gydymo būtinumu vaikui, tačiau papildomos išlaidos dėl tokio pobūdžio gydymo ir kt. (pvz. kad šalių sūnui yra suplanuotas, pradėtas ortodontinis gydymas) nepagrįstos, nors teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad turi šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau jų neteikė, todėl išvadai padaryti, jog vaiko poreikiai reikalauja didelių papildomų išlaidų, nepakanka. Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje ieškovei reikalauti, kad atsakovas atlygintų dalį vaiko gydymo išlaidų.

22. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų apie 520 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis vienam tėvui turėtų būti pusė būtent šios sumos – 260 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2022 m. birželio mėn. per mėnesį yra 80,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 220 Eur ((520 Eur – 80,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 300 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas.

23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į pateiktus byloje įrodymus, ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 520 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina 220 Eur (520 Eur – 80 Eur) / 2) išlaikymo suma kas mėnesį, kuri yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 3.201 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių sūnus kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 80,50 Eur išmoką vaikui, kuri skirta išimtinai vaiko poreikiams patenkinti, tai yra vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

25. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ir jį padidinant, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

13. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2022 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 %.

14. Ieškinys patenkintas 73 %. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 59 Eur (220 Eur x 12 mėn. ? 2 640 Eur x 3 % x 75 %), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 138,40 Eur (189,59 Eur x 73 %) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudarė 4,48 Eur, tai yra nesiekė minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (be to byla buvo vedama elektronine forma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1291-639/2013 dalį (iš dalies pakeisto 2013 m. spalio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1351-479/2013) dėl D. T. (buvusi pavardė J.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiui vaikui D. T. išlaikymą po 220 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022 m. rugsėjo 26 d., iki D. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui D. T. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę T. T.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo A. J. priteisti 59 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. J. 138,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.