Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. gynėjui advokatui Andriui Būdvyčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija, Kauno apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), G. L. nubaustas subendrinta 1550 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 11 d., 04.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, automobilis tapo nevaldomas, trenkėsi į medžius ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtos dvi pušys bei apgadintas beržo kamienas (ties (duomenys neskelbtini)). Apie padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, palikęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu vairuotojas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 16, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons ta tuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

13. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

14. Nustatyta, kad G. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2023 m. kovo 11 d., 04.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, automobilis tapo nevaldomas, trenkėsi į medžius ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW X6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nulaužtos dvi pušys bei apgadintas beržo kamienas (ties (duomenys neskelbtini)). Apie padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, palikęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu vairuotojas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Skundžiamu nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje padarymą pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1550 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

15. Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nors G. L. pripažįsta, kad įvykio metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pripažįsta, kad nesuvaldė automobilio ir dėl to automobilis apsivertė, tačiau nurodo, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, iš įvykio vietos pasišalino, nes apžiūrėjęs įvykio vietą, padarytos žalos nematė, buvo apgadintas tik jo paties automobilis. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri ištirta tiek institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

16. Kaip minėta pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje pareiškėjas neginčija, pripažįsta juos padaręs, tačiau ginčija inkriminuoto ANK 426 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymą.

17. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

18. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje (čia ir toliau veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, įvykis, kurio metu G. L., vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, trenkėsi į medžius, nulauždamas dvi pušis, apgadindamas vieno beržo kamieną, apsivertė, atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką. Pažymėtina, kad tai, kad įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas patvirtina bylos medžiaga, tame tarpe vaizdo įrašas, rašytiniai įrodymai, pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 24 d. rašte nurodyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra 744 Eur. Kadangi automobilis, kurį nagrinėjamo įvykio metu vairavo pareiškėjas, priklauso ne pačiam pareiškėjui nuosavybės teise, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai žalą patyrė ir nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės turtui padarytas žalos dydis pagal draudiko pateiktus dokumentus yra 80280 Eur. Taip pat pastebėtina, kad vien tai, jog vėlesniame Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 27 d. rašte nurodyta, jog skyrius pareiškėjui neturi pretenzijų dėl želdinių, nereiškia, kad apskritai žala nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 24 d. rašte nurodytą 744 Eur žalą atlygino pats pareiškėjas. Taigi, akivaizdu, kad minėta žala buvo padaryta, pačio pareiškėjo atlyginta, dėl ko ir buvo gautas minėtas vėlesnis raštas dėl pretenzijų neturėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, juo padarė žalą svetimam turtui – nulaužė dvi pušis, beržo kamieną, sugadino vairuotą bendrovei priklausantį automobilį.

19. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

20. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas), tačiau šio pagrindo byloje nenustatyta, todėl šiuo atveju su eismo įvykiu susijęs pareiškėjas privalėjo vadovautis KET 220 punktu, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, jame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nurodyto KET 220 punkto sąlygos nebuvo įvykdytos: įvykus eismo įvykiui pareiškėjas net nebandė ieškoti nukentėjusiojo, su juo nesitarė dėl žalos atlyginimo, taip pat policijos pareigūnų nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taigi, pareiškėjas pažeidė KET 222 punktą, numatantį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, ko, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepadarė.

21. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. L. taip pat pažeidė KET 9, 101, 126, 219.1 punktus. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad šių taisyklių pareiškėjas nepaisė, dėl ko pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Taip pat, įvertinus tai, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, jis pagrįstai buvo nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Kaip aukščiau minėta, šių nusižengimų pareiškėjas neginčija, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisakys.

22. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą, tiek pačiame skunde, tiek teismo posėdžio metu iš esmės neneigė eismo įvykio aplinkybių, t. y., dėl prastų meteorologinių sąlygų nesuvaldė automobilio „BMW X6“, dėl ko automobilis apsivertė, tačiau teigia, kad dėl anksčiau minėtų meteorologinių sąlygų (ankstyvo ryto, kuomet buvo dar tamsus apsiniaukęs metas) nematė padarytos žalos apgadintiems medžiams. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tame tarpe iš pačio skundo 30 punkto, pareiškėjas po eismo įvykio apie 11 val. grįžo į eismo įvykio vietą, ir nors nerado automobilio, pats į policiją nesikreipė, nors akivaizdu turėjo matyti dienos metu nulaužtus medžius, suvokti apsivertusio ant stogo bendrovės automobilio apgadinimus. Atsižvelgiant į tai ir į toliau teismo nurodytus argumentus, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. L. tiesiogine tyčia padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

23. Pažymėtina, kad kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Kadangi šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-169-530/2023, Nr. 2AT-50-303/2018 ir kt.)

24. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip vairuotojas, turi žinoti kelių eismo taisykles, juolab pagal ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. L. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesuvaldęs automobilio, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, trenkėsi į medžius ir apsivertė, po ko akivaizdu, kad apsivertus automobiliui ant stogo jis buvo sugadintas. Byloje esantys vaizdo įrašas, fotonuotraukos patvirtina, kad įvykio vietoje mėtosi dideliu spinduliu nuo įvykio vietos įvairios automobilio detalės, nulaužti medžiai. Taigi, šių eismo įvykio metu padarytų akivaizdžių bendrovei priklausančio automobilio apgadinimų, esant automobiliui apvirtusiam ant stogo, automobilio eismo įvykio metu judėjimo trajektorijoje nepastebėti padarytų kitų svetimo turto apgadinimų, juolab automobilis sustojo tik atsitrenkęs į medį, net ir esant kaip nurodo pareiškėjas tamsiam paros metui, neįmanoma nepastebėti ir nesuvokti, taigi pareiškėjas pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Nors pareiškėjas tvirtina, kad, neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio, nurodo, kad svetimo turto apgadinimų nematė, tačiau tokie paaiškinimai jo kaltės nepaneigia, šiuos subjektyvius deklaratyvius teiginius dėl jo manymu kaltės nebuvimo paneigia bylos duomenų visuma, tame tarpe vaizdo medžiaga, fotonuotraukose užfiksuotos eismo įvykio pasekmės – apgadintas automobilis, apgadintas kiemo bortelis, nulaužtos dvi pušys bei apgadintas beržo kamienas. Todėl vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, pareiškėjas būdamas rūpestingu, atidžiu asmeniu galėjo ir turėjo apžiūrėti bendrovei priklausantį automobilį, eismo įvykio vietą, bei įvykdyti KET 222 punkto pareigą susitarti su nukentėjusiuoju arba kviesti policijos pareigūnus, o ne spręsti savo subjektyvia vienasmeniška nuomone dėl žalos (ne)sukėlimo.

25. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog dvejų nulaužtų pušų ir apgadinto beržo kamieno nematė, tačiau tai vertintina, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas – nulaužtos dvi pušys ir apgadintas beržo kamienas. Byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo įrašas, Kauno miesto savivaldybės raštai, AB Lietuvos draudimo dokumentai patvirtina minimus dvejų pušų nulaužimus ir apgadintą beržo kamieną bei paties pareiškėjo automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pareiškėjas galimai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas (tai pagrindžiančių duomenų byloje nepateikta), tačiau automobilis priklausė ne pačiam pareiškėjui, o bendrovei. Šią aplinkybę pripažino pats pareiškėjas jau 2023 m. kovo 24 d. teikdamas prašymą grąžinti bendrovei priklausantį automobilį (AN b. l. 26). Tai pripažino pareiškėjas ir teikdamas teismui skundą (žr. skundo 32 punktą, b. l. 6). Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys (AN b. l. 8, 18). Kadangi tai nėra individuali įmonė (kurios turtas priklauso ją įsteigusiam asmeniui), o uždaroji akcinė bendrovė (kurios turtas priklauso bendrovei, nepateikta duomenų, kad pareiškėjas įsigijo šį turtą - automobilį iš bendrovės) negalima teigti, kad žalą patyrė G. L., o ne, šiuo atveju trečiasis asmuo, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

26. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad įvykio vietoje stebėjimo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti aptariamas eismo įvykis. Automobiliui apsivertus, vairuotojas išlipa iš automobilio, apžiūri automobilį. Matyti kaip iš automobilio išlipęs asmuo nueina link J. Semaškos g. 36 namo. Šis vaizdo įrašas, neabejotinai patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu apsivertė pareiškėjo vairuojamas automobilis, po ko pareiškėjas išlipo ir apžiūrėjo įvykio vietą, taigi neabejotina, kad pareiškėjas suvokė padaręs autoįvykį ir žalą. Kaip privalo elgtis su eismo įvykiu susiję asmenys, šioje nutartyje jau aptarta. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl to, kaip jis vertino po eismo įvykio kilusią situaciją, jo subjektyvus suvokimas dėl padarytos eismo įvykio pasėkoje žalos bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.). Tiek vaizdo medžiaga, tiek fotonuotraukos, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas suprato, jog padarė žalos nukentėjusiajam, išlipo, apžiūrėjo įvykio vietą, matė apsivertusį automobilį, taigi turėjo matyti ir fotonuotraukose aiškiai matomus apgadintus medžius, tačiau nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl šios žalos atlyginimo, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, nors tokią pareigą, esant aptartoms aplinkybėms, turėjo. Taigi, pareiškėjas veiką padarė tiesiogine tyčia. G. L., be abejonių supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtintos pareigos neįvykdė – eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai, ir iš įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant ANK 426 straipsnio 2 dalies Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

27. ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 38 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

28. Nagrinėjamu atveju institucija nutarime minėtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių nuostatų nepažeidė, įvertino nusižengimų pobūdį, pareiškėjo charakteristiką, tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

29. Pareiškėjui skirta subendrinta 1550 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

30. Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, kad minėta administracinio poveikio priemonė yra neprivaloma, o alternatyvi, tačiau pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia atgrasymu asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nuskalstamų veikų darymo ir asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nepadarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiu nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar pažeidimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

31. Kaip nurodė institucija skundžiamame nutarime ir ką patvirtina Administracinių nusižengimų registro išrašas, G. L. iki aptariamų nusižengimų ne kartą yra baustas administracine tvarka, t. y. 23 kartus per 5 metus, po inkriminuotų nusižengimų padarymo taip pat buvo baustas dar 2 kartus. Nors dauguma baudų sumokėtos, tačiau pareiškėjas turi galiojančių administracinių baustumų, dauguma nuobaudų skirtos už tapačius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vertinant pažeidėjo asmenybę minėti duomenys rodo, jog asmuo yra sistemingas, piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ignoruojantis kelių eismo taisykles, pareiškėjo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šių inkriminuotų nusižengimų padarymo. Visos šios aplinkybės rodo pareiškėjo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie pareiškėją neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės nuobaudų rūšys, nesusiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti vien tik įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti aukščiau minėti įstatyme keliami tikslai, vien tik bauda pareiškėjui jokio siekiamo ilgalaikio teigiamo poveikio nepadarys.

32. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucija skundžiamu nutarimu pritaikiusi šalia sankcijos ribose skirtos baudos ir administracinio poveikio priemonę, įstatymo nuostatų nepažeidė, nuobauda tinkamai individualizuota, nes vien tik bauda nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo. Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis administracinės atsakomybės nuostatomis. Be to, vien šių aplinkybių galimas buvimas, ko nenustatyta nagrinėjamos bylos atveju ir ko neįrodinėjo pareiškėjas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, įvertinant taip pat tai, kad nusižengimų pasėkoje sukelta žala viršijo 15 bazinių nuobaudų ir baudų dydžių, tai, kad apie padarytus nusižengimus pareiškėjas pranešė tik policijos paprašytas, t. y. tada, kai gavo iš policijos pranešimą, adresuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti asmenį vairavusį tuo metu bendrovei priklausantį automobilį, todėl visų aplinkybių kontekste šiuo atveju tai nesudarytų pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo. Institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytų nusižengimų pavojingumą, bet ir pareiškėjo asmenybę. Be to, teismo nuomone, nuobaudos tikslai neskyrus specialiosios teisės atėmimo tam tikram terminui, atsižvelgiant į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, vien tik bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, nuobauda nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bausmė tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą ar jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. L. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.