Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), P. V. G. nubaustas subendrinta 600 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 28 d., nuo 11.00 val. iki 12.00 val., (duomenys neskelbtini), ties viešosios bibliotekos pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį Lancia Delta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

2. P. V. G. nesutikdamas su šiuo nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui prašydamas administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas itin išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. V. G. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. V. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), ties viešosios bibliotekos pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį Lancia Delta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, padarydamas 176,95 Eur turtinę žalą ir, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, P. V. G. viso proceso metu nesutinka su Institucijos nustatyta faktine aplinkybe, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. G. laikosi versijos, kad jis, važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo ir nepajuto, jog atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir dėl to nesuprato, kad įvyko eismo įvykis.

10. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

11. Kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).

12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas remdamasis susiformavusia teismų praktika, išanalizavęs vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus dėl transporto priemonių apgadinimo, taip pat įrodymų visumos kontekste įvertinęs paties P. V. G., nukentėjusiosios D. S. ir liudytojų V. V. bei M. Z. parodymus, motyvuotai atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis nepajuto kontakto su kliūtimi. Šioje byloje vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis patikimai nustatyta, kad P. V. G. vairuojamam automobiliui judant atbuline eiga ir atsitrenkus į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį lengvąjį automobilį, šis nuo smūgio akivaizdžiai matomai pajuda ir į pradinę padėtį grįžta, kai apeliantas pavažiuoja į priekį, norėdamas išvažiuoti iš aikštelės. Aplinkybes, kad automobilis Lancia Delta po smūgio susiūbavo patvirtino ir apylinkės teisme liudytojais apklausti V. V. bei M. Z., kurie įvykį matė tiesiogiai. Ir nors apelianto vairuojamas automobilis įvykio metu judėjo lėtai, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad būtent atsitrenkimas į kitą automobilį sudarė kliūtį P. V. G. savo automobiliu toliau važiuoti atbuline eiga, todėl pastarasis neabejotinai suprato ir jautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Ko pasėkoje buvo apgadintas automobilio Lancia Delta priekinis kairės pusės sparnas (administracinio nusižengimo b. l. 29). Vairuotojas manevruodamas pripildytoje automobiliais aikštelėje atbuline eiga, paprastai elgiasi atidžiau, stebi padėtį per visus veidrodėlius ir bet koks įtarimas, automobilio susiūbavimas, buvo pagrindu apsispręsti: ar įsitikinti padarytos žalos dydžiu, ieškoti apgadinto automobilio savininko ir pildyti eismo įvykio dokumentus vietoje dėl padarytų apgadinimų, arba nekeliant jokio įtarimo, ramiai išvažiuoti iš aikštelės, tikintis jog niekas įvykio nepastebėjo. Apeliantas pasirinko pastarąjį elgesio variantą ir už tai jis privalo atsakyti. Apeliacinio skundo argumentai, kad P. V. G. automobilis VW Passat išviso neapgadintas, prieštarauja byloje esantiems duomenims, t. y. fotonuotraukose užfiksuotiems automobilio VW Passat apgadinimams (administracinio nusižengimo b. l. 38-40). Tai, kad pažeidėjas nesustojęs iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo ir automobilį paliko netoliese esančioje parduotuvės aikštelėje bei sugrįžo į biblioteką, nepatvirtina fakto, kad jis nesuprato kliudęs kitą transporto priemonę. Priešingai, kaip jis pirminiuose paaiškinimuose buvo nurodęs, jis nuėjo į 2022 m. rugsėjo 30 d. 12 val., vykusį senjorų klubo „(duomenys neskelbtini)“ šventę, beje praėjo pro apgadintą automobilį ir kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, jeigu ne liudytojas užsirašęs automobilio numerius, bei filmuota medžiaga, tikėtina jog įvykis nebūtų buvęs išaiškintas.

13. Skundo argumentas, kad buvo prastos oro sąlygos, blogas matomumas, taip pat nepagrįstas, nes įvykis buvo vidurdienį, liudytojas būdamas bibliotekos patalpose, sugebėjo pamatyti įvykį užfiksuoti automobilio numerius, todėl teigti, kad buvo prastas matomumas, nėra jokio pagrindo. Nors P. V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi jis buvo blaivus, jo automobilis yra draustas ir techniškai tvarkingas, o jo vairavimo stažas yra ilgas, tačiau ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Visuotinai žinoma, kad eismo įvykio fiksavimas, nežiūrint į tai, kad automobilis draustas, sukelia tam tikrus nepatogumus, gaištamas laikas kol nustatomas apgadinto automobilio savininkas, jeigu nerandama savininko, turi būti pranešama policijai, tenka informuoti draudiką, brangsta kitiems metams draudimas ir pnš. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad asmens blaivumas įvykio metu, galiojančio vairuotojo pažymėjimo, civilinės atsakomybės draudimo turėjimas, panašaus ar analogiško pobūdžio nusižengimo anksčiau nepadarymas, turimas ilgas vairavimo stažas, negali būti vertinamos kaip šalinančios asmens atsakomybę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo. Kadangi minėtos aplinkybės savaime nepaneigia asmens tyčios pasišalinti iš įvykio vietos (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-24-699/2017). Šiuo atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad P. V. G., apgadinęs svetimą turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad P. V. G. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija ir apylinkės teismas, įvertinus byloje esančius įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo apylinkės teismo skirtą 300 eurų baudą dėl sunkios materialinės padėties pakeisti kitos rūšies nuobauda. Toks apelianto prašymas netenkinamas.

16. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2000 eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

17. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas įvertino P. V. G. garbingą amžių (84 metai), vairavimo stažą (60 metų), tai, kad apeliantas administracine tvarka baustas 1 kartą ir jam buvo pareikšta žodinė pastaba už padarytą mažai pavojingą veiką (ANK 417 straipsnio 7 dalis), teigiamą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakteristiką, turimą nekilnojamą turtą, jo ir sutuoktinės bendras pajamas, kurios nesiekia 1000 eurų, mėnesio išlaidas sudarančias apie 771,46 Eur bei sveikatos būklę, pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sprendė, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti sumažinus P. V. G. Institucijos skirtą minimalią 600 eurų baudą perpus.

18. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad P. V. G. pasišalino iš eismo įvykio, kurį padarė pažeidęs ne vieną Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimą, kaltę pripažino iš dalies, jo padaryti nusižengimai sukėlė nors ir nedidelę, tačiau turtinę žalą, kurią atlygino draudimo bendrovė, daro išvadą, kad apylinkės teismo skirta 300 eurų bauda yra proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams ir padės užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos pajamos nėra minimalios (b. l. 34-35), jis taip pat turi nekilnojamo turto (b. l. 52) bei automobilis VW Passat nuosavybes teise priklauso jam (administracinio nusižengimo b. l. 33). Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas P. V. G. nebuvo skirta, o baudos sumokėjimui nustatytas 6 mėnesių terminas, todėl įvertinus visa tai apygardos teismas sprendžia, jog P. V. G. skirti kitos rūšies nuobaudą (įspėjimą) nėra jokio pagrindo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta P. V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.