Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste ir – Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (vyriausiosios tyrėjos M. M. 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1241-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22184088098).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Kauno apskrities VPK 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1241-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22184088098, P. V. G. nubaustas subendrinta 600 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 28 d., nuo 11.00 val. iki 12.00 val., Jonavos mieste, Žeimių g. 11, ties viešosios bibliotekos pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį L. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

P. V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 28 d., nuo 11.00 val. iki 12.00 val., Jonavos mieste, Žeimių g. 11, ties viešosios bibliotekos pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį L. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skundžiamu nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. V. G. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.

Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nors P. V. G. teismo posėdžio metu prisipažino iš dalies. Iš pradžių abejojo, ar iš viso dalyvavo eismo įvykyje, ir ar vaizdo įraše užfiksuotas yra jo automobilis. Vėliau jau nurodė, kad dalyvavo eismo įvykyje, tačiau aiškino, kad nepajautė atsitrenkimo į kitą automobilį, tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri ištirta tiek institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Kadangi šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

2023 m. sausio 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1241-2023, nurodyta, kad P. V. G. pažeidė KET 9, 219.1, 222 punktus. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. KET 222 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pareiškėjas P. V. G. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis galėjo apgadinti automobilį L. D., tačiau teigia, kad kito automobilio kliudymo jis nepajuto, nes jo automobilis didelis ir sunkus, jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, kadangi jis nesuprato, kad apgadino automobilį. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. V. G. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Nors pareiškėjas tvirtina, kad, neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio, nurodo, kad ant jo automobilio nėra jokių susidūrimo žymių ar kitokių apgadinimų, tačiau tokie paaiškinimai jo kaltės nepaneigia.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

Nors skunde pareiškėjas teigia, jog ant jo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jokių apgadinimų nėra, tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas – kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – automobilis L. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina automobilio L. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išorinius apgadinimus – priekinės kairės pusės sparno įlenkimą (administracinio nusižengimo b. l. 18-19, 29), bei pareiškėjo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Nuotraukose užfiksuotos braukimo žymės ant galinio bamperio vairuotojo pusėje (administracinio nusižengimo b. l. 38-40). Byloje esanti draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintam automobiliui L. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą sudaro remonto kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 176,95 Eur (administracinio nusižengimo b. l. 28–32).

Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad įvykio vietoje stebėjimo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše (administracinio nusižengimo b. l. 37) akivaizdžiai matyti automobilių susidūrimas, t. y. automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į aikštelę, galimai neradus parkavimo vietos automobilis apsisukinėja, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į stovintį juodos spalvos automobilį, juodos spalvos automobilis nuo smūgio sujuda. Automobilis VW Passat, apsisuka ir iš eismo įvykio vietos pasišalina (administracinio nusižengimo bylos ROIK:22184088098 b. l. 37). Šis vaizdo įrašas, neabejotinai patvirtina, kad varydamas atbuline eiga savo transporto priemonę pareiškėjas kliudė automobilį L. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po kontakto atsitrenkusi jo vairuojama transporto priemonė staiga sustojo, neabejotina, kad pareiškėjas tai turėjo ir galėjo pajusti, juolab, kad atsitrenkimas į kitą automobilį jam sudarė kliūtį toliau savo automobilį varyti atbuline eiga, dėl ko jis buvo priverstas automobiliu pavažiuoti į priekį, pakoreguoti savo važiavimo kryptį ir iš įvykio vietos pasitraukti.

Kaip jau minėta, KET 222 punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju, pažymėtina, jog pareiškėjas pats nusprendė pasišalinti iš šio eismo įvykio vietos, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo elgesio pasekmes. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog jis įvyko metu buvo Jonavos bibliotekoje, stovėjo prie lango ir matė visą įvykį. Matė kaip automobilis, lyg VW Passat, šviesios spalvos, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į juodos spalvos automobilio priekinį sparną ir iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas V. V. tvirtino, kad smūgis nebuvo labai stiprus, po smūgio juodos spalvos automobilis sujudėjo, automobilio VW Passat vairuotojas turėjo smūgį pajusti. Liudytojas M. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jam įvažiuojant į bibliotekos kiemą, prieš jį važiavo automobilis VW Passat, kuris sukėlė įtarimų, nes važiuojant kabino bordiūrus, o įvažiavęs į kiemą ir apsisukinėdamas atsirėmė į kitą automobilį, juodos spalvos Lancia ir iš įvykio vietos išvažiavo. Nuo smūgio juodos spalvos automobilis susiūbavo. Mano, kad susidūrimą vairuotojas tikrai turėjo pajusti. Nukentėjusioji D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną automobilį Lancia paliko viešosios bibliotekos kiemelyje. Vėliau iš kolegų gavo pranešimą, jog į jos automobilį kažkas įvažiavo ir iš įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjus automobilį ir pamačiusi įlenkimą pranešė policijai. Apgadinimas nebuvo stiprus, tačiau įlenkimas matėsi akivaizdžiai, buvo šiek tiek nubraukti dažai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nuosekliais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (pranešimas apie pažeidimą, 2022 m. rugsėjo 28 d. pranešimas apie įvykį policijos pareigūnams, 2022 m. spalio 4 d. pirminis rašytinis D. S. apklausos protokolas, liudytojų V. V. 2022 m. spalio 13 d., M. Z. 2022 m. spalio 17 d. rašytiniai paaiškinimas, kuriuose tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojai nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes).

Nagrinėjamu atveju, teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad P. V. G., sukėlęs eismo įvykį, kuriuo padarė turtinę žalą, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos išvažiavo. Nors pareiškėjas teigė nejautęs, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgis į stovintį nukentėjusiosios automobilį buvo ganėtinai stiprus, automobilis stipriai sujudėjo, o ir automobilio apgadinimas gana aiškiai matomas, todėl neabejotina, jog P. V. G. jautė ir suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, bei kad tokiu smūgiu galėjo sukelti pasekmes – apgadinti kitam asmeniui priklausantį turtą. Pareiškėjo teiginiai, jog jis nejautė jokio smūgio, laikytini pasirinkta gynybine versija, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš vaizdo įrašo matyti, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, kad vairuotojas jį pajaustų. Liudytojai neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad liudytojai ir pareiškėjas būtų priešiškuose santykiuose ir (ar), kad liudytojas turėtų kokį nors motyvą apkalbėti pareiškėją. P. V. G., be abejonių supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtintos pareigos neįvykdė – eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

Teismas pažymi ir tai, kad vairuotojui, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis privalo žinoti ir išmanyti teisinį reglamentavimą, ir kilus eismo įvykiui, privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. G. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju Institucija nutarimu P. V. G. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą, kurios dydis atitinka minimalų ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos dydį.

Skiriant šią nuobaudą buvo atsižvelgta į nustatytą P. V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę: administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei į tai, kad P. V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijai paskiriant administracinę nuobaudą – baudą P. V. G. formaliai laikytasi ANK 34 straipsnio 1-2 dalies reikalavimų.

Kaip rodo bylos medžiaga, P. V. G. padarė du administracinius nusižengimus – sukėlė eismo įvykį bei iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tuo pažeisdamas KET. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą iš viso asmeniui neskirti administracinės nuobaudos – baudos.

Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. V. G. yra garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjo teigimu, vairavimo stažas 60 metų, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog per paskutinius 5 metus P. V. G. administracine tvarka baustas 1 kartą, pareikšta žodinė pastaba už padarytą mažai pavojingą veiką (ANK 417 straipsnio 7 dalis). Nors anksčiau nurodytos aplinkybės ir nepateisina P. V. G. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padaryti administraciniai nusižengimai gali būti vertinami labiau kaip atsitiktiniai, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad P. V. G. charakterizuojamas teigiamai. P. V. G. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 52). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie išmokėtas išmokas matyti, kad pareiškėjo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro gaunama senatvės pensija - 553,34 Eur (b. l. 34). P. V. G. sutuoktinės J. G. gaunamos pajamos kas mėnesį yra 416,65 Eur (b. l. 35). Kaip nurodo pats P. V. G., tiek jis, tiek ir jo sutuoktinė serga įvairiomis senatvės ligomis, vartoja daug nekompensuojamų vaistų, gaunamos pensijos užtenka tik vaistams, komunaliniams mokesčiams ir minimaliam pragyvenimui (b. l. 29-30). Akivaizdu, kad P. V. G. finansinė padėtis nėra gera, pareiškėjo šeimos pajamos nesiekia 1 000 Eur, o mėnesio išlaidos siekia apie 771,46 Eur (b. l. 30-31). Todėl įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo P. V. G. asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti P. V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pagrindų P. V. G. visiškai neskirti administracinės nuobaudos teismas nenustatė, kadangi administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai padaryti, o jų pavojingumas visuomenei akivaizdus ir nekvestionuotinas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. V. G. skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Kauno apskrities VPK 2023 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-1241-2023 dalyje dėl administracinės nuobaudos – baudos dydžio keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį nuo 600 Eur sumažinant iki 300 Eur ir baudos mokėjimą išdėstant per 6 mėnesių laikotarpį. Manytina, kad šis administracinės nuobaudos – baudos dydis yra proporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir nuobaudų skyrimo pagrindus, taip pat pakankamas, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

P. V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1241-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 2218408098, dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos pakeisti paskiriant mažesnę baudą: P. V. G. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, jos mokėjimą išdėstant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 2218408098 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.