Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12835-808/2019 pagal ieškovo UAB „Agrosfera“ ieškinį atsakovui B G. dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prisiimtų prievolių pagal sutartis neįvykdymo, t. y. sutartyse nurodyto grūdų (žirnių ir pupų) nepateikimo ieškovui.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Agrosfera“ ir atsakovas B. G. 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. kovo 26 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovui po 100 tonų pupų (iki 2018 m. spalio mėn.) ir žirnių (iki 2018 m. rugsėjo 15 d.). Atsakovas ieškovui pristatė 79,303 tonų žirnių, t. y. liko nepristatyta 20,697 tonų žirnių ir 100 tonų pupų. 2018 m. gegužės 23 d. Alytaus rajone iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius. 2018 m. birželio 8 d. Alytaus rajone buvo pasiekti stichinės sausros hidroterminio koeficiento rodikliai. 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. D1-422 dėl užsitęsusios stichinės sausros Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 d. liepos 4 d. nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometereologijos tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymos duomenimis Alytaus rajone 2018 m. gegužės–birželio mėn. iškritęs kritulių kiekis sudarė 19 procentų šio laikotarpio daugiamečio kritulių kiekio, tačiau krituliai laiko atžvilgiu pasiskirstė netolygiai. 2019 m. sausio 29 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl sutarčių vykdymo. 2019 m. vasario 4 d. atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kad sutarčių nevykdys dėl sausringo laikotarpio.

15. Apeliantas B. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nepripažino nenugalimos jėgos aplinkybių, atleidžiančių apeliantą nuo civilinės atsakomybės pagal sutartis egzistavimo.

16. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

17. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 str., prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.245 str. 3 d.). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

18. Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d., 6.256 str. 4 d.).

19. Pagal CK 6.212 str. 1 d. šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pagal CK 6.212 str. būtų pripažintos egzistuojant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o nenugalima jėga besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

21. Kasacinis teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad sutarties šalys yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 p. force majeure – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, jog: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.). Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją (5 p.). Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento ir laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą (6 p.).

23. Tarp šalių sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.6 p. nurodyta, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos CK 6.212 str. ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinta Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka. Sutarčių 5.6.1 p. nurodyta, kad šalis, siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo pateikti kitai šaliai visus su tuo susijusius ir įrodančius dokumentus. Sutarčių 5.6.2 p. nurodyta, kad šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo.

24. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šalių sudarytas sutartis atsakovas B. G. pupas ir žirnius ieškovui UAB „Agrosfera“ turėjo pristatyti vėliausiai iki 2018 m. spalio mėn. pabaigos. Atsakovas B. G., informaciją ieškovui UAB „Agrosfera“ apie tai, jog prievolių pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartis neįvykdys, pateikė 2019 m. vasario mėn., atsakydamas į ieškovo 2019 m. sausio 29 d. pretenzijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas apie negalėjimą įvykdyti sutartis dėl nenugalimos jėgos ieškovą informavo anksčiau, t. y. sutarčių 5.6–5.6.2 p. nustatyta tvarka ir terminais. Visi atsakovo nurodomi dokumentai, kuriais grindžiama nenugalimos jėgos įtaka atsakovo pasėliams, ieškovui buvo pateikti ar tapo žinomi pasibaigus šalių sudarytose sutartyse nustatytiems grūdų pristatymo terminams ir pasibaigus grūdų nukūlimo laikotarpiui. Akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė CK 6.212 str. 3 d., Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 5 p. ir šalių sudarytų sutarčių 5.6–5.6.2 p. nuostatas, pagal kurias šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį ir jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Kadangi atsakovas turėjo tiek įstatyminę, tiek sutartinę pareigą operatyviai informuoti ieškovą apie negalėjimą įvykdyti savo prievolių, tačiau sąmoningai šios pareigos neįvykdė, atsakovui tenka pareiga prisiimti neigiamų padarinių riziką.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, t. y. šalys yra laisvos savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybė gali būti taikoma, kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir tai sutrukdė įvykdyti prievolę. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šalių sudarytas grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas atsakovas ieškovui turėjo pristatyti grūdus, kurie yra: 1) išauginti fizinio ar juridinio asmens, registruoto Žemės ūkio ir kaimo verslo registre (1.2 p.); 2) išauginti augintojų, užsiregistravusių registruotų pašarų ūkio subjektų sąraše (sutarčių 1.3 p.). Vadinasi, pagal sutarčių nuostatas atsakovas neįsipareigojo pateikti ieškovui konkrečiai savo ūkyje išaugintų grūdų. Atsakovas yra verslininkas, todėl jam, kaip verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo ir nevykdymo suvokimo reikalavimai. Nenugalima jėga – sausra 2018 m. Lietuvos ūkyje buvo iš esmės iki grūdų kūlimo, todėl akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas, jog dėl sausros negalės pristatyti ieškovui sutarto grūdų kiekio, turėjo galimybę sutartis įvykdyti kitu būdu, t. y. ieškovui pateikti grūdus ne iš savo ūkio. Nepaisant to, atsakovas ne tik nepateikė ieškovui sutartyse nustatyto grūdų kiekio, tačiau, žinodamas apie pareigą pranešti dėl susidariusios situacijos ir gresiančias pasekmes, tinkamai neinformavo ieškovo apie sutarčių nevykdymą ir nevykdymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nurodytais veiksmais iš esmės laisva valia prisiėmė sutarčių neįvykdymo riziką.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui neįvykdžius grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.6–5.6.2 p. nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo civilinės atsakomybės, t. y. nepateikus dokumentų apie nenugalimos jėgos (konkrečiu atveju – sausros) padarytą žalą ir negalėjimą pateikti sutartą grūdų kiekį, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas neįvykdys prisiimtų prievolių. Šalys grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai susitarė, kad jeigu šalis ne vėliau kaip per 5 dienas nepraneša kitai šaliai apie susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui, tai ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Apeliantas tarp šalių sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.6–5.6.2 p. nuostatų neįvykdė, taip pat sutarčių neįvykdė kitu būdu (pvz., pateikiant grūdus, atitinkančius sutarčių 1.2–1.3 p. nuostatas), todėl laikytina, kad apeliantas prisiėmė sausros ir dėl to kylančių padarinių atsiradimo riziką.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal sutarčių nuostatas šalys aiškiai sutarė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinto Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti pateikiama prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma. Nors nurodyta pažyma nesukuria materialinių teisinių padarinių, tačiau ji turi procesinę teisinę reikšmę, nes gali būti pripažinta oficialiuoju rašytiniu įrodymu dėl joje užfiksuotų faktinių duomenų. Atsakovas nurodytos pažymos ieškovui nepateikė, t. y. neįvykdė sutartinės prievolės dėl nenugalimos jėgos aplinkybės įtakos atsakovo pasėliams. Atsakovas taip pat neįvykdė ieškovo informavimo pareigos apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Akivaizdu, kad nurodytais veiksmais ieškovui buvo užkirstas kelias pagal sutarties nuostatas įsitikinti nenugalimos jėgos aplinkybės įtaka atsakovo pasėliams, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių arba netesybų atlyginimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apelianto atsakomybės už tarp šalių sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių netinkamą vykdymą. Apeliantas apeliaciniame skunde pats pripažino, kad galėjo imtis priemonių pristatyti bet kurios klasės pupas ir tai būtų laikoma tinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, nes pupų pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodytas konkretus pristatytinų klasių pupų kiekis, o pateiktas tik bendras pristatytinas pupų kiekis. Nors žirnių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta grūdų klasė ir standartas, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigė sutarties nuostatų, pagal kurias apeliantas galėjo pateikti ieškovui grūdus, nebūtinai užaugintus atsakovo ūkyje. Byloje nustatyta, kad atsakovas pristatė 79,303 tonas žirnių, todėl akivaizdu, kad atsakovui nebūtų sudėtinga ieškovui pristatyti likusį 20,697 t žirnių kiekį, įsigyjant jį iš kitų asmenų.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra žemės ūkio produkcijos supirkėjas, kuris supirktą produkciją parduoda kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad tarp ieškovo ir ūkininkų sudaromų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių tikslas yra siekis tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims. Ieškovui, kaip ir atsakovui, už netinkamą sutarčių vykdymą kyla neigiamų pasekmių atsiradimo grėsmė, todėl akivaizdu, kad tarp šalių sudarytų sutarčių tikslas buvo žemės ūkio produkcijos pateikimas nustatytais terminais. Nors apeliantas argumentuoja, kad sutarčių jis negalėjo įvykdyti dėl 2018 m. sausros padarinių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais pateikti konkretų kiekį grūdų, o ne juos užauginti. Net jei ir laikyti, kad atsakovo tinkamų pareigų pagal sutartis vykdymas yra neatsiejamai susijęs su klimatinėmis, įskaitant nenugalimos jėgos, sąlygomis, tai atsakovas pagal sutarčių nuostatas, siekdamas išvengti visiškos civilinės atsakomybės taikymo, privalėjo iš esmės nedelsiant (per 5 dienas) informuoti ieškovą apie sutarčių nevykdymą dėl nenugalimos jėgos (sausros) padarinių. Byloje nėra ginčo, kad grūdai, kurios atsakovas turėjo pateikti ieškovui, turėjo būti sukulti vėliausiai iki 2018 m. rugpjūčio mėn., pateikti ieškovui – iki 2018 m. spalio mėn. Byloje nustatyta, kad sausra 2018 m. atsakovo ūkinės veiklos vykdymo teritorijoje buvo gegužės–liepos mėn., todėl akivaizdu, kad atsakovui apie kliūtis tinkamai įvykdyti tarp šalių sudarytas sutartis buvo žinoma daug anksčiau nei 2019 m. vasario mėn., kai atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją dėl sutarčių nevykdymo. Toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, kadangi, atsakovui neteikiant jokios informacijos apie sutarčių nevykdymą dėl nenugalimos jėgos, ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, jog atsakovas savo prievoles pagal sutartis įvykdys tinkamai, juolab, pagal šalių sudarytas sutartis atsakovui nebuvo kliūčių pateikti ne savo ūkyje užaugintą produkciją.

34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas neįrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų taikymo, pagrįstai sprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo už netinkamą atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Apelianto įrodinėjamos aplinkybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, sutrukdžiusių įvykdyti sutartines prievoles, neturi teisinės reikšmės, kadangi apeliantas ne tik nesilaikė sutartinių prievolių, susijusių su informavimo apie nenugalimos jėgos aplinkybių įtaką sutarčių vykdymui, bet ir turėjo galimybę įvykdyti sutartis kitais būdais.

35. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

37. CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

38. Pagal tarp šalių sudarytų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.2 p. šalys sutarė, kad atsakovui laiku neperdavus ar numatytomis sąlygomis nepristačius tinkamos kokybės grūdų, ieškovui turi būti sumokėta 30 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo laiku neperduotų/nepristatytų grūdų kiekio vertės, ir atlyginti visi dėl to patirti nuostoliai. Šalys susitarė, kad nurodyta bauda atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius ir negali būti mažinama (sutarčių 5.4 p.). Sutarčių 5.5 p. šalys sutarė, kad ieškovas turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o atsakovas privalo ieškovui kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su pardavėju.

39. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo pasirinkto nuostolių paskaičiavimo būdo, t. y. kad baudos dydis turi būti apskaičiuojamas nuo mažiausios grūdų kainos, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, skaičiuodamas nuostolių dydį. Apelianto skaičiavimais jis turėtų atlyginti daugiausiai 4 1013,15 Eur sumą.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nepristatė ieškovui 100 t pupų. Šalys sutarė, kad nekondicinių pupų kaina bus 180 Eur už toną, pašarinių – 195 Eur, antros klasės – 215 Eur, pirmos klasės – 235 Eur. Kadangi atsakovas, norėdamas tinkamai įvykdyti sutartį, galėjo pristatyti bet kurios rūšies pupas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudos dydis turi būti skaičiuojamas nuo mažiausios pupų kainos Vadinasi, bauda už pupų nepateikimą sudarytų 5 400 Eur (180 Eur x 100 t x 0,3).

41. Atsakovas ieškovui pristatė 79,303 t žirnių, nepristatė – 20,697 t. Šalys sudarė, kad pirmos klasės žirnių kaina bus 186 Eur už toną. Vadinasi, bauda už žirnių nepateikimą sudarytų 1 154,89 Eur. Viso bauda už pupų ir žirnių nepateikimą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas (5 206,97 Eur), sudarytų 6 554,89 Eur.??????

42. ?Atsakovui nevykdant sutartinių prievolių, ieškovas įsigijo iš kito asmens 100,396 t pirmos klasės pupų už 27 424,37 Eur, t. y. 274 Eur už toną. Pagal šalių sudarytą sutartį pirmos klasės pupų kainą sudarė 235 Eur už toną. Vadinasi, kainų skirtumą, kurį turėtų ieškovui kompensuoti atsakovas už 100 t pupų įsigijimą iš kito asmens, sudarytų 3 900 Eur (27 400 Eur - 23 500 Eur).

43. Atsakovui nevykdant sutartinių prievolių, ieškovas įsigijo iš kito asmens 26,234 t antros klasės žirnių už 5 061,36 Eur, t. y. 196 Eur už toną. Pagal šalių sudarytą sutartį šalys susitarė tik dėl pirmos klasės žirnių kainos, kurią sudarė 186 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo iš kito asmens įsigytų žirnių kainos, todėl laikytina, kad kainų skirtumą, kurį turėtų ieškovui kompensuoti atsakovas už 20,697 t žirnių įsigijimą iš kito asmens, sudarytų 206,97 Eur (4 056,61 Eur - 3 849,64 Eur). Viso nuostolių už grūdų įsigijimą iš kitos asmens sumą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas (9 795,11 Eur), sudarytų 4 106,97? Eur.??????????????????

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas baudos dydį ir nuostolių dydį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas patyrė 9 795,11 Eur nuostolių, į kuriuos teismas įskaičiavo 5 206,97 Eur baudos sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apelianto atliktais nuostolių paskaičiavimais, kadangi apeliantas nuostolius skaičiavo už didesnį kiekį grūdų nei pagal tarp šalių sudarytas sutartis jis turėjo įsigyti iš atsakovo.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio civilinėse bylose, kuriose netesybų dydis sumažintas iki 15 procentų, sprendžia, kad 30 procentų netesybos nuo nepateiktų grūdų vertės (pagal pirmą sutartį – 5 400 Eur nuo bendros 18 000 Eur sutarties vertės; pagal antrą sutartį sudarytų 5 580 Eur nuo bendros 18 600 Eur sutarties vertės) yra aiškiai per didelės ir sudarančios ieškovui prielaidas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita (žr., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-954-781/2018; 2013 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1405-565/2013; 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3242-656/2019). Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką ir tai, kad atsakovas didžiąja dalimi (80 procentų) įvykdė vieną iš sutarčių, yra teisinis pagrindas sumažinti netesybų dydį nuo 30 iki 15 procentų, t. y. nagrinėjamu atveju iki 3 277,45 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.258 str. 2 d. nustatytas imperatyvus reikalavimas įskaityti netesybas į nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju netesybų (baudų) suma yra 3 277,45 Eur, todėl ji įskaitoma į 4 106,97 Eur nuostolių sumą.????

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė priteistinų sumų dydžių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neatitinka Lietuvos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo B. G. 4 106,97 Eur nuostolių atlyginimo ieškovo UAB „Agrosfera“ naudai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.156 str., 6.158 str., 6.189 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.212 str., 6.245–6.248 str., 6.251 str., 6.256 str., 6.258 str.; CPK 178 str., 185 str.)

48. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas.

50. Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo iš viso 253 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 11 236,86 Eur sumą, iš kurios priteisiama 4 106,97 Eur, t. y. ieškinys tenkinamas 36,55 procentų. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo B. G. priteistina 92,47 Eur žyminio mokesčio suma ieškovo UAB „Agrosfera“ pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

51. Apeliantas B. G. sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliantas apeliaciniu skundo ginčijo 9 795,11 Eur sumos priteisimą. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant pirmosios instancijos priteistą sumą iki 4 106,97 Eur, t. y. 58,07 procentų dalimi tenkinant apeliacinį skundą. Proporcingai atmestų ir patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovo UAB „Agrosfera“ priteistina 130,66 Eur žyminio mokesčio suma atsakovo B. G. apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.????

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo B. G. 4 106,97 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Agrosfera“ naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Agrosfera“ 130,66 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo B. G. naudai.