- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2-12835-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03877-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Agrosfera“
- Atsakovas
- B. G.
- Advokatai
- Evaldas Dūdonis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agrosfera“ ieškinį atsakovui B. G. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 11236,86 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo bei prievolės visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis - 2018 m. vasario 27 d. Nr. 2702/18-04AS ir 2018 m. kovo 26 d. Nr. 2603/18-01AS (toliau - Sutartys), kuriomis atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovei po 100 tonų pupų ir žirnių. Atsakovas pupų nepristatė, o žirnių pristatė tik 79,303 tonas (nepristatyta 20,697 tonų). Atsakovas neįvykdė ir atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas į 2019 m. sausio 29 d. pretenziją, kuria pasiūlyta geranoriškai susitarti, nurodė (2019-02-04 atsakymas), nevykdysiantis sutarčių dėl sausringo laikotarpio. Kadangi atsakovas nesumokėjo ieškovui pagal sutartį 11236,86 Eur (nepristatytos pupos), tai atsižvelgiant į kainų vidurkį apskaičiuota (235+215+195+185)/4=207,5 Eur; 207,5*100 ) suma yra 20750,00 Eur, todėl paskaičiuota bauda (Sutarčių 5.1, 5.2 ir 5.4. papunkčiai) yra 6225,00 Eur. Kadangi sutartimi numatyta ieškovės teisė savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų įsigyti nepristatytą grūdų kiekį (Sutarties 5.5. papunktis), o pardavėjas (atsakovas) turi kompensuoti kainų skirtumą, ieškovė iš kito asmens įsigijo 100 tonų pupų, o kainų skirtumą sudaro 3650,00 Eur (papildomi nuostoliai). Bauda už žirnius yra 1154,89 Eur, nes iš kitų asmenų ieškovė įsigijo apie 24 tonas žirnių (206,97 Eur). Bendras nuostolių dydis yra 11.236,86 Eur (6225+3650+1154,89+206,97). Atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei atitinkamą kiekį grūdų, ne juos užauginti, iškulti ir tik tada perduoti, todėl siekdamas išvengti atsakomybės, jis turi įrodyti, kad force majeure aplinkybės galiojo atitinkamai balandžio - rugpjūčio mėnesiais. Nurodo, kad atsakovas tinkamai ir laiku neinformavo ieškovės apie susidariusių gamtinių sąlygų įtaką Sutarties vykdymui (Sutarties 5.6.1.papunktis), nors jis tai turėjo žinoti. Atsakovas sudarydamas sutartį turėjo numatyti nepalankių gamtinių sąlygų galimybę, tačiau sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu Sutarties nevykdymo atveju, jis laisva valia prisiėmė visą riziką. Informacijos apie negalėjimą įvykdyti Sutartį pateikimas pasibaigus jos terminui, rodo atsakovo nesąžiningą elgesį. Atsakovui neįrodžius nenugalimos jėgos aplinkybių nėra pagrindo atleisti jį nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, nes 2018 m. balandžio 15-20 dienomis buvo užsėta 51,96 ha ploto pupų ir 94,96 ha ploto žirnių pasėlių. 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais ūkininkavimo teritorijoje (Duomenys neskelbtini) iškrito 29,5 mm kritulių kiekis (19% šio laikotarpio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos), o 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais iškritusių kritulių kiekis pasiskirstė netolygiai (buvo laikotarpių kai visai nelijo); 2018 m. gegužės 23 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodikliai, o 2018 m. birželio 8 d. - stichinės sausros hidroterminio koeficiento rodikliai. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-422 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Ūkyje 2018 metais pupų derlius sudarė 64,96 tonas, o žirnių derlius - 212,48 tonas. Sėklai pasilikta 25 tonos žirnių. Dėl itin prasto pupų derliaus jos nebuvo parduotos. Nors ieškovei buvo pristatyta 212,48 tonų žirnių, tačiau ji įskaitomu svoriu pripažino tik 187,076 tonas (107,773+ 79,303). Kadangi Sutartys buvo sudarytos 2018 m. vasario 27 d., tai jų sudarymo metu nebuvo galimybių numatyti stichinės sausros aplinkybes. Būtent dėl stichinės sausros objektyviai neįvykdyti įsipareigojimai visa apimtimi. Nurodo, kad atsakovas neprisiėmė stichinės sausros ir (ar) jos padarinių atsiradimo rizikos, todėl ir nėra finansiškai atsakingas už Sutarčių neįvykdymą. Pažymi, kad ieškovė buvo žodžiu informuota apie atsakovo negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų, be to apie ekstremalią situaciją buvo paskelbta viešai. Teigia, kad ieškovės prašoma taikyti bauda turėtų būti įskaičiuota į prašomų atlyginti nuostolių dydį, nes priešingu atveju, ieškovė ne tik kompensuotų savo patirtus nuostolius, bet ir pasipelnytų atsakovo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė nesutinkanti su atsakovo teiginiais vertinant force majeure aplinkybes, nes atsakovas yra žemės ūkio srityje veikiantis verslininkas, kuriam keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai, taigi jis turėjo suvokti gamtinių sąlygų įtaką savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, todėl turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką ir sutartinę atsakomybę (visa ar dalinę). Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų siekęs sandorius sudaryti kitomis sąlygos, taigi jis prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovas neįrodė, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų jis negalėjo užauginti viso reikiamo grūdų kiekio, neįrodė, kad būtent dėl gamtinių sąlygų, o ne dėl kitų aplinkybių, neteko viso derliaus, todėl jis neturi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas neįrodė force majeure aplinkybių todėl jis už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą turi atsakyti. Šalys susitarė dėl atsakomybės už sutarčių nevykdymą ar netinkamą vykdymą sąlygų, taip pat ir visiško nuostolių atlyginimo, todėl jis turi juos atlyginti, nes nėra pagrindo jį atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad dėl sausros sunykus pupų ir žirnių javams, todėl derliaus sumažėjimo priežastis buvo stichinė sausra. Kadangi tokio pobūdžio reiškiniai pasitaiko vos vieną kartą per 12 metų, tačiau kaip gana jaunas ūkininkas, neturintis pakankamai patirties ir negalėjęs vertinti galimos sausros tikimybės ir mąsto bei numatyti nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo, atsakovas pats patyrė nuostolių ir nėra atsakingas ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Karolis Druskis, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašė tenkinti ieškinį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Evaldas Dūdonis nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad šalys pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis: 2018 m. vasario 27 d. Nr. 2702/18-04AS ir 2018 m. kovo 26 d. Nr. 2603/18-01AS (el.b. I tomo 2-5, 10-13 l.), kuriomis atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovei po 100 tonų pupų ir žirnių, o ieškovė įsipareigojo už juos sumokėti sutartą kainą. Atsakovas ieškovei pristatė tik 79,303 tonų žirnių, t.y. liko nepristatyta 20,697 tonų žirnių ir 100 tonų pupų. Ieškovė paskaičiavo nuostolius nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės - 7379,89 Eur (1154,89 Eur + 6225,00 Eur) bei 2019 m. sausio 29 d. pretenzija atsakovui pasiūlė geranoriškai susitarti (el.b. I tomo 33-36 l.). Atsakovas nesutiko su pretenzija (2019-02-04 atsakymas), nes nepateikė produkcijos dėl itin sausringo laikotarpio aplinkybių (force majeure) (el.b. I tomo 37-38 l.). Ieškovė iš trečiųjų asmenų įsigijo 24 tonas žirnių (2018-10-08 Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 0810/18-01MO) ir 100 tonų pupų (2018-09-03 Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 0309/2018-02 JP) (el.b. I tomo 52-56 l.). Ieškovė apskaičiavo patirtus nuostolius - 3856,97 Eur (3650,00 Eur + 206,97 Eur) dydžio. Lietuvos hidrometereologijos tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. (5.58-6)-B8-2720 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais iškritęs kritulių kiekis sudarė 19 proc. šio laikotarpio daugiamečio kritulių kiekio, tačiau krituliai laiko atžvilgiu pasiskirstė netolygiai; užsitęsęs sausas periodas 2018 m. gegužės 23 d. pasiekė pavojingo metereologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 8 d. rajone buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai; stichinė sausra (duomenys neskelbtini) pasibaigė liepos 3 d. (el.b. I tomo 95 l.). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius 218 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-422, paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija (el.b. I tomo 96 l.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 d. liepos 4 d. įsakymu Nr. 633 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje (el.b. I tomo 97 l.).
Dėl nenugalimos jėgos (force majeure)
Įstatymas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Be to, force majeure gali būti kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir sutrukdė ją (prievolę) įvykdyti. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdymą / netinkamą įvykdymą įrodinėja force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis. Sutartyse (5.6 punkte) šalys numačiusios dalies ar visiško atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlygas, t.y. jeigu šalis įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu ar, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nagrinėjamu atveju, nenugalimos jėgos aplinkybes atsakovas įrodinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Tvarka), tačiau Sutarčių 5.6.1 papunktyje šalys numatė, kad siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, turi būti pateikti visi su tuo susiję ir įrodantys dokumentai. Pažymėtina, kad tiek CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatos, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų ,,Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją, o Taisyklių 6 punkte numatyta, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento ir laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. Tad byloje nustatytų aplinkybių kontekste atsakovas, teigdamas, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos, turėjo ne tik remtis duomenimis apie (duomenys neskelbtini) rajone 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais buvusią sausrą ar ekstremalios situacijos (dėl sausros) paskelbimu valstybės lygiu, bet ir pagrįsti tokių aplinkybių įtaką savo pasėlių derliui (CPK 178 straipsnis). Vien sumažėjusio derliaus faktas, nesudaro pagrindo neginčytinai teigti, jog išimtine derliaus sumažėjimo priežastimi buvo stichinė sausra. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad stichinė sausra buvo jo pasėlių teritorijoje, kad jis kreipėsi į savivaldybę dėl patirtos žalos, nepateikė nei deklaracijų apie nukentėjusius pasėlių plotus, nei duomenų apie jo pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, juolab, kad stengėsi išvengti ar sumažinti galimą būsimą žalą. Pažymint, kad atsakovas yra ūkininkas, verslo subjektas, savo veikloje sudarantis sandorius, konkrečiu atveju prisiėmė riziką dėl sutarčių neįvykdymo, esant priežastims nepriklausančioms nuo jo valios (juolab, kad sausros periodai būdingi Lietuvai), nors ir neįsipareigojo asmeniškai išauginti grūdus, o tik juos pristatyti ieškovei, todėl sumažėjus derliui, jis turėjo galimybes išspręsti kaip reikiamą kiekį grūdų pateikti ieškovei (net ir įsigyjant iš kitų asmenų). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas išvadai, kad atsakovas iš esmės neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo jį visiškai nuo civilinės atsakomybės.
Dėl baudos ir nuostolių dydžio
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nepristatė 20,697 tonų žirnių ir 100 tonų pupų. Ieškovė atsakovui taikytinos baudos dydį apskaičiavo taikydama kainos vidurkį padauginusi iš nepristatyto kiekio, t.y. kad bauda už pupas yra 6225,00 Eur, o už žirnius – 206,97 Eur, tačiau atsakovas su tokiu skaičiavimu nesutiko teigdamas, kad bauda turėtų būti skaičiuojama nuo mažiausios pupų ir žirnių kainos.
Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Nuostolių atlyginimas turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Sutarčių 5.2 punkte numatė, kad atsakovui laiku neperdavus ar numatytomis sąlygomis nepristačius tinkamos kokybės grūdų, ieškovei turi būti sumokėta 30 proc. dydžio bauda, skaičiuojama nuo laiku neperduotų / nepristatytų grūdų kiekio vertės, bei atlyginti visi jos dėl to patirti nuostoliai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisyklė, kad esant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, tad konkrečiu atveju Sutarčių sąlygos turėtų būti aiškinamos tas sąlygas priėmusios šalies (atsakovo) naudai.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovas, norėdamas tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, galėjo imtis priemonių pristatyti bet kurios klasės pupas, nes Sutartyse nenurodytos tikslios kainos ir klasė. Net jei Sutarčių sąlygos būtų aiškinamos atsakovo naudai, visgi konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, kad baudos dydis turi būti skaičiuojamas nuo mažiausios kainos. Tad žinant, jog nekondicinės pupos kainavo mažiausiai 180 Eur, tai baudos dydis (pagal Sutarties 5.5 punktą) sudarytų 5400,00 Eur (180 Eur/t x 100 x 0,3), o visa bauda už žirnius ir pupas - 5206,97 Eur. Atsižvelgiant į minėtas Sutarčių nuostatas, kad nepristačius ieškovei reikiamo kiekio pupų, pastaroji turėjo teisę jas įsigyti iš trečiųjų asmenų, atsakovui įsipareigojant kompensuoti ieškovei kainų skirtumą bei į bylą pateiktus dokumentus (2018-09-03 ir 2018-10-18 Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2018-09-12 ir 2018-10-19 PVM sąskaitas – faktūras) matyti, kad ieškovė įsigijo 100,68 tonas 1 klasės pupų už 27.508,50 Eur ir 26,234 tonas 2 klasės žirnių už 5141,86,25 Eur, t.y. viso už 32650,36,74 Eur (be PVM), todėl ieškovės patirti nuostoliai (netesybas (mažesnė suma) įskaičius į nuostolius) sudaro 9795,11 todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant – 9795,11 Eur nuostolius (atlikus tarpusavio įskaitymą sumų – 9795,11 Eur nuostolių ir 5206,97 Eur baudos) (CK 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9795,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas sumokėjo 253,00 (63+330-140) Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių suma 11.236,86 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 9795,11 Eur, tai iš atsakovo priteisiamos ieškovo 220,54 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (87,17 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo paštu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Agrosfera“, į.k. 302348275, naudai 9795,11 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt penki eurai 11 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą (9795,11Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 220,54 Eur (du šimtai dvidešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.