Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam M. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Andriui Marampolskui, nukentėjusiesiems M. K., G. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LR pilietis, (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmonės, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 330 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link miesto centro pasirinktu greičiu neatsižvelgęs į tai, kad kelio ruože buvo vykdomi kelio remonto darbai ir buvo nustatytas 20 km/h maksimalus leistinas greitis, viršydamas maksimalų leistiną greitį nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kur atsitrenkė į kelio ženklą, krūmus ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „BMW330 XD“ keleivis T. K., gim (duomenys neskelbtini) m., bei buvo sužalotas keleivis V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) į miestą. Priekyje sėdėjo V., gale T. Jis nepamatė kelio ženklų, tik stulpelį, o kad išpjautas kelio ruožas, taip pat nematė. Pradėjo nešioti mašiną ir po to jau nelabai ką atsimena, viskas buvo miglotai. Važiavo apie 100-110 km/h greičiu, buvo blaivus. Dabar vairuotojo pažymėjimą turi jau 3 metus, o tada, kai įvykis buvo virš 2 metų vairavimo stažas. Labai gailisi dėl įvykio. Leistinas (duomenys neskelbtini) gatve greitis 70 km/h. Jis tuo kelio ruožu, (duomenys neskelbtini) gatve, važiuodavo, bet labai retai. Be to, jis kurį laiką negyveno Lietuvoje. Jis nežinojo ir nepamatė, kad ten išpjautas kelio ruožas. Nematė to ženklo, kad leistinas greitis 20 km/h. Žuvę yra jam artimi žmonės. V. R. tai jo kaimynas, geriausias draugas, su kuriuo užaugo nuo (duomenys neskelbtini) metų, o T. K. yra V. klasiokas, jie visi geri draugai. Jis atlygino nukentėjusiesiems žalą. V. mamai atlygino 5000 eurų ir T. tėvams atlygino 5000 eurų bei davė dalį už T. paminklą 500 eurų, taip pat duos V. tėvams už paminklą. Jis buvo prisisegęs saugos diržą įvykio metu, V. irgi buvo prisisegęs saugos diržą, o dėl T. negali pasakyti. Prašo teismo priimti ir patvirtinti jo ir nukentėjusiųjų susitaikymo protokolus ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Taigi kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla nagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. vakare buvo susitikęs su T. K., V. R. ir M. K. (duomenys neskelbtini). Jie pasikalbėjo ir išsiskyrė. Tarėsi visi vėliau važiuoti žaisti biliardą prie Minsko IKI prekybos centro. Jie išsiskyrė ir važiavo atskirai. M., V. ir T. išvažiavo trise. Jie su R. G. išvažiavo pirmi. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, buvo tamsu. Jis važiuodamas sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, kelio nestebėjo, žiūrėjo į mobilaus ryšio telefoną. Kokiu greičiu važiavo nurodyti negali, gal apie 70 km/h. Nestebėjo kelio ženklų. Jis vienu momentu atsisuko pažiūrėti ar M. važiuoja iš paskos. Tuo metu kai atsisuko pažiūrėti pro automobilio galinį stiklą pamatė, kad iš paskos važiuojantis automobilis, kuris buvo atsilikęs gal už 50 metrų staigiai pasuko į dešinę. Jis šį kelią žino, ir žino, kad ten nėra jokio nuvažiavimo, o yra miškas. Jis pasakė, kad R. sustotų ir važiuotų prie jų. Jis suprato, kad kažkas atsitiko. Jis nematė kaip automobilis vertėsi, matė tik kaip nuvažiavo nuo kelio. Jie sugrįžo pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė ant kelio gulinčią automobilio BMW bagažinę. Tada ieškojo automobilio. Rado automobilį BMW giliau miške. M. jau buvo išlipęs. M. šaukė kur V. Matėsi automobilio galinėje dalyje buvo žmogus. Jie galvojo, kad ten T., tačiau ten buvo V., jis sukrutėjo. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Tada jie ėjo ieškoti trečio vaikino. Grįždami rado gulintį T. Kažkas iš sustojusių žmonių pasakė, kad jis nebegyvas ir jis nėjo arti. V. R. iškvietė policiją ir medikus. Tame ruože, kur įvyko eismo įvykis vykdomi kelio remonto darbai. Jis kelio ženklų nematė. Jis negalėtų apibudinti kokie darbai ten buvo atliekami, kaip atrodė kelias (t. 1, b. l. 113-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje kelių eismo įvykio metu žuvo jos sūnus T. K.. Apie kelių eismo įvykį nieko parodyti negali, nes nežino. Apie įvykį jai pranešė policijos pareigūnas. Tą vakarą sūnus su draugais sakė važiuos žaisti biliardą. Naktį jai išsikrovė telefonas, ryte pamatė praleistą skambutį į kurį perskambino. Atsiliepė policijos pareigūnas, tada sužinojo, kad sūnus žuvo eismo įvykio metu. Vairuotojas M. K. yra sūnaus klasioko draugas. M. buvo prieš mėnesį grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Dėl sūnaus žūties prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. M. K. dalinai padengė sūnaus laidotuvių išlaidas. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ir kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę (t. 1, b. l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. kelių eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus V. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. Sūnus visą laiką buvo komos būsenoje, jai su juo neteko bendrauti po įvykio. Ji su sūnumi prieš eismo įvykį nebendravo, kiti jos vaikai sakė, kad jam vakare kažkas paskambino ir V. susiruošęs išėjo. Vėliau sužinojo, kad jie su vaikystės draugu M. K. važiavo žaisti biliardo. Dėl sūnaus mirties prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. R. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. kelių eismo įvykio metu buvo sužalotas jo sūnus V. R., kuris (duomenys neskelbtini) d. ligoninėje mirė. Jie su jo motina M. L. nebegyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) metų. V. buvo jo vienintelis vaikas. Nors negyveno kartu jis visada mokėjo alimentus sūnaus išlaikymui, susitikinėdavo su juo, palaikydavo ryšį, kartais jis pagyvendavo pas jį, su sūnumi buvo artimas ryšys. Dėl sūnaus mirties patyrė moralinę žalą. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl žalos atlyginimo jam išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę Compensa ir teisė pareikšti civilinį ieškinį šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Apie eismo įvykio aplinkybes jis nieko parodyti negali, nes nežino. Civilinio ieškinio nepateiks, tik kreipsis į draudimo bendrovę (t. 1, b. l. 131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 12 val., darbo reikalais važiavo apžiūrėti eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, miškelyje link (duomenys neskelbtini). Apžiūrinėjo įvykio vietą, darė nuotraukas. Įvykio vietoje rado daug nuolaužų. Žolėje šalia medžio rado pamestą mobilaus ryšio telefoną, su dangteliu ant kurio yra raudono voro piešinys, kurį pateikia. Pridės nuotraukas iš įvykio vietos, kur rastas mobilaus ryšio telefonas (t. 1, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. R. parodė, kad apie eismo įvykį įvykusį 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 23.55 val., S. B. g. nieko nežino. Automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji leisdavo juo naudotis sūnui. Draudimas buvo įformintas leidžiantis naudotis asmeniui iki 25 metų amžiaus. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis, kuris yra saugomas mokamoje aikštelėje, prašo leisti jį atsiimti. Yra įspėta, kad automobilio negalima remontuoti, parduoti ar keisti jo būklės iki atskiro prokuroro leidimo arba kol bus priimtas procesinis sprendimas (t. 1, b. l. 94-95).

2020-09-22 VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4929/2020(01) nurodyta, kad M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, 146).

2020-09-12 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta: automobilio BMW330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sulenktas variklio dangtis, išlaužtas bagažinės dangtis, sulaužytos priekinės grotelės, sulaužytas priekinis ir galinis bamperiai, sulenktas stogas, sulenkti abu priekiniai sparnai, sulenkti abu galiniai sparnai, sulenkti visi statramsčiai, išlaužtas priekinis dešinės pusės ratas, sudaužyti priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, sudaužyti galiniai žibintai ir posūkio žibintai, sudaužyti priekinis ir galinis stiklai, sudaužyti kairės pusės šoniniai stiklai, sudaužyti dešinės pusės šoniniai stiklai, sulaužyti abu galinio vaizdo veidrodėliai, sugadintas automobilio salonas, suveikusios priekinės saugos pagalvės, visas automobilio kėbulas deformuotas, pažeistas ir sugadintas variklis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-11-17 Specialisto išvada Nr. M 1029/2020(01): remiantis T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis bei atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1.T. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio šiais daugybiniais sužalojimais: daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, traiškytinis galvos sužalojimas-masyvi žaizda galvoje su atvirais daugiaskeveldriniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pamato kaulų lūžiais bei galvos smegenų pasišalinimu iš kaukolės ertmės, atviri abiejų žastikaulių lūžiai, daugybiniai abiejų dilbių ir abiejų plaštakų kaulų lūžiai, kairės plaštakos II piršto lenkiamosios sausgyslės nuplyšimas, kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiai ir kairio plaučio priekinio paviršiaus sumušimas, abiejų menčių ir III-VI krūtininių stuburo slankstelių keterinių ataugų lūžiai, dešiniojo šeivikaulio lūžis, kepenų raiščio įplyšimas, ryški vidaus organų mažakraujystė. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, pagal sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1, 6.6.11ir 6.6.13 punktus. 2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai didele jėga suspaudžiant galvą, krūtinę, rankas. 3. T. K. mirties priežastis yra patirtų sužalojimų visuma, dominuojant galvos traiškytiniam sužalojimui-su gyvybe nesuderinamas sužalojimas. 4. Nurodyto autoįvykio metu patirti sužalojimai tiesiogiai sąlygojo T. K. mirtį. 5.T. K. lavono stiklakūnyje ir šlapime metilo, propilininių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta (t. 1, b. l. 44-49).

Policijos vyr. patrulė I. V. 2020 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant su vyr. patruliu E. Č. buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), prie penktojo kilometro, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link centro, nuo kelio nuvažiavo ir ant stogo apsivertė automobilis M. V. trys prispausti žmonės <...> Atvykus nurodytu adresu ir priėjus arčiau prie apvirtusio automobilio šalia gulėjo ištrauktas vaikinas, kuris buvo be sąmones bei sąmoningas vairuotojas M. K., Prie automobilio be sąmonės gulintis vaikinas sunkios būklės išvežė į Lazdynų ligoninę. Vaikinu be gyvybės ženklų T. K. buvo konstatuota mirtis (t. 1, b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-01-15 Specialisto išvada Nr. M 1195/2020(01): remiantis V. R. , gim. (duomenys neskelbtini) m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis bei atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:

1.V. R. nustatyti šie sužalojimai odos nubrozdinimai viršugalvyje, keliuose ir plaštakose, žaizda dešinėje galvos plaukuotosios dalies pusėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ties kaire kaktine, momenine ir smilkinine skiltimis skiltimis bei ties dešine kaktine ir smilkinine skiltimis, galvos smegenų sumušimo židiniai kairėje kaktinės skilties apatinėje dalyje ir smilkininės skilties poliuje, kraujo išsiliejimas į kairį šoninį galvos smegenų skilvelį, difuzinis auksoninis galvos smegenų pažeidimas, sumušimo židiniai plaučių viršutinėse skiltyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, labai didelės kinetinės energijos poveikyje, tikėtina nurodyto autoįvykio metu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 punktą.

2. V. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio aukščiau išvardintais sužalojimais. Pagrindinis sužalojimas šiuo atveju buvo difuzinis auksoninis galvos smegenų pažeidimas, būdingas labai didelės kinetinės energijos metu padaromiems sužalojimams, kuriems priklauso autotraumos.

3. V. R. mirė nuo galvos smegenų sužalojimo sukeltų komplikacijų, t. y. gydymui atsparaus plaučių uždegimo (t. 1, b. l. 54-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020-09-14 specialisto išvadoje nurodoma, kad 2020-09-12, 01.30 val., M. K. kraujuje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog M. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „BMW 330 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link miesto centro pasirinktu greičiu neatsižvelgęs į tai, kad kelio ruože buvo vykdomi kelio remonto darbai ir buvo nustatytas 20 km/h maksimalus leistinas greitis, viršydamas maksimalų leistiną greitį nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kur atsitrenkė į kelio ženklą, krūmus ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „BMW330 XD“ keleivis T. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., bei buvo sužalotas keleivis V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) d. ligoninėje mirė. M. K. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, iš kurio matyti, kad vairavo viršijęs greitį ir nesuvaldė automobilio, įrodo liudytojo E. P. parodymai, kuris privažiavo prie M. K. automobilio, iš karto po eismo įvykio. Taip pat svarbūs M. K., M. L., G. R. parodymai, T. R. parodymai, V. Š. parodymai. Be to specialisto išvados, pagrindžiančios, jog tiek T. K., tiek V. R. mirties priežastis yra eismo įvykio metu sukeltos pasekmės. Tai pat nustatytas aplinkybes patvirtina eismo įvykio apžiūra, transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Būtent M. K. padarytas neatsargus KET pažeidimas (greičio viršijimas) buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio žuvo T. K. bei V. R. kilimo sąlyga, kaltininkas veikė neatsargios kaltės – šiuo atveju nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismas daro išvadą, kad M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

2021-09-17 teisiamojo posėdžio metu teismui pateikti susitaikymo protokolai bei susitarimai, pasirašyti kaltinamojo M. K. bei nukentėjusiųjų M. K., R. K. bei M. L. ir G. R. dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius (t. 2, b. l. 3-5).

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012, 2K-103-689/2019).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai - asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba yra susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką), kurios leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino žalą nukentėjusiesiems. Per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas bet šiurkščių pažeidimų neturėjo, baudą sumokėjo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, yra jauno amžiaus, dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju M. K. eismo įvykio metu jo viršytas greitis sukėlė drastiškas pasekmės - dviejų asmenų žūtį, todėl manytina, kad tikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau teismo vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas neatsargus, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, šiurkščių KET pažeidimų nėra įvykdęs, teismo vertinimu 2 metų teisės vairuoti transporto priemones yra pakankamas.

Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdama į tai, kad aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra nesuderinamos tarpusavyje, bei į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka ne tik kaltinamajam bei draudimo bendrovei, daro išvadą, jog tikslinga skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydžiui - 20 MGL, 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio, numatant 2 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

vokai su automobilio BMW 330 XD medžiagos iškarpomis su biologinės kilmės pėdsakais, atiduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Voką su skaitmenine laikmena palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1482-486/2021 M. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. nepaskirta ir šioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su automobilio BMW 330 XD medžiagos iškarpomis su biologinės kilmės pėdsakais, atiduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Voką su skaitmenine laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti M. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.