- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2VP-8252-1112/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04432-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., G. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Kornelijai Jomantienei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. Ž., G. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-36-1112/2024 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-36-112/2024 reikalavimai nėra vykdomi. Antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/24/00184 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. išduotos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 pagrindu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. L. Ž. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. G. Ž. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad vaikų motina L. Ž. netinkamai vykdo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, pažeidžia nutarties 1, 2, 3, 5 punktus. Atsižvelgiant į išieškotojo nurodytus faktus apie pažeidimus (pateikti susirašinėjimai), surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Nustatyta, kad vaikų mama L. Ž. netinkamai vykdo teismo nutartį – pažeidžia nutarties 2 punktą, kuriame iki 2024 m. kovo 8 d. nurodyta, jog atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Pagal pakeistą 2024 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant atsakovę iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti ieškovą, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų. Nevykdymo faktai:
2024 m. vasario 6, 8, 13, 15, 20, 22 dienomis neatvyko vaikų pasiimti ir apie tai nepranešė.
2024 m. kovo 12 d. nepasiėmė vaikų, apie tai neinformavo, su vaikais nebendravo;
2024 m. kovo 14 d. neparvežė vaikų į gyvenamąją vietą, nepasirūpino, jog namų darbai būtų atlikti;
2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. neatlikti namų darbai;
2024 m. balandžio 16 d. neatlikti namų darbai, vaikus parveža 20.20 – 20.30 val.;
2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. gegužės 9 d. neparvežė vaikų;
2024 m. gegužės 14 d. vaikų nepasiėmė;
2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. gegužės 28 d. vaikus parvežti atsisakė;
2024 m. gegužės 30 d. nepasiėmė vaiko iš mokyklos, apie tai neinformavo;
2024 m. birželio 2 d. (tėvo diena) buvo prašyta vaiką parvežti iki 10.00 val., tačiau mama tai daryti atsisakė (pažeistas nutarties 5 punktas);
2024 m. birželio 6 d. nepasiėmė dukros iš mokyklos;
2024 m. birželio 11 d. neparvežė vaikų;
2024 m. birželio 13 d. atsisakė parvežti dukrą namo;
2024 m. birželio 16 d. atsisakė parvežti vaikus;
2024 m. birželio 18 d. vaikų nepasiėmė iš mokyklos, kad neatvyks nepranešė;
2024 m. birželio 20 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 2 d. neparvežė vaikų.
Taip pat G. Ž. informavo, jog mama retai susisiekia su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, taip pažeisdama 2024 m. kovo 8 d. nutarties 3 punktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad viskas prasidėjo pasikeitus aplinkybėms dėl L. Ž. ligos, kuri prasidėjo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. birželio 6 d., vėliau gulėta ligoninėje 2024 m. birželio 16 d., dėl turimos ligos L. Ž. negali vairuoti. Kadangi vaikus iš mokyklos gali paimti autobusu, tačiau laikas yra per trumpas, vaikus iš mokyklos turi pasiimti apie 16 val. (po pamokų) grąžinti 20 val. tą pačią dieną, jai tiesiog nėra galimybių ir laiko važiuoti į kitą miestą. Į Gargždus reikia vykti per autobusų stotį, kas išeina apie 2 valandas. L. Ž. negali vykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių. Antstolės pareiškime neteisinga informacija apie tai, kad 2024 m. vasario mėnesį tam tikromis dienomis neatvyko pasiimti vaikų ir apie tai nepranešė, taip pat kad L. Ž. nepasirūpino vaikų namų darbų atlikimu. Vaikų mokslo pasiekimai labai suprastėjo, kai vaikai pradėjo gyventi su vaikų tėvu. Tai, kad L. Ž. pasiima vaikus įrodo autobuso bilietai, tačiau grąžinti darbo dienomis vaikus tėvui, dėl laiko sąnaudų ir atstumų, yra neįmanoma padaryti dėl L. Ž. sveikatos pablogėjimo ir negalėjimo vairuoti. Savaitgaliais vykstant autobusu vaikai turi eiti nuo autobuso stotelės apie 3 km iki vaikų tėvo gyvenamosios vietos. L. Ž. būnant stacionare akivaizdu, kad lankyti vaikų negalėjo. Nurodė, kad G. Ž. jai skambinant atima telefoną, motyvuojant, kad per ilgai vaikai žaidžia telefonu ir randa kitų aplinkybių. Pats G. Ž. nevykdo teismo sprendimo ir neatveža vaikų pagal teismo sprendimo nustatytas sąlygas. Savaitgalį atvažiavus pasiimti vaikų yra motyvuojama, kad vaikai patys nenori važiuoti ir vaikai yra tiesiog neišleidžiami ir netgi neleidžia mamai su jais pasikalbėti atvažiavus jai. L. Ž. nurodytas aplinkybes įrodo psichiatro išvada, apie P. Ž. sveikatos būklę, elgesį, o tokią vaiko būseną sukėlė tai, kad dukra pakeitė savo gyvenamąją vietą. Abu vaikai nori gyventi su mama savo gimtuose namuose, kuriuose gyveno nuo pat gimimo. Santuokos nutraukimo byloje L. Ž. buvo pateikusi dokumentus apie savo sveikatos būklę, gulėjimą stacionare, todėl G. Ž. tai buvo žinoma, o antstolė minėtas aplinkybes turėjo pasitikslinti. Prašo netenkinti/netvirtinti antstolės V. Daugirdienės pareiškimo dėl baudos skyrimo ir grąžinti 290,39 eurus. Priteisti visas jos bylinėjimosi išlaidas solidariai iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. Ž.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tarnybos nuomone, vaikų tėvai privalo tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nuoseklus ir tinkamas bendravimo tvarkos vykdymas yra labai svarbus, užtikrinant geriausius vaiko interesus, nes esant itin konfliktiškiems tėvų santykiams ir nesilaikant bendravimo tvarkos, sudaromos prielaidos vaiko teisių pažeidimams. Nuolatinis bendravimas su institucijų atstovais, kurį sąlygoja tėvų negebėjimas susitarti ir vykdyti bendravimo tvarką, daro neigiamą įtaką vaikų situacijai. Tokia situacija itin neigiamai atsiliepia P. Ž. gerovei ir sveikatai, bet kokie bendravimo tvarkos pasikeitimai jam sukelia papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių galima būtų išvengti tėvams tinkamai laikantis nustatytos bendravimo tvarkos. Teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nepavykus susitarti kitaip, privalo laikytis abi šalys. Bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir vaikų interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, manytume, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pateikė prašymą skirti suinteresuotam asmeniui baudą už melagingų parodymų davimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė atsisakė pasiimti vaikus dėl jai nepatogaus laiko. Vasario mėnesį antradieniais – ketvirtadieniais nepasiimdavo vaikų, kovo 12 d. parašė žinutę 16.54 val., kad nepasiims vaikų. Kovo 14 d. parašė Linai žinutę, tačiau negavo atsakymo, jam nuvykus į ugdymo įstaigą, tuo pačiu metu Lina atvyko ir pasiėmė vaikus, bet atsisakė parvežti. Namų darbai atlikti nebuvo. Per visą laikotarpį, namų darbai buvo atlikti du kartus. Jei namų darbai būna neatlikti, kalbasi su mokytojais, prašo papildomo laiko jiems atlikti. Gegužės 2, 7, 9 dienomis vaikų neparvežė, vaikus parsivežė pats. Gegužės 14 d. vaikų nepasiėmė, informavo ryte apie tai. Gegužės 23 d. atsisakė parvežti vaikus. Kai atsakovė gulėjo ligoninėje, tos dienos nėra fiksuotos. Gegužės 30 d. buvo teismo posėdis, 17.15 val. skambino iš P. mokyklos, jis parašė atsakovei žinutę, atsakymą gavo 17.37 val., kad jei jis pasiėmė vaiką, tai dabar turi jai atvežti. Mokykla užsidaro 17.30 val., jis vaiką pasiėmė iš mokyklos teritorijos 17.50 val. Birželio 1 d. vaikai paskambino, paprašė juos pasiimti. P. išvažiavo su juo, P. liko. Birželio 6 d. P. susirgo, P. važiavo į ekskursija, L. tai žinojo, atsakė, kad nepasiims, nes mažai laiko. Birželio 11 d. atsisakė parvežti vaikus, nurodė, kad negali vairuoti. Birželio 13 d. atsisakė parvežti vaikus, nuvyko pasiimti pats. Birželio 16 d. ryte apie 8.00 val. paskambino ir pasakė, kad pas ją išsiliejo toksinės medžiagos ir turi atvažiuoti pasiimti. Birželio 18 d. nepasirodė. 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 2 d. neparvežė vaikų. Per visą laikotarpį, kad teismo nustatytu laiku yra skambinusi tik vieną ar du kartus. Vaikai laisvai naudojasi savo telefonu. Žaidimai yra ribojami, skambučių ir žinučių programėlės nėra ribojamos.
Suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su P. yra sudėtinga susiskambinti, nuolatos keičiamos kortelės. Vasario mėnesį visas dienas pasiimdavo vaikus, turi nuotraukas. Nėra jokių įrodymų, kad nepasiėmė ji vaikų. Visada pasiima ir parveža. Namų darbai padaryti būna, gal nespėja kažko dėl laiko. P. mokslų įvertinimai yra suprastėję. Gyvenant su tėčiu jai atsirado nenoras daryti viską. Pavėlavo parvežti vaikus 20 minučių, bet su vaikais taip gali atsitikti. Buvo informuotas, kad gulėjo ji ligoninėje. Gulėjo tris kartus: gegužės 16 d., gegužės 22 d. ir birželio 16 d. Informuodavo, kad guli ligoninėje, buvo prašiusi atvežti vaikus į ligoninę, ignoravo šį prašymą, jos tėvam vaikų taip pat nedavė. Vaikų neparvežė, nes keitė teismo sprendimą, negali vairuoti šiuo metu. Turi važiuoti su autobusu, tada eiti pėsčiomis su vaikais. Yra nepagrįsti ir nepatvirtinti faktai išdėstyti, kad nepaskambina, nepasiima vaikų. Tėvo dieną vaikai buvo atvežti jos mamos ir patėvio. Savo ligos prognozuoti negali, šiuo metu nutartis yra pakeista.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. S-24-4-38055 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą antstolė Vida Daugirdienė pateikė prašymą spręsti klausimą dėl nutarties nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0004/24/00184, kuri užvesta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 pagrindu.
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bei 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pakeista atsakovės L. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi teismas nustatė tokią atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus iki 19.00 val., sekmadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus iki 19.00 val.; atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ir panašiai) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms, praneša apie tai kitai šaliai telefono žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per tris valandas informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Nutartį leista vykdyti skubiai. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta, ir ji nustatyta su ieškovu G. Ž., Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeista laikiną bendravimo su vaikais tvarka, nustatant tokią atsakovės L. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val. sekmadienį;
2. atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad vaikai paruoštų jiems paskirtas užduotis (namų darbus) bei įpareigojant atsakovę iš anksto (likus ne mažiau nei 3 valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko) informuoti ieškovą, jeigu negalės vaikų paimti iš ugdymo įstaigų;
3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
4. tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu;
5. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;
6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;
7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį leista vykdyti skubiai. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi nuspręsta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės L. Ž. priteistas laikinas išlaikymas vaikams P. Ž. ir P. Ž. po 230 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, priteistą laikino išlaikymo dydį padidinant iki 250 Eur.
Antstolio 2024 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-24-4-5027 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-36-1112/2024 buvo priimta vykdyti. 2024 m. liepos 5 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-38056, kuriame nustatė, kad gautas išieškotojo G. Ž. pranešimas dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo bei susirašinėjimus SMS žinutėmis, kurios patvirtina nevykdymo faktą: 2024 m. vasario 6, 8, 13, 15, 20, 22 dienomis neatvyko vaikų pasiimti ir apie tai nepranešė; 2024 m. kovo 12 d. nepasiėmė vaikų, apie tai neinformavo, su vaikais nebendravo; 2024 m. kovo 14 d. neparvežė vaikų į gyvenamąją vietą, nepasirūpino, jog namų darbai būtų atlikti; 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. neatlikti namų darbai; 2024 m. balandžio 16 d. neatlikti namų darbai, vaikus parveža 20.20 – 20.30 val.; 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. gegužės 9 d. neparvežė vaikų; 2024 m. gegužės 14 d. vaikų nepasiemė; 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. gegužės 28 d. vaikus parvežti atsisakė; 2024 m. gegužės 30 d. nepasiėmė vaiko iš mokyklos, apie tai neinformavo; 2024 m. birželio 2 d. (tėvo diena) buvo prašyta vaiką parvežti iki 10.00 val., tačiau mama tai daryti atsisakė (pažeistas nutarties 5 punktas); 2024 m. birželio 6 d. nepasiėmė dukros iš mokyklos; 2024 m. birželio 11 d. neparvežė vaikų; 2024 m. birželio 13 d. atsisakė parvežti dukrą namo; 2024 m. birželio 16 d. atsisakė parvežti vaikus; 2024 m. birželio 18 d. vaikų nepasiėmė iš mokyklos, kad neatvyks nepranešė; 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 2 d. neparvežė vaikų. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas G. Ž. ir skolininkė L. Ž. yra nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. tėvai.
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Vykdomosios bylos duomenimis bei iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo nutartimi patvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendravimo tvarkos tinkamai nevykdė 29 kartus, t. y. 2024 m. vasario 6, 8, 13, 15, 20, 22 dienomis neatvyko vaikų pasiimti; 2024 m. kovo 12 d. nepasiėmė vaikų, apie tai neinformavo, su vaikais nebendravo; 2024 m. kovo 14 d. neparvežė vaikų į gyvenamąją vietą, nepasirūpino, jog namų darbai būtų atlikti; 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. neatlikti namų darbai; 2024 m. balandžio 16 d. neatlikti namų darbai, vaikus parveža 20.20 – 20.30 val.; 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. gegužės 9 d. neparvežė vaikų; 2024 m. gegužės 14 d. vaikų nepasiemė; 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. gegužės 28 d. vaikus parvežti atsisakė; 2024 m. gegužės 30 d. nepasiėmė vaiko iš mokyklos, apie tai neinformavo; 2024 m. birželio 2 d. (tėvo diena) buvo prašyta vaiką parvežti iki 10.00 val., tačiau mama tai daryti atsisakė (pažeistas nutarties 5 punktas); 2024 m. birželio 6 d. nepasiėmė dukros iš mokyklos; 2024 m. birželio 11 d. neparvežė vaikų; 2024 m. birželio 13 d. atsisakė parvežti dukrą namo; 2024 m. birželio 16 d. atsisakė parvežti vaikus; 2024 m. birželio 18 d. vaikų nepasiėmė iš mokyklos, kad neatvyks nepranešė; 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 2 d. neparvežė vaikų.
Suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus iš esmės su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė priežastis, kurios neleido tinkamai vykdyti bendravimo tvarką. Suinteresuotas asmuo G. Ž. teikdamas paaiškinimus palaikė antstolio akte nurodytas aplinkybes, susijusius su bendravimo tvarkos netinkamu vykdymu. Antstolio akte nurodytus duomenis aptvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, fotonuotraukos su laiko žymomis. Duomenų, kurie paneigtų į bylą pateiktus duomenis, negauta.
Byloje esantys duomenis patvirtina, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki gegužės 22 d. gydyta VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ir šiomis dienomis pažeidimai fiksuoti nebuvo. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu antstolis netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo faktų nefiksavo ir dėl jų nekyla ginčas. L. Ž. 2024 m. birželio 16 d. 14.20 val. apžiūrėta Klaipėdos universiteto ligoninėje, išleista gydytis ambulatoriškai, šią dieną fiksuotas pažeidimas, kad L. Ž. atsisakė parvežti vaikus. Suinteresuoto asmens L. Ž. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių priežasčių.
Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, yra privalomas ir turi būti vykdomas tokiu būdu, kaip yra numatyta. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. gydyta ligoninėje. Duomenų, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. kitais laikotarpiais būtų nedarbinga ir būtų priežasčių, trukdžiusių vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Pagal byloje pateiktus įrodymus, vaiko P. telefono numeris ginčo laikotarpiu nebuvo keistas. Teismo vertinimu, L. Ž. nurodytos priežastys (nepatogumas važiuojant autobusu, nepatogus ir per trumpas bendravimo laikas, teismo nutarties pakeitimas) nesudaro pagrindo bet kuriam iš tėvų, abipusiu šalių sutikimu nesuderinus kitokios bendravimo tvarkos, savavališkai nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tarkos.
Teismo sprendimo dėl mamos ir vaikų bendravimo tvarkos nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai ginant nepilnamečių vaikų interesus, vaikų įstatyminis atstovas, siekdamas apginti prioritetinius gyvybiškai svarbius vaikų interesus (pvz., teisė į gyvybę, teisė į saugią aplinką, apsauga nuo smurto), buvo priversta pažeisti teismo sprendimą dėl mamos ir vaikų bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju L. Ž. paaiškintos nevykdymo priežastys, teismo vertinimu, negali pateisinti suinteresuoto asmens netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo ir netinkamo bendradarbiavimo su vaikų tėvu. Šiuo atveju transporto priemonės gedimai, negalėjimas vairuoti, nepatogumai važiuojant į ugdymo vietą negali būti priežastis nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju itin svarbu, kad suinteresuotas asmuo ne tik nepasiėmė vaikų, bet ir laiku neinformavo vaikų tėvo apie negalėjimą pasiimti vaikus. Byloje nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santykiai tarpusavyje yra konfliktiški, abu tėvai siekia rūpintis vaikais ir maksimaliai dalyvauti jų gyvenime. Teismas pažymi, kad tik tinkamas abiejų tėvų, jų šeimos narių elgesys ir tarpusavio pagarba bei bendradarbiavimas gali nepilnamečių vaikų tėvams padėti išvengti konfliktinių situacijų dėl bendravimo tvarkos vykdymo ar vaikų perdavimo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. tinkamai nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos antstolio pareiškime nurodytomis dienomis, todėl antstolis turėjo pagrindą kreiptis dėl baudos skyrimo.
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus
Teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotam asmeniui jau buvo skirtas įspėjimas dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo. Įvertinus pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus nenustatyta, kad L. Ž. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. L. Ž. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Teismo vertinimu, sprendimo nevykdymo akto pateikimo teismui dieną sąlygos ir pagrindai skirti L. Ž.baudą už 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ir 2024 m. kovo 8 d. nutarties nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. liepos 2 d. dienomis, egzistuoja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. minėtu laikotarpiu 29 kartus tinkamai nevykdė teismo nutartimis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad L. Ž. jau buvo įspėta dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-112/2024 nevykdymo (civilinė byla Nr. 2VP-2757-1112/2024), kad nustatytą bendravimo tvarką pažeidė daug kartų, skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą, mano, kad tikslingą suinteresuotam asmeniui L. Ž. skirti 500 Eur baudą už teismo procesinio sprendimo nevykdymą. Pažymėtina, kad pasikartojantys bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė suinteresuotas asmuo L. Ž., rodo, kad jai ankščiau paskirtas įspėjimas neefektyvus.
Pažymėtina, kad asmeniui, kuriam skiriama bauda, išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolio patvarkymus bei reikalavimus.
Teismui suinteresuotas asmuo L. Ž. nurodė, kad antstolė jau iš jos sąskaitos nurašė baudą ir prašė įpareigoti grąžinti pinigus. Į bylą pateiktas sąskaitos išrašas rodo, kad 2024 m. liepos 8 d. iš sąskaitos nurašė 289,37 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491. Teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0004/24/00184. Iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolė šią pinigų sumą nurašė kitoje vykdomojoje byloje ir nėra pagrindo teigti, kad antstolė atliko pinigų nurašymo veiksmus šioje byloje. Teismas pažymi, kad pareiškėja turi teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens G. Ž. prašymo skirti baudą L. Ž. dėl teismo posėdžiuose nurodytų paaiškinimų. Teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės nėra šiuo atveju esminės nagrinėjant bylą pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių už pakankamai ilgą laikotarpį, su santuokos nutraukimo procesu ir bendravimo su vaikais tvarka vyksta ne vienas teisminis procesas, teisėsaugos institucijose taip pat buvo registruotas ne vienas įvykis ir atliekamas ne vienas tyrimas, susijęs su suinteresuotų asmenų santykiais ir elgesiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo vertinti, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. tikslingai siekė teismą suklaidinti ir pateikti neteisingą informaciją.
Suinteresuotas asmuo L. Ž. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 2024 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitą 455 Eur.
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką šiuo atveju suinteresuoto asmens L. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-540-777/2024).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 593, 771 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui L. Ž. 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. kovo 8 d. nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 nevykdymo.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/24/00184 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.