- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2913-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-06-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo, pareikštą atsakovui A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo avansą, sumokėtą pagal šalių 2024-03-01 sudarytą preliminariąją sutartį – 2 000 Eur, baudą – 2 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje parašyta, kad 2024-03-01 šalys pasirašė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagal preliminariąją sutartį 2024-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 88954812 atsakovui sumokėjo 2 000 Eur avansą. Sudarant preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pardavėjas (atsakovas) nuslėpė informaciją, kad parduodami nekilnojamo turto objektai po rekonstrukcijos yra neinventorizuoti ir teisiškai neregistruoti viešajame registre. Sulyginus žemės sklypo ir nekilnojamo turto objektų kadastrines bylas, matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype stovi rekonstruoti statiniai, neregistruoti Nekilnojamo turto registro Centriniame duomenų banke bei pastatyti, nesilaikant statybos techniniame reglamente numatyto atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. Tokių aplinkybių nuslėpimas yra esminis preliminariosios sutarties pažeidimas, dėl ko nėra galimas tolimesnis preliminariosios sutarties vykdymas.
3. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas A. P. sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022-06-15 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5201, atsakovui įsigijus minėtus pastatus ir žemės sklypą, perėjo teisės ir pareigos dėl kadastrinių duomenų tikslinimo, jeigu sutartyje nebuvo kitaip sutarta. Atsakovas per nekilnojamo turto brokerę 2024-04-01 nekilnojamo turto portale www.aruodas.lt patalpino skelbimą dėl sodo pastato, žemės sklypo, ūkinio pastato ir kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini), pardavimo. Iš patalpinto skelbimo dėl sodo pastato su sklypu pardavimo ir pridėtų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad sklype esantis pastatas yra rekonstruotas ir neatitinka pastato kadastrinėje byloje nurodyto pastato parametrų. Iš atsakovo A. P. veiksmų matyti, kad šalių sudaryta 2024-03-01 preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (duomenys neskelbtini), yra nutrūkusi. Ieškovas 2024-03-15 pateikė pretenziją atsakovui dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir avanso grąžinimo. Atsakovas avanso negrąžino, motyvuodamas, kad neturi pinigų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. P. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad jis žemės sklypą su sodo pastatu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022-06-15, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, problemų dėl statinių dokumentų nekilo, notaras patvirtino šią sutartį. Nuo 2022-06-15 iki šios dienos atsakovas nėra atlikęs jam priklausančių statinių rekonstrukcijų darbų, kuriuos privalėjo registruoti viešajame registre, todėl visi jam priklausantys statiniai yra pastatyti bei įteisinti, laikantis visų Statybos techninio reglamento (toliau – STR) reikalavimų. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš patalpinto skelbimo dėl sodo pastato su sklypu pardavimo ir pridėtų nuotraukų akivaizdžiai matė, kad sklype esantis pastatas yra rekonstruotas ir neatitinka pastato kadastrinėje byloje nurodytų parametrų.
5. Atsakovo teigimu, ieškovas, prieš sudarydamas preliminariąją sutartį, susipažino su visais parduodamo turto dokumentais bei asmeniškai apžiūrėjo parduodamą turtą, todėl pasirašydamas preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jau žinojo ir suprato (ar turėjo suprasti) apie visus, jo manymu, esančius neatitikimus ir jam tai netrukdė sudaryti sutartį ir sumokėti avansą. Atsakovo manymu, ieškovas tik vėliau pats sugalvojo, jog jam šis pirkinys netinkamas. Ieškovas sodo namo ir sklypo negalėjo įkeisti bankui, negavo paskolos, todėl ir siekia nutraukti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios įvykdyto terminas suėjo 2024-05-31.
6. Atsakovas nurodė, kad būtent ieškovas pažeidė 2024-03-01 preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sąlygas, todėl pagal sutarties 16 punkto nuostatas pirkėjas už savo įsipareigojimų nevykdymą privalo sumokėti pardavėjui 2 000 Eur baudą bei atlyginti visus kitus pardavėjo nuostolius (įskaitant negautas pajamas), patirtus dėl sutarties neįvykdymo, tiek, kiek jų nepadengia bauda.
7. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas išsakė nuomonę, kad sutiktų su taikos sutartimi bei sutiktų grąžinti 1 000 Eur. Taip pat sutiko įregistruoti ir pašalinti neatitikimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismas 2025-06-09 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui M. M. avansą – 2 000 Eur, baudą – 1 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 556,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2024-04-01 nekilnojamo turto portale www.aruodas.lt patalpino skelbimą dėl sodo pastato, žemės sklypo, ūkinio pastato ir kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini) pardavimo. Šalys 2024-03-01 sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo sulygtomis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas (pardavėjas) parduos ieškovui (pirkėjui) sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vykdydamas preliminariąją sutartį, 2024-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 88954812 atsakovui sumokėjo sutartyje numatytą 2 000 Eur avansą. Likusią 38 000 Eur sumą už perkamą turtą ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti ne vėliau kaip iki 2024-05-31 (sutarties 8 punktas).
10. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalys nesudarė, kadangi, ieškovo teigimu, sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pardavėjas (atsakovas) nuslėpė informaciją, kad parduodami nekilnojamo turto objektai po rekonstrukcijos yra neinventorizuoti ir teisiškai neįregistruoti viešajame registre. 2024-03-15 pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlydamas nutraukti 2024-03-01 preliminariąją sutartį bei grąžinti 2 000 Eur sumokėtą avansą. Atsakovas į šį pranešimą nereagavo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl sumokėto avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.
11. Panevėžio apylinkės teismas 2024-06-07 sprendimu už akių patenkino ieškovo M. M. ieškinį ir iš atsakovo A. P. priteisė 2 000 Eur avansą, 2 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui pateikus prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas 2024-09-05 nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2024-06-07 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
12. Šalys neginčijo fakto, kad 2024-03-01 ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 2 000 Eur avansą. Taip pat nėra ginčo ir dėl fakto, kad parduodami nekilnojamo turto objektai po rekonstrukcijos yra neinventorizuoti ir teisiškai neįregistruoti viešajame registre. Atsakovas šios aplinkybės neneigė, tik nurodė, kad ji ieškovui turėjo būti žinoma, bei teigė, kad pats neatliko statinių rekonstrukcijų, tokios būklės turtą įgijo 2022-06-15 pirkimo–pardavimo sutartimi.
13. Pasirašydamos 2024-03-01 sutartį, šalys patvirtino, kad jos yra susitarusios dėl pardavėjui nuosavybės teise priklausančio sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriuos charakterizuojantys duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į bylą pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2025-04-16 raštas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis bei atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai nebuvo vykdomi; žemės sklype, be NTR įregistruotų statinių, prie sodo pastato (V) sienos pastatytas (priblokuotas) pastatas – ūkio pastatas (pagal žemės sklypo savininko žodinį paaiškinimą). Ūkio pastatui kadastriniai matavimai neatlikti, ūkio pastatas NTR neįregistruotas; ūkio pastato sienos baltų silikatinių plytų, pamatas – akmenbetonis; ūkio pastato išmatavimai: ilgis 6,40 m X plotis 3,18 m, aukštis 3,32 m, iš viso: 20,32 kv. m; patekimas į ūkio pastatą pro ūkio pastato (Š) sienoje esančias lauko duris (patekti į ūkio pastatą galima ir pro sodo pastato patalpos 1-2 (V) sienoje įrengtas duris); ant ūkio pastato plokščiojo stogo įrengta terasa (terasos grindys – akmens masės plytelės, terasos stogas – medinių konstrukcijų karkasas su polikarbonato plokščių danga), aukštis – 2,40 m; terasoje įrengti medinių konstrukcijų atitvarai (patekimas į terasą pro sodo pastato palėpėje esantį langą). Bendras ūkio pastato aukštis su terasa – 5,72 m. Inspekcija nustatė, kad pagal viešojoje internetinėje erdvėje (Google street view) esančias nuotraukas ūkio pastatas su terasa be stogo fiksuotas jau 2012 metais, 2021 metais ūkio pastatas su terasa fiksuotas jau su stogu.
15. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. P. – turto vertintojas nurodė, kad ieškovas M. M. 2024 m. kovo mėnesį užsakė turto vertinimą paskolos tikslu. Liudytojas nustatė, kad yra pastatytas pastatas tarp ūkinio ir sodo pastatų, todėl reikalinga atnaujinti kadastro bylą. Liudytoju apklaustas turto brokeris M. K. pavirtino, kad D. P. vyko apžiūrėti ieškovo ketinamo įsigyti turto ir teigė, kad pastatytos statinių sienos neatitinka esamos padėties, pats liudytojas M. K. į vietą nuvykęs nebuvo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų (žemės sklypo ir nekilnojamo turto objektų kadastrinių bylų, Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos išvadų, nekilnojamojo turto objekto nuotraukų, šalių paaiškinimų, liudytojų D. P., M. K. parodymų) nustatyta, jog faktiškai esantys parduodamo nekilnojamojo turto objekto duomenys neatitinka tų duomenų, kurie konstatuoti preliminarioje sutartyje ir užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, ir dėl kurių šalys susitarė. Aplinkybes apie parduodamo turto objekto neatitikimus atsakovas nutylėjo, neįspėjo ieškovo prieš šalims sudarant preliminarią sutartį. Konstatavo, jog atsakovas neįvykdė sutarties įsipareigojimo parduoti žemės sklypą su sodo pastatu ir kitais statiniais, kurių duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. laikantis esminių sutarties sąlygų, šalių aptartų ir nurodytų preliminarioje sutartyje. Atsakovas nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pagrindinės sutarties nesudarymą galėjo nulemti ieškovo veiksmai.
17. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad jo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas, tačiau sprendime taip pat pripažintina, kad ieškovas turėjo aktyviai domėtis ketinamu įgyti turtu, susipažinti su nuosavybės dokumentais, atidžiai apžiūrėti turto objektą atvykęs į vietą, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, įsigydamas didelės vertės reikšmingą turtą, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, jog šalių sutartos netesybos dalintinos proporcingai tarp šalių, ieškovui iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas.
Šalies argumentai
20. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ieškinyje teigė, jog sulyginęs žemės sklypo ir nekilnojamo turto objektų kadastrines bylas, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype stovi rekonstruoti statiniai, neregistruoti NTR centriniame duomenų banke bei pastatyti, nesilaikant statybos techniniame reglamente numatyto atstumo reikalavimo nuo kaimyninio sklypo ribos. Taip pat ieškovas teigė, jog atsakovas, sudarydamas 2024-03-01 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuslėpė informaciją, kad sodo pastatas yra rekonstruotas bei pastato rekonstrukcija nėra įregistruota viešajame registre. Pastatas pastatytas, nesilaikant statybos techniniame reglamente numatyto (3 metrų) atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. Šios aplinkybės yra esminės nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Ieškovas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių nuslėpimas yra esminis preliminariosios sutarties pažeidimas, dėl ko nėra galimas tolimesnis preliminariosios sutarties vykdymas. Iš atsakovo A. P. veiksmų matyti, kad šalių sudaryta 2024-03-01 preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (duomenys neskelbtini), yra nutrūkusi. Apelianto vertinimu, ieškovas nesistengė ikisutartiniuose santykiuose bendradarbiauti su atsakovu, dėl, ieškovo nuomone, netinkamai sutvarkytų dokumentų. Netgi priešingai, 2024-03-15 atsiuntė pranešimą dėl preliminariosios sutarties pažeidimo. Atsakovas mano, kad ieškovas, praėjus 15 dienų nuo preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pasirašymo, ją nutraukė be pateisinamų priežasčių.
21. Apeliantas tvirtina, jog ieškovas, pasirašydamas preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jau žinojo ir suprato (ar turėjo suprasti) apie visus neatitikimus ir jam tai netrukdė sudaryti sutartį ir sumokėti avansą. Ieškovas tik vėliau sugalvojo, jog jam šis pirkinys netinkamas.
22. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos išvadoje nurodyta, jog pagal viešojoje internetinėje erdvėje (Google Street view) esančias nuotraukas, ūkio pastatas su terasa be stogo fiksuotas jau 2012 metais, 2021 metais ūkio pastatas su terasa fiksuotas jau su stogu. II grupės nesudėtingo statinio – ūkio pastato su terasa ant plokščiojo stogo, nepatenkančio į aukščiau nurodytas teritorijas, statybai rengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą prievolės nėra. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama IS Infostatyba tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu. Taigi, ieškovas galėjo ir privalėjo iš atsakovo reikalauti neatitikimus registruoti IS Infostatyba, jeigu, ieškovo nuomone, tas buvo būtina. Nei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro, nei Statybos įstatymų atsakovas nepažeidė. Apie galimybę padaryti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre atsakovas užsiminė ir teismo posėdyje, tačiau ieškovas noro nepareiškė.
Šalies argumentai
23. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog atsakomybė už sutarties pažeidimą kyla ne tik atsakovui, tačiau ir ieškovui. Preliminariosios sutarties 16 punkte nurodyta, kad nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti visą pirkėjo jam perduotą pinigų sumą, o pirkėjas už savo įsipareigojimų nevykdymą privalo sumokėti pardavėjui 2 000 Eur baudą, bei atlyginti visus kitus pardavėjo nuostolius (įskaitant negautas pajamas), patirtus dėl sutarties neįvykdymo, tiek, kiek jų nepadengia bauda. Taigi, pirmosios instancijos teismas dalino tik ieškovui (pirkėjui) priklausančias netesybas, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovui (pardavėjui) tenkančių netesybų.
Atsiliepimas
24. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, negalėjo likti pasyvus, privalėjo paskirstyti įrodinėjimo naštą, įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kurie paneigtų jo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes (jeigu tokių yra), nes teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovo išdėstytais teiginiais, bei liudytojų samprotavimais. Teismas nepagrįstai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, suteikė pirmenybę vieniems įrodymams, tokiems kaip ieškovo išsakyti samprotavimai – lyginant su atsakovo pateiktais įrodymais, bei teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos išvadoje nurodytais konstatavimais, jog atsakovas statybą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir neteisingai, neišsamiai, iškreiptai nustatė visas bylos nagrinėjimui ir teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tai yra viena iš priežasčių, lėmusių iš dalies neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
25. Ieškovas M. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2025-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovui M. M. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Ieškovo vertinimu, atsakovas nuslėpė reikšmingus nekilnojamojo turto objektų pakeitimus, bei tai, kad šie pakeitimai neįteisinti, į preliminarią sutartį įtraukė neteisingus duomenis apie parduodamą sodo pastatą, ūkinį pastatą, kurie, kaip atskiri objektai nebeegzistuoja. Tokiu būdu atsakovas yra kaltas dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
27. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas dalino tik ieškovui (pirkėjui) priklausančias netesybas, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovui (pardavėjui) tenkančių netesybų pagal preliminariosios sutarties 16 punktą. Atsakovo atsakomybę nulėmė kaltės aspektas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirkėjo (ieškovo) kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nebuvo nei nustatyta, nei konstatuota. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir atskirai nepasisakė dėl pardavėjui (atsakovui) priklausančių netesybų, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne pirkėjo (ieškovo), bet pardavėjo (atsakovo) kaltė. Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties 16 punkte aiškiai numatyta, kad tik esant pirkėjo kaltei, pardavėjas turi teisę reikalauti netesybų baudos forma. Tad nesant pirkėjo kaltės, pardavėjui netesybos negali būti priteisiamos.
28. Ieškovas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, tačiau neatskleidė ir neargumentavo konkrečių įrodymų vertinimo pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
32. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį, nes numatyto parduoti turto registro duomenys nebuvo sutvarkyti. Pagal sutarties nuostatas (1 p.) šalys susitarė dėl pardavėjui nuosavybės teise priklausančio sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriuos charakterizuojantys duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pridedamame prie preliminariosios sutarties kaip Priedas Nr. 1, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagal šioje preliminariojoje sutartyje numatytas sąlygas ir joje numarytais terminais. Parduodamo nekilnojamojo turto faktiniai duomenys neatitiko Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų. Šią aplinkybę patvirtina 2025-05-19 pateiktas (DOK-36247) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2025-04-16 raštas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis bei atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai nebuvo vykdomi; žemės sklype, be NTR įregistruotų statinių, prie sodo pastato (V) sienos pastatytas (priblokuotas) pastatas – ūkio pastatas (pagal žemės sklypo savininko žodinį paaiškinimą). Ūkio pastatui kadastriniai matavimai neatlikti, ūkio pastatas NTR neįregistruotas. Tai reiškia, kad parduodamas nekilnojamasis turtas neatitiko preliminariosios sutarties 1 punkto nuostatų, todėl pagrindinė tokio turto pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta dėl netinkamų atsakovo veiksmų, tačiau pagrįstai konstatavo ir nepakankamą ieškovo atidumą ir rūpestingumą. Dėl šių priežasčių sumažino baudą. Šios aplinkybės reiškia, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakingas yra atsakovas. Todėl ieškovui nėra pagrindo taikyti atsakomybės. Ieškovo nepakankamas atidumas yra tik pagrindas sumažinti netesybas, bet pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis lieka atsakovo veiksmai (neveikimas).
34. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą, sprendimas priimtas išimtinai ieškovo naudai.
35. Konstatuotina, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo atlikti veiksmai buvo sąžiningi, įvertino visas reikšmingas aplinkybes t. y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių elgesį preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota ir argumentuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta, nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su įrodymų vertinimu ir nustatytų aplinkybių konstatavimu, nepagrindė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jų reikšmės, siekdamas įrodyti jam reikšmingas aplinkybes.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame sprendime išsamiai aprašytų įrodymų (preliminariosios sutarties 1 punkto nuostatų ir Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2025-04-16 rašto) pakako išvadai, kad atsakovas atsakingas už preliminariosios sutarties neįvykdymą padaryti. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti priekaištai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami, o apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas M. M. turėjo 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (DOK-38274). Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 573 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025-06-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.