Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštu, uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams;

2) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nenusiję su darbu;

3) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Taikytas BK 64-1 straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Uždrausta V. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Uždraudimą naudotis specialia teise nuspręsta taikyti visą terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po bausmės atlikimo. Paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) lygtinai neatlikus 4 mėn. 7 dienų laisvės atėmimo bausmės taikant intensyvią priežiūrą;

4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – areštu 90 parų. Pritaikius BK 64-1 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 6 d. Arešto bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), turintis neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžio matyti, jog V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už tai paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise taikyti visą terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po bausmės atlikimo (2 t., b. l. 61–65).

Iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio matyti, jog V. P. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, buvo nubaustas 60 parų arešto bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 6 d. (2 t., b. l. 61–65).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje Baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. P. dėl abiejų nusikalstamų veikų, tiek pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tiek pagal BK 243 straipsnį, dėl to, kad jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra visiškai įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Išvadą dėl kaltinamojo kaltės teismas daro remdamasis liudytojų K. K., D. G. parodymais, kitais anksčiau ištirtais ir aptartais įrodymais, kurių sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo V. P. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų K. K. ir D. G. parodymais, šių liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir visiškai atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Šie asmenys su kaltinamuoju nėra pažįstami, nesaistomi tarpusavio santykiais, todėl akivaizdu, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir pastebėjęs eismo įvykį, sustabdė savo automobilį ir kartu su dar vienu sustojusio automobilio vairuotoju nuėjo prie griovyje esančio automobilio, prie kurio rado vos ant kojų dėl girtumo pastovintį vyriškį, kurį pažinojo iš matymo. Šis asmuo stovėjo griovyje iš vairuotojo pusės prie paties automobilio, vairuotojo durelės jau buvo uždarytos. P. rankoje buvo automobilio rakteliai. Kaltinamasis tame griovyje vartėsi, stojo, griuvo, vėl stojo. Matėsi, kad yra neblaivus. Neblaivus vyriškis atsistojęs sakė, kad eina namo, nes jo namai yra visai šalia, tik perėjus stadioną. Jie neleido V. P. pasišalinti. P. jiems sakė, kad eina namo ir jau ėjo, tai jis vyrą laikė, kad neišeitų namo, nes šis būtų pabėgęs iš įvykio vietos. Jis šį asmenį iš matymo pažinojo iš anksčiau, jam žinoma, kad tai V. P. Kai jis V. P. paklausė, kas nutiko, pastarasis jam paaiškino, kad važiavo iš K. girtas namo, sakė, kad neturi teisių vairuoti. Paklausus, kodėl jis tokiame stovyje vairuoja, vyriškis atsakė, kad taip išėjo. Aplink jokių kitų žmonių nebuvo, vairuotojas buvo vienas. Kuomet jie su N. neleido P. pasišalinti, jis perėjo į kitą kelio pusę ir atsisėdo. Tuomet N. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, jis palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai jis atvažiavo prie įvykio vietos, tai mano, kad kaltinamasis ką tik buvo įlėkęs į griovį, nes buvo dar tik išlipęs iš automobilio, ir bandė pats išlipti iš griovio. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai vyras jau buvo kitoje kelio pusėje. Prie jo V. P. alkoholio nevartojo. Liudytojas D. G. patvirtino, kad dirbdamas su kolega S. Ž., vakare iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), griovyje įvažiavęs automobilis Opel Astra žalios spalvos, šalia automobilio guli vyras. Atvykus į įvykio vietą jau rado kitus kolegas, pastarieji paaiškino, kas atvykę griovyje rado Opel Astra, o kitoje kelio pusėje kelkraštyje gulėjo V. P. Kolega Š. R. nurodė, kad V. P. dėl girtumo nepastovėjo ant kojų ir nepajėgė eiti. V. P. kolegų buvo laikinai sulaikytas ir patalpintas tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameroje. P. vis prašėsi paleidžiamas namo, sakė, kad netoli gyvena jo sugyventinė. Iš pradžių jis atsisakė tikrintis blaivumą, sakė, kad nevartojęs alkoholinių gėrimų, vėliau pripažino, kad gėrė kartu su draugu, po to vairavo automobilį ir dėl slidžios kelio dangos neišėmė posūkio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Jis apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo neužvestas, automobilio užvedimo spynelėje užvedimo rakto nebuvo. Paklausus dar kartą V. P., kur yra automobilio rakteliai, šis nurodė, kad nežino, ar ištraukė juos, ar liko jie mašinos viduje. Paklausus, ar jis tikrai prie savęs neturi automobilio raktų, jis nurodė, kad neturi. Tada atlikus V. P. dalinę apžiūrą, automobilio rakteliai buvo rasti jo kelnių kišenėje. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėjo S. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, V. P., kuris galimai vairavo automobilį Opel Astra, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), su alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu nustatytas vidutinis – 2,10‰ girtumo laipsnis, o antro tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,92 ‰ girtumo laipsnis. Įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį Opel Astra, kuris nuvažiavęs nuo kelio į griovį, ant priekyje esančio keleivio kojų kilimėlio matyti baltos spalvos polietileninis maišelis su mėlynos spalvos užrašu, minėtame maišelyje yra bespalvė, permatoma stiklinė tara. Apžiūrint minėtą automobilį, automobilio variklio dangtis, bagažinė ir galinės dešinės pusės durelės neatsidarė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad V. P. įvykio vietoje yra agresyvus, nesileidžia apžiūrimas, yra galimai neblaivus. Kaltinamasis iš pradžių atsisako tikrintis girtumą. Tuomet pareigūnas atidaro sulaikymo kameros grotas ir sako jam gražiai atsisėsti. Priėjęs kitas pareigūnas klausia, kur mašinos rakteliai, V. P. atsako ,,aš nežinau, liko, ar aš išsiėmiau. Aš neatsimenu, nežinau, ar aš išsitraukiau, ar mašinos viduj liko. Į pareigūno klausimą, ar tu važiavai, kaltinamasis nurodė „taip, važiavau, norėjau“. Pareigūnui paklausus, kur jis norėjo važiuoti, kaltinamasis atsako ,,namo“. Iš N. M. pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kaip pradžioje N. M. prieina prie į griovį įvažiavusio žalios spalvos Opel Astra automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie kurio stovi V. P. V. P. iš pažiūros atrodo neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišliai, neaiškiai. N. M. klausia minėto asmens: ,,o tai kur tu čia važiavai?“, vyras atsako: ,,nu važiavau namo, iš tėvo važiavau“, N. M. sako: ,,bet, kad tu girtas“, vyriškis atsako: ,,tai nu, girtas“, toliau sako: ,,norėjau sankryžą prasukt“ ir toliau neįmanoma suprasti, ką kalba. Iš Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK VS vyresniojo tyrėjo O. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio, buvo bendrauta su šalia įvykio vietos gyvenančiais gyventojais V. P., E. M., G. P., kurie nurodė, kad paties įvykio nematė, pamatė tik kai atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Kaip automobilis nuvažiavo į griovį, kas automobilį vairavo ir ar buvo pašalinių asmenų, prieš tai paminėti asmenys, kurie gyvena šalia įvykio vietos, jokių bylai reikšmingų aplinkybių nematė.

Visi šie aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo V. P. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai. Nors kaltinamasis tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek apklausiant teisme, neigė savo kaltę, pateikdamas savo deklaratyvią gynybos versiją, kad iki įvykio išgėrė iki 50 ml degtinės, o likusią degtinę butelyje neva suvartojo su nepažįstamu asmeniu jau po to, kai įvažiavo į griovį, tačiau kaltinamasis jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė nurodytų tariamų aplinkybių, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės ir bausmės, numatytos Baudžiamajame kodekse už tyčinio nusikaltimo padarymą. Teismas vertindamas kaltinamojo gynybinę poziciją, jog butelį degtinės jis išgėrė jau po eismo įvykio kartu su nenustatytu vyriškiu, kuomet jiems nepavyko išstumti automobilio, pažymi, kad liudytojas K. K., atskubėjęs į įvykio vietą, prie griovyje esančio automobilio, rado vos ant kojų dėl girtumo pastovintį vyriškį, šis asmuo stovėjo griovyje iš vairuotojo pusės prie paties automobilio, vairuotojo rankoje buvo automobilio rakteliai. Kaltinamasis tame griovyje vartėsi, stojo, griuvo, vėl stojo. Kaltinamasis atsistojęs sakė, kad eina namo, nes jo namai yra visai šalia, tik perėjus stadioną. Jie neleido V. P. pasišalinti. P. jiems sakė, kad eina namo ir jau ėjo, tai jis vyrą laikė, kad neišeitų namo, nes šis būtų pabėgęs iš įvykio vietos. Kai V. P. paklausė, kas nutiko, pastarasis jam paaiškino, kad važiavo iš K. girtas namo, sakė, kad neturi teisių vairuoti. Paklausus, kodėl jis tokiame stovyje vairuoja, vyriškis atsakė, kad taip išėjo. Aplink jokių kitų žmonių nebuvo, vairuotojas buvo vienas. Kuomet jie su N. neleido P. pasišalinti, jis perėjo į kitą kelio pusę ir atsisėdo. Kai jis atvažiavo prie įvykio vietos, tai mano, kad kaltinamasis ką tik buvo įlėkęs į griovį, nes buvo dar tik išlipęs iš automobilio, ir bandė pats išlipti iš griovio. Prie jo V. P. alkoholio nevartojo. Jokių kitų žmonių šalia nebuvo. Pažymėtina, kad analizuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltinamojo akcentuojamą aplinkybę, kad jo išgertas degtinės kiekis iki įvykio jokios reikšmės jo organizmui neturėjo, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies tik dėl to, kad buvo slidu, kad įvykio vietoje kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas jam atsirado tik po įvykio suvartoto alkoholio išdavoje, teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip nelogiškus, iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad liudytojai N. M. ir K. K. į įvykio vietą atvyko, kuomet kaltinamasis dar buvo griovyje prie savo automobilio ir rankoje laikė užvedimo raktelius, jis buvo tiek apsvaigęs, kad sunkiai pastovėjo ant kojų, kelis kartus nugriuvo lipdamas iš griovio, K. K. prisipažindamas, kad vairuodamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, tuo tarpu pats kaltinamasis duodamas paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad įvykio vietoje bendravo tik su atvykusiais policijos pareigūnais, apie jokius kitus asmenis, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą, iškvietė policijos pareigūnus, domėjosi įvykio aplinkybėmis, ir kuriems jis nurodė girtas vairavęs automobilį, dėl jam vienam suprantamų priežasčių net neužsiminė, be to V. P. būdamas vietoje iš karto po įvykio niekam iš ten buvusių asmenų nepranešė, kad alkoholį vartojo jau po įvykio, kad su juo buvo nepažįstamas asmuo, su kuriuo bandė ištraukti automobilį, ši versija buvo pateikta tik apklausiant V. P. įtariamuoju. Akivaizdu, kad kaltinamasis sąmoningai nutylėdamas reikšmingas faktines aplinkybes, siekia sumenkinti baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų svarbą, priešpastatyti šiam įvykiui tariamas aplinkybes, kurios suklaidintų teismą, siekiantį nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų K. K., D. G. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, vaizdo bei garso įrašais, kitais aukščiau aptartais faktiniais duomenimis, nes šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina kaltinamojo veiksmuose esant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-72-976/2022). Šioje byloje anksčiau aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad V. P., privalėdamas vykdyti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, bei privalėdamas atlikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, tyčia, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, 2023 m. sausio 5 d. apie 18.00 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis V. P. nuo 2017 m. kovo mėnesio iki nuosprendžio priėmimo dienos net keturis kartus yra nuteistas už tyčinį motorinių kelių transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kartu su bausmėmis jam buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 12–27). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu kaltinamasis vėl buvo nuteistas ne tik už tyčinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, bet ir už tyčinį vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – nevairuoti motorinių kelių transporto priemonių trejus metus. Nežiūrint to, V. P. žinodamas, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, o įsiteisėjusiais teismų sprendimais ši teisė jam atimta iki 2026 m. kovo 4 d., vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.92 promilių neblaivumas. Visišką jam paskirtos baudžiamosios priemonės ignoravimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis atlikęs 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir 2022 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, žinodamas, kad jam yra uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones iki 2026 m. kovo mėnesio, 2022 metų lapkričio mėnesį pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens savo reikmėms nusipirko automobilį Opel Astra, kurią kaip nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu – naudojo ūkio darbams. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, kadangi kaltinamasis V. P. vienu metu, tais pačiais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatyta bauda arba areštas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Kaltinamasis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis įrašytas (duomenys neskelbtini) įskaitose, tačiau atlikus teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 127–130). V. P. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, dabartinę nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 4 mėnesiams po ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo už analogiškas nusikalstamas veikas, praeityje net keturis kartus yra nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, iš viso V. P. yra teistas net dvylika kartų, ir nors ankstesni teistumai už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei yra išnykę, tačiau tai charakterizuoja V. P. kaip itin nedrausmingą asmenybę, kuri nelinkusi koreguoti savo elgesio tinkama linkme. Taip pat kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus, kuomet vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, paskirtų administracinių baudų nemoka. Kaltinamasis nedirba, pragyvena iš neįgalumo pašalpos, (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas kaip asmuo, stokojantis pareigingumo, atsakingumo ir darbštumo (2 t., b. l. 89–90). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis turi negalią, tačiau nekritiškas padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, nelinkęs keisti nusistovėjusių antivisuomeninių nuostatų, neigiamai charakterizuojamas, jam skiriamos bausmės, savo dydžiu artimos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems laisvės atėmimo ir arešto bausmės vidurkiams, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos iš idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu siūlė paskirti kaltinamajam V. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir transporto priemonės konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...>, gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. P. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų arba nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs V. P. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, vairavo transporto priemonę pakankamai ilgą atstumą, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir viešame eisme dalyvaujančių asmenų saugumui, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, ir tik didelio atsitiktinumo dėka nesusižalojo pats ir nesužalojo kitų asmenų, jis nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, sprendžia, kad prokurorės pasiūlytas šešių metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir tinkamas bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jog nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas yra konfiskuotinas turtas, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, nes ši transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė, be kurios tiek nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. V. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (1 t., b. l. 45–46). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis V. P. Kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 127 –130). Ši kardomoji priemonė panaikinama tik įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. P. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant faktiškai jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. V. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.