- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- eAS-244-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02707-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Šiaulių miško urėdijos
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra
- Trečiasis asmuo
- Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Generalinė miškų urėdija VĮ Šiaulių miškų urėdija
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Šiaulių miško urėdijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Šiaulių miško urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Šiaulių miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 „Dėl VĮ Šiaulių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“.
Atsakovas Agentūra teismo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes analogiška byla pagal VĮ Zarasų miškų urėdijos skundą šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Abejose bylose Agentūros sprendimai dėl sankcijų priimti remiantis tais pačiais dokumentais bei išvadomis, sankcijų taikymo klausimas abiejų pareiškėjų atžvilgiu svarstytas tuo pačiu metu Ministerijos komisijoje, reikalavimai yra keliami tam pačiam atsakovui. Nurodytos analogiškos administracinės bylos rezultatas turės esminę reikšmę sprendžiant šią bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-3280-968/20163, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015.
Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti 24 valstybės įmonių miškų urėdijų skundai dėl Agentūros sprendimų, kuriais yra taikomos analogiško pobūdžio sankcijos už tuos pačius pažeidimus, ir tik 6 administracinės bylos pagal minėtus skundus yra išnagrinėtos, visose jų pareiškėjų reikalavimai buvo tenkinami visiškai. Nagrinėjama byla ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-5138-968/2015 yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą. Nurodytoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, teismas darė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-843-502/2016).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos administracinės bylos negalima išnagrinėti, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015. Todėl administracinė byla stabdytina.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ji susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kuri buvo priimta administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015, išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, ir šios nutarties priėmimo metu esanti faktinė situacija skiriasi. Šiuo metu jau yra žinoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016 nagrinėjimas numatytas 2016 m. vasario 15 d. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad, sustabdant administracinės bylos Nr. eI-3280-968/2016 nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 įsiteisėjimo, administracinės bylos nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, taip pat nebūtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Toks sustabdymas atitiktų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius jurisprudencijos tęstinumo imperatyvus.
II.
Pareiškėjas VĮ Šiaulių miškų urėdija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Atskirajame skunde nurodo, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad ši byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eA-843-502/2016 yra analogiškos. Tarp šių bylų yra esminis skirtumas – UAB „ARTechnika“, kurios 2013 m. balandžio 22 d. išvadomis abiejose bylose savo poziciją grindžia Agentūra, tikrino pareiškėjo administracinėje byloje Nr. eA-843-502/2016 (VĮ Zarasų miškų urėdijos) įrengtą antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, tačiau pareiškėjo šioje byloje VĮ Šiaulių miškų urėdijos įrengtos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos UAB „ARTechnika“ netikrino. Teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, nes 2006 m. kovo 28 d. nutarime pasisakyta dėl bylų sprendimo atsižvelgiant į analogiškose bylose sukurtus precedentus, tačiau ne dėl bylų stabdymo, kol analogiškos bylos bus išnagrinėtos aukštesnės instancijos teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje yra saistomas savo sprendimų analogiškose bylose (administracinėse bylose Nr. eI-5138-968/2015; eI-5137-189/2015; eI-9219-821/2015; Nr. eI-9535-473/2015, I-3225-189/2016 ir eI-3530-596/2016). Teismo nutartyje nurodomi argumentai yra susiję ne su bylos stabdymu, o su teismo pareiga priimti tokį patį sprendimą, kaip analogiškose to paties teismo jau išspręstose bylose. Tai, kad ankščiau nurodytos analogiškos bylos pagal kitų valstybės įmonių miškų urėdijų skundus Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo išnagrinėtos, nepaisant to, kad dar nėra išspręsta byla Nr. eA-843-502/2016, taip pat patvirtina, kad šią bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo galima nagrinėti ir neišsprendus bylos Nr. eA-843-502/2016, atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015, joje pateiktais išaiškinimais. Proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai nebuvo pagrindinis motyvas, dėl kurio pastarojoje byloje buvo panaikinta nutartis sustabdyti bylą. Pastarojoje nutartyje nurodyti motyvai nėra paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ja nesivadovauti.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį.
Atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl siekiant visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, ši administracinė byla turi būti sustabdyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr., pvz., 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VĮ Šiaulių miškų urėdija kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Agentūros 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-105 „Dėl valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo nuspręsta paramos gavėjui VĮ Šiaulių miškų urėdijai už pažeidimą pritaikyti 25 procentų dydžio sankciją ir susigrąžinti 73 533,05 Eur paramos sumą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjama administracinė byla ir administracinė byla Nr. eI-5138-968/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) yra identiškos, analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą. Teismas vertino, jog nurodytoje analogiškoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vieningo aiškinimo, priėjo prie išvados, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, iki kol įsiteisės 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą. Tokia išvada darytina, visų pirma, dėl to, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3280-968/2016 ir administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) yra nagrinėjamas skirtingų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be to, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytinos administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-843-502/2016) ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai administracinei bylai Nr. eI-3280-968/2016.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios (kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas – pagal savo faktines aplinkybes, pareiškėjų skunduose nurodytą argumentavimą, teisinį ginčo reglamentavimą, kuriuo remiasi proceso šalys, yra identiškos; analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir taikant tą patį teisinį reglamentavimą), nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Tokias pat išvadas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir kitose bylose dėl Agentūros sprendimų taikyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms analogiško pobūdžio sankcijas dėl pažeidimų (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015, 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-525/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-151-261/2016).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. eI-3280-968/2016, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5138-968/2015 (Nr. eA-843-502/2016).
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-843-502/2016 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3280-968/2016, dėl to pagrindas sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3280-968/16 išnyko, kas taip pat sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 100 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas minėtas klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 str., 151 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.