Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame nurodomas trūkumas, kad įrengta antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema (toliau – ir Sistema) neatitinka sutartyse dėl jos įrengimo numatytos techninės specifikacijos, niekaip nėra susijęs su pirkimų atlikimu. Sutarties sudarymo pažeidimai negali būti padaromi po to, kai sutartis jau sudaryta, pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai negali įvykti pasibaigus pirkimui. O atsakovės konstatuojamos Sistemos neatitiktys sutarčių techninei specifikacijai konstatuotos jau ją įdiegus pagal sutartis, sudarytas dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo, ir pasibaigus pirkimui. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Iš šios nuostatos išplaukia, kad sudarius pirkimo sutartį (preliminariąją sutartį) pirkimų vykdymo tvarka negali būti pažeista. Tai, kad Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Generalinė miškų urėdija) vykdytas pirkimas, kai buvo įdiegta Sistema, buvo įvykdytas tinkamai, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010-07-09 raštas Nr. 4S-2458 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 79643 įvertinimo“ ir Agentūros 2010-09-13 išvada Nr. BRK-(15.10)-2760. Ginčijamame sprendime teigiama, kad dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos neatitikties sutarčių techninei specifikacijai buvo pažeistas VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimas, draudžiantis keisti pirkimo sutarties sąlygas sutarties galiojimo laikotarpiu. Net jei būtų konstatuota, kad Sistema neatitinka sutarčių techninės specifikacijos, tai negali būti pagrindas tvirtinti, kad buvo pakeista sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Sutartys dėl Sistemos įdiegimo buvo pasirašytos raštu, todėl ir jų pakeitimai galimi tik sudarius rašytinę sutartį. Atsakovė teigia, kad buvo pažeistas draudimas keisti sutarties sąlygas, tačiau ginčijamame sprendime jokių duomenų apie tokį sutarties pakeitimą nepateikia. Pagrindo konstatuoti VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pažeidimą nėra, nes pareiškėja jokių sutarties pakeitimų dėl techninės specifikacijos nėra sudariusi. Netinkamai pritaikiusi VPĮ 18 straipsnio 8 dalį atsakovė taip pat padarė nepagrįstą išvadą dėl VPĮ 3 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų pažeidimo.

Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes atsakovė niekaip nevertino jai pateiktų ekspertų išvadų ir kitų dokumentų, kurie patvirtina Sistemos atitiktį sutarties techninėms specifikacijoms. Dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sistemos atitiktį pirkimo specifikacijai patvirtina atsakovei pateiktos miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbo grupių pažymos bei ekspertų išvados ir kiti dokumentai, tačiau ginčijame sprendime atsakovė šių išvadų nevertino, nenurodė jokių argumentų, kodėl laiko jas nepagrįstomis, ir net nepaminėjo, kad nurodytos išvados egzistuoja.

Ginčijamas sprendimas nėra objektyvus ir dėl to, kad jį priimdama atsakovė rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba), vadovaujamos Ž. P., pateiktais dokumentais. Atsakovė išvadą, kad pažeista pirkimų vykdymo tvarka, padarė remdamasi UAB „ART Technika“ parengtomis Pagal Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo rezultatų ekspertinio vertinimo paslaugų sutarties Nr. IIF-2 užduoties atliktų sisteminių tyrimų ir lauko bandymų rezultatų vertinimo išvadomis (toliau – UAB „ART Technika“ išvados), kurias iš UAB „ART Technika“ užsakė ir atsakovei pateikė Tarnyba. Valstybinė tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad būtent šiuo konkrečiu atveju, t. y. priimdamas sprendimą įvertinti Generalinės miškų urėdijos vykdytus viešuosius pirkimus bei atlikti tyrimą dėl sudarytų sutarčių vykdymo, Tarnybos vadovas veikė veikiamas interesų konflikto ir supainiojo viešuosius bei privačius interesus.

Ginčijamas sprendimas neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų ir dėl to pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, kadangi atsakovė esminiais Sistemos trūkumais laiko trūkumus, kurie lengvai pašalinami arba susiję ne su pačia Sistema, o jos naudojimu. Ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas formaliai vertinant Sistemos trūkumus, neatsižvelgiant į jų esmę ir galimybes juos pašalinti, esminiais laikant trūkumus, neatsižvelgus į jų pobūdį. Ginčijamame sprendime pateiktas bet kokių Sistemos trūkumų vertinimas kaip esminių yra akivaizdus formalaus teisės taikymo pavyzdys.

Sprendime nurodoma, kad „UAB ART Technika“ išvados, kuriomis remiasi atsakovė, parengtos patikrinus atsitiktine tvarka pasirinktų urėdijų teritorijoje įrengtas sistemas. Tai reiškia, kad sankcijos, kaip ir tikrinamų urėdijų parinkimas, yra atsitiktinio pobūdžio. Atsitiktinumu grįstas sankcijų taikymas prieštarauja teisinės valstybės principui, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas.

Pareiškėja klaidingai nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas yra su pirkimų atlikimu ir sutarčių sudarymu susijusių reikalavimų pažeidimas. Sprendimo priėmimo pagrindas yra nurodytas pačiame sprendime, t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 197.3.14 papunktis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-14 įsakymu Nr. 3D-19 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 87 punktas, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veikos srities „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“ paramos sutarties Nr. 2MP-KU-11-1-001664-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 20.1 papunktis. Pareiškėja pažeidė Paramos sutartį, nes nesilaikė Administravimo taisyklėse, taip pat Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtinto įpareigojimo laikytis imperatyvių VPĮ nuostatų, kurios nėra siejamos išimtinai tik su pirkimų atlikimu ar pirkimo sutarčių sudarymo procesu.

Vien ta aplinkybė, kad Agentūra ginčijamame sprendime nepaminėjo tam tikrų pareiškėjos pateiktų dokumentų, susijusių su Sistemos veikimu, nelaikytina esminiu sprendimo trūkumu, sukliudžiusiu pareiškėjai suprasti ginčijamo sprendimo esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių pasikeitimą bei efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimas Nr. SKP-184 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Pareiškėjos pateikti skunde nurodomi dokumentai buvo parengti remiantis patikrinimais, atliktais jau po Tarnybos tyrimų ir bandymų, todėl juose pateikiama informacija nepaneigia iki tol užfiksuotų pažeidimų. Kaip jau minėta, pažeidimai buvo užfiksuoti 2013-03-15 ir 2013-03-16 (Tarnybos konstatuoti 2013-04-24), o pareiškėjos nurodomi tikrinimai, kaip jau minėta, buvo atlikti tik 2013 metų gegužės–birželio mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei, kaip skunde nurodo pareiškėja, trūkumai buvo ištaisyti, tai nepaneigia faktinių aplinkybių, egzistavusių ankstesnio tyrimų ir bandymų metu. Atitinkamai teisinės reikšmės neturėjo aplinkybė dėl Sistemos veikimo sprendimo priėmimo metu.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013-05-28 posėdyje konstatavo, kad Tarnybos direktorius Ž. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu dėl šios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados vyko teisminiai ginčai, o Agentūros sprendimas buvo priimtas 2014-09-04, t. y. dar iki galutinės ir neskundžiamos nutarties priėmimo, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iš dalies tenkino Ž. P. skundą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą (dalį) panaikino. Šiuo nutarimu Tarnybos 2013-04-24 raštas nebuvo panaikintas, tačiau Agentūra priimant ginčijamą sprendimą neignoravo minėtos situacijos ir dar keletą kartų kreipėsi tiek į Vyriausiąją tarnybinė etikos komisiją, tiek į Generalinę miškų urėdiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnybos 2013-04-24 rašte esanti informacija buvo iš esmės patvirtina vėlesniais Tarnybos raštais, pasirašytais kitų asmenų (ne Ž. P.). Taigi, Agentūra neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Tarnybos pateikta informacija.

Pareiškėja nurodo, kad proporcingumo ir teisingumo principui prieštarauja tai, kad Agentūra esminiais Sistemos trūkumais laiko trūkumus, kurie lengvai pašalinami arba susiję ne su ja pačia, o jos naudojimu. Šis pareiškėjos skundo teiginys yra ne visai tikslus. Įsigytos Sistemos neatitikimas (nors ir iš dalies) pirkimo dokumentuose, tarp Generalinės miškų urėdijos ir UAB „Telekonta“ 2010-03-09 sudarytoje preliminariojoje sutartyje Nr. 9F-6 (toliau – Preliminarioji sutartis Nr. 9F-6) (jos priede) ir tarp VĮ Zarasų miškų urėdijos ir UAB „Telekonta“ 2011-08-25 sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. 1.10-VS-V-11/13 (toliau – ir Pirkimo sutartis) (jos priede) nustatytų sąlygų, lėmė tai, kad buvo konstatuoti tam tikrų VPĮ, o kartu ir Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties reikalavimų pažeidimai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad, neva Agentūros nuomone, Pirkimo sutartis dėl Sistemos veikimo nesklandumų turėjo būti nutraukta, tačiau ginčijamame sprendime taip nebuvo nurodyta, todėl tokia pareiškėjos daroma išvada yra nepagrįsta. Priešingai, Pirkimo sutarties 39 punkte nustatyta pareiškėjos teisė, o ne pareiga nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Be to, Pirkimo sutarties 24 punkte nustatyta, kad pareiškėjai nustačius, kad vykdytojas neįvykdė ar netinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį, sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumente nurodyta suma atitenka užsakovui. Taigi, pareiškėja neturėjo būtinybės ir negalėjo, pažeisdama VPĮ nuostatas, Pirkimo sutartyje keisti Preliminariosios sutarties Nr. 9F-6 sąlygų ir nustatyti papildomas sąlygas dėl to, kas bus laikoma esminiu Pirkimo sutarties pažeidimu.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Agentūra remiasi UAB „ART Technika“ išvadomis. Toks pareiškėjos teiginys yra netikslus, nes UAB „ART Technika“ išvadomis rėmėsi Tarnyba, rengdama 2013-04-24 raštą, o Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi Tarnybos (institucijos, įgaliotos prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ nuostatų) informacija (Tarnybos 2013-04-25, 2013-09-25 bei 2014-06-06 raštais), Agentūros 2014-06-23 nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-76 ir Žemės ūkio ministerijos 2014-07-07 raštu. Pareiškėja skunde taip pat daro klaidingą išvadą, kad tikrintinų miškų urėdijų parinkimas atsitiktine tvarka lėmė atsitiktinio pobūdžio sankcijas. Tokia išvada yra ne tik teisiškai nemotyvuota, bet ir nelogiška, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė miškų urėdija atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Sprendimas Nr. SKP-184 grindžiamas Tarnybos 2013-04-24 vertinimo išvada Nr. 4S-1889, surašyta praėjus trejiems metams po pirkimo, ir joje išdėstytu Sistemos įdiegimo rezultatų vertinimu. Šios išvados rengimas organizuotas ir ji pasirašyta Tarnybos direktoriaus Ž. P., veikusio veikiamas interesų konflikto, nes tyrimo ir išvados surašymo metu Ž. P. turėjo privataus pobūdžio ginčą su tuo metu generalinio miškų urėdo pareigas ėjusio B. S. dukra E. S. Tą patvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013-05-28 sprendimas Nr. KS-49, kuriame konstatuota, kad Tarnybos vadovas Ž. P., organizuodamas Generalinės miškų urėdijos vykdytų viešųjų pirkimų ir sudarytų sutarčių patikrinimo veiksmus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nevengė interesų konflikto, nenusišalino tokiam konfliktui iškilus ir nedeklaravo privataus pobūdžio ginčo.

Tarnybos 2013-04-24 vertinimo išvada Nr. 4S-1889 surašyta akivaizdžiai netinkamai atlikto patikrinimo pagrindu: Tarnyba, rengdamasi kontrolinių gaisrų bandymams, prašė juos organizuoti šviesiu paros metu, o realiai buvo bandoma ir naktį, tikrintojai nepasidomėjo, ar yra įjungtas naktinis sistemos darbo režimas, lauko bandymų metu nedalyvavo sistemos techninę priežiūrą atliekančios UAB „Telekonta“ specialistai, rengiant išvadą nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Tarnybos samdytų ekspertų išvados ne visais atvejais sutampa su Tarnybos išvadomis.

Gavusi akivaizdžiai nepagrįstą Tarnybos 2013-04-24 vertinimo išvadą, Generalinė miškų urėdija organizavo miškų urėdijose įdiegtų Sistemų veikimo ir jų atitikties techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad įdiegtos Sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus, šviesiu ir tamsiu paros metu automatiškai fiksuoja gaisrų židinius ankstyvoje jų stadijoje. Patikrinimų rezultatai, ekspertų išvados buvo pateiktos Agentūrai. Analogiškos Sistemos, įrengtos VĮ Druskininkų miškų urėdijoje, atitiktis pirkimo sutarties sąlygoms konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-319-790/2014.

Agentūra atsiliepime į skundą nurodo, kad Pirkimo sutarties 39 punktas neatitinka Preliminariosios sutarties Nr. 9F-6 42 punkto, tačiau ginčijamame sprendime tokio motyvo nėra. Ginčijamas sprendimas šioje byloje negali būti grindžiamas motyvais, kurie jame nenurodyti. Be to, Pirkimo sutarties 39 punkto ir Preliminariosios sutarties Nr. 9F-6 42 punkto neatitikimas nelaikytinas esminiu. Kad sutarčių neatitikimas yra neesminis ir juo nėra pažeidžiamas VPĮ, matyti iš Agentūros ir Tarnybos veiksmų bei vertinimų. Pirkimo sutartys su nurodyta 39 punkto redakcija miškų urėdijų buvo sudaromos nuo 2010-03-24 ir teikiamos Agentūrai su atitinkamų miškų urėdijų mokėjimo prašymais paramai gauti, tačiau Agentūra pažeidimo (pirkimo sutarties neatitikties Preliminariajai sutarčiai Nr. 9F-6) nė vienos urėdijos atžvilgiu nekonstatavo, priešingai, Agentūra 2010-09-13 Generalinei miškų urėdijai pateikė išvadą, kad pirkimai laikytini atliktais tinkamai ir visoms prašymus pateikusioms urėdijos išmokėjo paramos lėšas. Tarnybos nurodyto neatitikimo taip pat nelaikė esminiu – tai matyti iš Tarnybos 2010-07-09 rašto. Netgi 2013-04-24 vertinimo išvadoje, kurioje nurodyta, kad Tarnyba atliko Preliminariosios sutarties Nr. 9F-6 ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių vertinimą, Tarnyba nekonstatavo VPĮ pažeidimų sudarant pirkimo sutartis. Tarnyba 2013-04-24 vertinimo išvadoje konstatavo tik tai, kad Preliminarioji sutartis Nr. 9F-6 ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos pirkimo sutartys įvykdytos pakeitus šios preliminarios sutarties sąlygas (perkančioji organizacija neįsigijo reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas).

Agentūra 2013-05-07 raštu Nr. BRK-3160(14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėjos įgaliotą vykdyti pirkimą Generalinę miškų urėdiją su prašymu pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl Tarnybos nustatytų VPĮ pažeidimų. Atsakydama į šį raštą, Generalinė miškų urėdija, gavusi Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto eksperto, 2013-05-30 atlikusio Sistemos atitikties techninėms specifikacijos reikalavimams, įvertinimą, išvadą, kurioje nurodyta, kad VĮ Zarasų miškų urėdijoje veikianti Sistema funkcionuoja pagal specifikacijoje nustatytas technines sąlygas, o pastebėti nukrypimai nuo techninių reikalavimų (nėra kondicionieriaus Smalvų bokšte) lengvai pašalinami ir neturi esminės įtakos Sistemos funkcionavimui, 2013-07-18 raštu Nr. 6B(7.4)-715 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė Agentūrai, kad remiantis 2013 m. gegužės–birželio mėn. atliktu Sistemos tikrinimu buvo nustatyta, kad Sistema iš esmės atitinka jai keliamus reikalavimus, o pastebėti nukrypimai nuo techninių reikalavimų yra lengvai pašalinami. Kartu su šiuo raštu Generalinė miškų urėdija pateikė Generalinės miškų urėdijos 2013-07-12 komisijos posėdžio protokolą Nr. 7B-126, iš kurio matyti, kad Generalinės miškų urėdijos komisija, išnagrinėjusi ir apibendrinusi VĮ miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktas darbo grupių pažymas ir ekspertų išvadas dėl Sistemų veikimo ir jų atitikties techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams, nustatė, kad VĮ miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke įdiegtos Sistemos šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu automatiškai fiksuoja gaisrų židinius ankstyvoje jų stadijoje; 24-iose VĮ miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke įdiegtos Sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus. Pastebėti nukrypimai nuo techninių reikalavimų lengvai pašalinami ir neturi esminės įtakos Sistemoms funkcionuoti; atsižvelgiant į antžeminių Sistemų veikimo patikrinimo rezultatus galima teigti, kad VPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Kartu su Generalinės miškų urėdijos 2013-07-12 komisijos posėdžio protokolu Nr. 7B-126 buvo pateikta Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto išvada, kurioje nurodyta, kad 2013 metų gegužės–birželio mėnesiais, atlikus Sistemos funkcionavimo įvertinimą, be kita ko, nustatyta, kad visų VĮ miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Sistemos šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu automatiškai užfiksavo imitacinius gaisrus ankstyvoje jų stadijoje; visų Sistemų reakcijos laikas šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu atitinka reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad Sistema – tai sistema „žmogus-mašina“, kurios neatsiejamas elementas yra operatorius, privalantis identifikuoti su gaisrais nesusijusius įvykius. Patikrinimų metu rūkas, dulkės, medžių judesiai ir debesys nebuvo klaidingai priskirti gaisrams. Kartu su Generalinės miškų urėdijos 2013-07-12 komisijos posėdžio protokolu Nr. 7B-126 buvo pateiktos išvados dėl Tarnybos 2013-04-24 rašte Nr. 4S-1889 „Dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo rezultatų vertinimo“ nurodytų trūkumų, kuriose pateiktos apibendrintos VĮ miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktos darbo grupių pažymos ir ekspertų išvados. Išvadose nurodoma, kad: 1) techninė Sistemos dalis aptinka visus įtartinus (taip pat ir ne gaisrui priskiriamus) įvykius, bet galutinį sprendimą apie gaisro įvykį priima operatorius ir yra reaguojama tik į operatoriaus sprendimus. Operatorius turi galimybę eliminuoti su gaisrais nesusijusius pranešimus; 2) tamsiuoju paros metu Sistemos gaisro židinius fiksuoja ankstyvoje jų stadijoje. Aptikti visi gaisro imitacijos židiniai, sukurti tamsiuoju paros metu; 3) Sistemų bandymų metu nustatyta, kad į stebėjimo centrų kompiuterius siunčiami pranešimai iš kaimyninių miškų urėdijų detektorių, todėl gretimų miškų urėdijų tinklai yra sujungti į bendrą sistemą; 4) GSM operatorių ir kituose (miškų urėdijų) bokštuose lauke sumontuota įranga yra su mikroklimato palaikymo įranga su kondicionieriais. Dalyje miškų urėdijų įranga yra sumontuota priešgaisrinių bokštų stebėjimo kabinose, kuriose yra vėdinimo įranga, kaip numatyta su rangovu ir užsakovu suderintuose techniniuose ir darbo projektuose; 5) ant bokštų montuojami vaizdo detektoriai yra su žaibolaidžiais, kurie nepatenka į šių detektorių stebėjimo lauką. Kai kurias atvejais į detektorių stebėjimo lauką patenka kitų sumontuotų įrenginių dalys, tačiau įtakos stebėjimui tai neturi, nes teritorija matoma iš kituose bokštuose sumontuotų detektorių; 6) visi detektoriai užtikrina matomumą 15 km spinduliu; 7) apsaugos-priežiūros darbo vietose yra garso kolonėlės naujų įvykių garso perspėjimo signalui (ne mažiau kaip 2 x 4 W); 8) visuose bokštuose yra įrengtos apsaugos signalizacijos. GSM operatorių bokštuose pagal sudarytas įrangos montavimo sutartis už įrangos saugumą atsako GSM operatoriai. Kituose bokštuose yra įrengtos vaizdo kameros su vaizdo įrašymu, suveikus jutikliams apšvietimas įsijungia automatiškai, signalizacijos yra prijungtos prie centrinių apsaugos kompiuterių; 9) Sistema turi dienos / nakties režimą, į kurį persijungia automatiškai. Sistema visą parą yra įjungta, įvykius fiksuoja ištisą parą; 10) Sistemos miško gaisrų stebėjimo kompiuteriuose yra naudojami 500 GB RAID diskiniai kaupikliai. Vienas jų yra rezervinis. Jis nuolat dubliuoja visą informaciją (taip pat ir duomenų bazės bylas). Atskirai duomenų bazės atsargines kopijas galima daryti standartinėmis MsSQL serverio priemonėmis. Apie techninius Sistemos sutrikimus pranešimai siunčiami į apsaugos kompiuterį, ten užfiksuojami ir saugomi. Operatorių darbas yra vykdomas pagal nustatytą darbo reglamentą. Atsiradusius gedimus operatoriai registruoja žurnale ir telefonu praneša Bendrajam pagalbos centrui. Gavus informaciją apie pašalintus gedimus, daromos žymos žurnaluose. Kartu su Generalinės miškų urėdijos 2013-07-12 komisijos posėdžio protokolu Nr. 7B-126 buvo pateiktos ir išvados dėl Tarnybos 2013-04-24 rašte Nr. 4S-1889 „Dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo rezultatų vertinimo“ nurodytų neatitikčių techninių specifikacijų reikalavimams, kuriose pateiktos apibendrintos VĮ miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktos darbo grupių pažymos ir ekspertų išvados. Išvadose nurodoma, kad: 1) sistema turi dienos / nakties režimą, į kurį persijungia automatiškai. Sistema visą parą yra įjungta, įvykius fiksuoja ištisą parą; 2) techninė sistemos dalis aptinka visus įtartinus (taip pat ir ne gaisrui priskiriamus) įvykius, bet galutinį sprendimą apie gaisro įvykį priima operatorius ir reaguojama tik į operatoriaus sprendimus. Operatorius turi galimybę eliminuoti su gaisrais nesusijusius pranešimus; 3) išjungus vieną iš perdavimo sistemos elementų, duomenis galima perduoti į valdymo pultą. Patikrinus nustatyta, kad gaisro židinio duomenis galima perduoti į kaimyninės miškų urėdijos valdymo pultą; 4) ant bokštų montuojami vaizdo detektoriai yra su žaibolaidžiais, kurie nepatenka į šių detektorių stebėjimo lauką; 5) GSM operatorių ir kituose (miškų urėdijų) bokštuose lauke sumontuota įranga turi mikroklimato palaikymo įrangą su kondicionieriais. Dalyje miškų urėdijų įranga yra sumontuota priešgaisrinių bokštų stebėjimo kabinose, kuriose yra vėdinimo įranga, kaip nustatyta su rangovu ir užsakovu suderintuose techniniuose ir darbo projektuose; 6) visi sistemos detektoriai yra sumontuoti aukštyje, kuris užtikrina tinkamą saugomos teritorijos matomumą 15 km spinduliu 7) apsaugos-priežiūros darbo vietos yra su garso kolonėlėmis naujų įvykių garso perspėjimo signalui (ne mažiau 2 x 4 W); 8) darbo vietoje yra įdiegti skaitmeniniai žemėlapiai, kuriuose atvaizduoti miško masyvai, keliai, gaisro aptikimo įrenginiai, gumine juosta galima nustatyti jų apžvalgos kampus bei kryptis; 9) užfiksavus gaisrą, elektroniniu būdu pranešimus galima gauti tuo pačiu metu iš visų bokštų, perduoti ir priimti informaciją į / iš kitų urėdijų, atvaizduoti žemėlapyje gautus kitų urėdijų bokštų, detektuotus gaisro židinius ir aptikimo kryptis; 10) visi sistemų gedimai ir atsistatymai yra fiksuojami ir atvaizduojami apsaugos-priežiūros darbo vietose; 11) GSM operatorių bokštuose pagal sudarytas įrangos montavimo sutartis už įrangos saugumą atsako GSM operatoriai. Kituose bokštuose yra įrengtos vaizdo kameros su vaizdo įrašymu, vaizdai rodomi centriniuose apsaugos kompiuteriuose; 12) miškų urėdijų bokštuose yra įrengtos apsaugos signalizacijos, kurios prijungtos prie centrinių apsaugos kompiuterių; 13) miškų urėdijų bokštuose įrengtos vaizdo kameros su vaizdo įrašymu, suveikus jutikliams apšvietimas įsijungia automatiškai, signalizacijos yra prijungtos prie centrinių apsaugos kompiuterių.

Agentūra 2013-09-12 raštu Nr. BRK-7528(14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti išvadą, ar Generalinės miškų urėdijos organizuotų Sistemos tikrinimų medžiaga gali būti vertinama kaip Tarnybos 2013-04-24 rašte nurodytų Tarnybos išvadų apie nustatytus VPĮ pažeidimus panaikinimo pagrindas; su šiuo raštu Agentūra persiuntė Tarnybai visą Generalinės urėdijos pateiktą informaciją. Tarnyba direktoriaus pavaduotojos S. V. pasirašytu 2013-09-25 raštu Nr. 4S-4054 atsakė į Agentūros 2013-09-12 raštą Nr. BRK-7528(14.5) ir, be kita ko, konstatavo, kad Tarnyba „neturi teisinio pagrindo panaikinti ar kitaip keisti Išvadą“. Atsižvelgdama į tokį Tarnybos atsakymą, Agentūra 2013-10-14 raštu Nr. BRK-8479(14.5) dar kartą kreipėsi į Generalinę urėdiją, informuodama apie galimas neigiamas poveikio priemones miškų urėdijoms, taip pat ir pareiškėjai. Generalinė urėdija 2013-10-31 raštu Nr. 6B(7.4)-1138 „Dėl antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų“ nurodė Agentūrai, kad, jos nuomone, Tarnyba „patikrinimą atliko tinkamai tam nepasiruošus ir galimai šališkai“.

Generalinė urėdija 2014-02-18 Agentūrai adresuotame rašte Nr. 6B(7.4)-196 „Dėl antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų“ nurodė, kad 2013 m. gegužės–birželio mėn. atlikto patikrinimo metu užfiksuoti Sistemos neatitikimai yra pašalinti, taip pat paminėjo, kad, pasak miškų urėdų, Sistema veikia tinkamai, t. y. pagal Preliminariosios sutarties techninės specifikacijos ir Pirkimo sutarties techninės specifikacijos reikalavimus.

Agentūra 2014-05-14 raštu Nr. BRK-4095(14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ dar kartą kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl jos 2013-04-24 vertinimo išvados Nr. 4S-1889. Tarnyba direktoriaus pavaduotojos S. J. pasirašytu 2014-06-09 raštu Nr. 4S-1887, inter alia, pripažino techninę (rašymo apsirikimo) klaidą ir nurodė, kad jos 2013-04-24 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1889 turėjo būti nurodyta, kad Generalinė miškų urėdija pažeidė ne VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatą, taip pat papildomai konstatavo VPĮ 63 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir nurodė, kad „Tarnyba, atsižvelgusi į Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą, sudarant pirkimo sutartis, keisti esmines preliminariosios sutarties sąlygas, daro išvadą, kad, sudarant pagrindines pirkimo sutartis, buvo pakeista esminė Preliminariosios sutarties 42 punkto sąlyga“.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas neteisėtas iš esmės dėl to, kad Agentūra nepagrįstai vadovavosi Tarnybos 2013-04-25 rašte Nr. 4S-1901, 2013-04-24 rašte Nr. 4S-1889 nurodyta informacija, pagrįsta vykdant Tarnybos užsakymą parengtomis UAB „ARTechnika“ išvadomis, ir konstatavo, kad, atliekant Sistemos viešąjį pirkimą, buvo pažeistos VPĮ nuostatos. Pareiškėja pažymi, kad Agentūros nustatyti pažeidimai buvo neesminiai, todėl ginčijamas sprendimas už juos pritaikyti sankciją yra neteisingas ir neproporcingas.

3. Agentūra Sprendime Nr. SKP-184 konstatavo, kad, vykdydama viešąjį pirkimą, pareiškėja VĮ Zarasų miškų urėdija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį (pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), 18 straipsnio 8 dalį (pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas), 63 straipsnio 4 dalį (kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų). Ginčijamu sprendimu Agentūra pareiškėjai pritaikė 25 proc. dydžio sankciją, ją skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos, ir nusprendė pareiškėjai nekompensuoti (iš jos susigrąžinti) 259 076,91 Lt. Priimdama ginčijamą sprendimą Agentūra vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 27.2, 29.2, 64, 67 punktais, Administravimo taisyklių 153.1, 197.3.14, 197.4, 252, 255, 256 punktais, Paramos sutarties 20.1 punktu, Agentūros direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – Metodikos) 7.2, 11, 2 priedo lentelės 11 eilute.

Metodikoje, be kita ko, nustatyta, kad jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai (7.2 punktas); jeigu nustatoma Metodikoje neaprašytų pirkimų pažeidimų, pirkimų dokumentus vertinantys Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turėtų elgtis vadovaudamiesi analogiškais principais, taikydami artimiausią pagal turinį pažeidimo aprašymą, taip pat atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir pasekmes (11 punktas). Metodikos 2 priedo „Sankcijų dydžiai, kai pirkimą atlieka ne perkančiosios organizacijos“ lentelės 11 eilutėje nustatyta, kad už pažeidimą, kai pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų (t. y. kai nesilaikyta Pirkimų taisyklėse ir / ar pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų (pvz., gauti Agentūros pritarimą keisti pirkimo sutartį) keičiant pirkimo sutartį (Pastaba. Sankcija netaikoma, jei buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokios galimybės nebuvo numatyta sutartyje), rekomenduojama taikyti:

– 25 proc. dydžio sankciją, jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis);

– 10 proc. dydžio sankciją, jei buvo pakeistas įvykdymo terminas;

Nurodytą Administravimo taisyklėse, Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą apibendrinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad Agentūra Metodikos 2 priedo lentelės 11 eilutėje nustatytą 25 proc. dydžio sankciją galėjo skirti tik nustačiusi, kad VĮ Zarasų miškų urėdija su UAB „Telekonta“ pakeitė esmines Pirkimo sutarties Nr. 1-10.VS-V-11/13 sąlygas (pvz., objektą, kiekį). Šiame kontekste paminėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. AC-38-1, Teismų praktika, 2013, 38, p. 459–516).