- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- eI-3530-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03281-2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- VĮ Trakų miškų urėdijos
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Kazis Pėdnyčia
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos VĮ Trakų miškų urėdijos atstovams advokatams Kaziui Pėdnyčiai, Loretai Paulavičienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Viktorijai Balčiūnienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai Oleškevič, trečiojo suinteresuoto asmens Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Andriui Vansevičiui ir Medardui Trimoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Trakų miškų urėdijos skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VĮ Trakų miškų urėdija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-05-28 sprendimą Nr. 3JA-254-219; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2015-03-27 sprendimą Nr. SKP-138; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ginčijami sprendimai savo turiniu ir forma neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, prieštarauja konstituciniams teisės principams bei pagristo ir teisėto sprendimo reikalavimams. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) išvada, kad NMA 2015-03-27 sprendimas Nr. SKP-138 (toliau – ir NMA sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatų reikalavimams, kadangi ŽŪM, priimdama 2015-05-28 sprendimą Nr. 3JA-254-219 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3JA-254-219), tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, neatsakė į nei vieną skunde nurodytą teisinį argumentą, nenurodė kokiais ir kokia apimtimi nustatytais teisiškai reikšmingais faktais ji grindė sprendimą, nepagrindė taikomos sankcijos dydžio. Ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyta, kokiais faktais ir argumentais ŽŪM ir NMA rėmėsi konstatuodamos, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų reikalavimus, suteikiančius teisę Agentūrai taikyti pareiškėjos atžvilgiu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir NMA direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintose Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtiną teisinį reguliavimą. NMA sprendimo motyvuojamoji dalis neatskleista, neaiški, joje negalėjo būti dviprasmiškumų, o privalėjo būti tiksliai apibrėžti pareiškėjos esą padaryti pažeidimai dėl kiekvieno neatitikimo VPĮ reikalavimams bei aiškiai atskleista, kaip ir kokiu būdu pažeidimai buvo nustatyti, nurodytas teisinis reguliavimas.
Nurodo, kad NMA ir ŽŪM, priimdamos skundžiamus sprendimus dėl paramos dalies sugrąžinimo, privalėjo nustatyti ir vertinti tik tokius ir tokia apimtimi teisiškai reikšmingus faktus, kaip Administravimo taisyklių 197.3.14 p. nustatytų aplinkybių egzistavimą, kurie yra konkrečiai susiję su VĮ Trakų miškų urėdija ir kurie sudarytų pagrindą sprendimui dėl paramos dalies sugrąžinimo. Pareiškėjos padaryti pažeidimai nepateikti ir neanalizuoti, ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyta, kaip Sankcijų metodikos atskirų punktų nuostatos yra susietos su pareiškėjos padarytais pažeidimais.
Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokiu faktiniu pagrindu pareiškėjai buvo pritaikyta 25 proc. dydžio sankcija, kadangi tokio dydžio sankcija gali būti skiriama tik nesilaikant VPĮ reikalavimų arba pakeitus esmines pirkimo sutarties sąlygas, todėl daro išvadą, kad sankcijos taikymas pareiškėjai grindžiamas prielaidomis, t. y. kad UAB „Telekonta“ pareiškėjai pateiktas pasiūlymas nepagrįstai buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, Antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistema (toliau – ir Sistema) buvo įrengta su trūkumais bei neveikė pagal techninėje specifikacijoje nurodytas sąlygas. Pažymėjo, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo jokie VPĮ pažeidimai nebuvo nustatyti.
Nurodo, kad ginčijamame sprendime pati Agentūra prieštarauja savo 2010-09-13 padarytoms išvadoms, konstatuodama, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 9 str. 2 d., 18 str. 8 d., 39 str. 2 d. 2 p., 63 str. 4 d. Agentūra Įgyvendinimo taisyklių, Administravimo taisyklių ir Paramos sutarties, Metodikoje įtvirtintu reglamentavimu galėjo vadovautis tik nustačiusi, kad VĮ Trakų miškų urėdija ir UAB „Telekonta“ pakeitė esmines 2010-04-13 Pirkimo sutarties Nr. 19 sąlygas (toliau – ir Pirkimo sutartis). Pažymėjo, kad Preliminarioje sutartyje Nr. 9F-6 (toliau – ir Preliminarioji sutartis) 3 priedo „Techninė specifikacija“ iš esmės pakartotos 2009-09-22 įsakymu Nr. B-268 patvirtino Atvirojo konkurso viešajam pirkimui sąlygų „Antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ (toliau – ir Konkurso sąlygos) 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatos, o Pirkimo sutartis iš esmės atkartoja Preliminariosios sutarties nuostatas, todėl daro išvadą, kad esminės pirkimo sąlygos, susijusios su Sistemos technine specifikacija, nebuvo pakeistos. Sistema esminių trūkumų neturi ir yra tinkama naudoti, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2013-04-24 rašte Nr. 4S-1901 ir 2013-04-24 ekspertinio vertinimo išvadoje Nr. 4S-1889 pažymėjo, kad įrengtos Sistemos veikimas netenkina kai kurių su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių techninėse specifikacijose nurodytų funkcionalumo reikalavimų, ir tuo galimai buvo užfiksuoti netinkami Pirkimo sutarčių vykdymai, o ne esminiai sutarčių sąlygų pakeitimai, tačiau pažymi, kad jose neužfiksuotas netinkamas Pirkimo sutarties vykdymas. Nurodo, kad Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) nepriklausomi ekspertai 2013-05-22 išvadoje konstatavo, kad VĮ Trakų miškų urėdijoje veikianti Sistema funkcionuoja pagal specifikacijoje nustatytas technines sąlygas, neesminiai nukrypimai nuo techninių reikalavimų yra lengvai pašalinami, jie neturi esminės įtakos Sistemos funkcionavimui. Taigi, nei NMA, nei VPT, nei Generalinė miškų urėdija (toliau – ir GMU) nenustatė, kad UAB „Telekonta“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ar kad buvo atlikti Pirkimo sutarties esminiai pakeitimai.
Pareiškėjos teigimu, NMA 25 proc. dydžio sankciją galėjo skirti tik nustačiusi, jog Metodikos reikalavimai galiojo paramos sutarties sudarymo dieną, kadangi pareiškėja Paramos sutartį Nr. 2MP-KV-09-1-000252-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) sudarė 2009-12-29, kai Administravimo taisyklės dar nebuvo papildytos. Daro išvadą, kad pareiškėjai taikytinos atitinkamos Paramos sutarties nuostatos ir jos sudarymo metu galiojusios teisės normos, kurios nenumatė atskiros sankcijos ir jos taikymo metodikos už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus.
Nurodo, kad ginčijamų sprendimų išdėstymo tvarka ir turinys yra ydingi, jie neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jose nenurodyta, kad ginčo administracinės procedūros metu ŽŪM ir NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti pareiškėją, o tai pažeidžia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtą gero administravimo principo turinį. Be to, NMA ir ŽŪM besąlygiškai vadovavosi VPT patiekta informacija bei išvadomis, priimtomis dėl VĮ Zarasų miškų urėdijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijos, ir nevertino aplinkybių, numatytų GMU 2013-07-18 rašte Nr. 6B(7.4)-715, KTU nepriklausomų ekspertų išvadose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-10-22 nutartyje, kurios patvirtina, kad VĮ Trakų miškų urėdijoje Sistema veikia tinkamai. Pareiškėja savo argumentus taip pat grindžia LVAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad GMU atliko Sistemos įrengimo ir įdiegimo darbų pirkimą atviro konkurso būdu, kurio sąlygos buvo patvirtintos GMU prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2009-12-23 įsakymu Nr. 1B-370. Perkamos sistemos savybės buvo nustatytos Konkurso sąlygų 1 priede. Atviro konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Telekonta“, su kuria GMU sudarė Preliminarią pirkimo sutartį, iš esmės atitikusią Konkurso sąlygų 1 priede nustatytą specifikaciją, išskyrus Preliminarios sutarties specifikacijos 16 p., kuriame nurodyta, kad Sistema turi būti įdiegta keliais etapais. Pastebėjo, kad 1 priede nurodoma pastaba, kuri suteikia galimybę keisti įdiegimo terminą, kai pasirašyta NMA finansinės paramos sutartis. Pareiškėja 2009-04-01 pateikė paraišką NMA paramai gauti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-11-09 įsakymu Nr. 3D-852, pareiškėjai buvo skirta 400 000 Eur parama, susijusi su Sistemos įrenginių įsigijimo išlaidomis.
2009-12-29 Agentūra su pareiškėja pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeidžiant Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, nustatytų reikalavimų. Pareiškėja ir UAB „Telekonta“ 2009-04-13 sudarė Pirkimo sutartį, kurios priedas Nr. 3 iš esmės atitiko Konkurso sąlygų 1 priede nustatytą specifikaciją, Preliminarios sutarties specifikaciją, išskyrus tai, kad nebuvo 18 p.
Nurodo, kad nustatė pareiškėjos įgyvendinamo projekto pažeidimus, t. y. kad įrengta Sistema neatitinka Preliminariosios sutarties pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių techninės specifikacijos „Reikalavimai sistemai ir jos komponentams“ atitinkamuose punktuose nustatytų sąlygų, todėl Žemės ūkio ministerija 2015-02-05 raštu Nr. BRK-1084 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją apie pareiškėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – 25 proc. paramos susigražinimą. ŽŪM 2015-02-25 raštu Nr. 2D-843(3.23) informavo NMA, kad pritaria NMA siūlymui pareiškėjai taikyti 25 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją.
Pažymėjo, kad susirašinėjo su VPT, GMU, Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Pažymėjo, kad VPT, vykdydama FNTT pavedimą, su UAB „ARTechnika“ 2013-02-22 sudarė Sistemos įdiegimo rezultatų ekspertinio vertinimo paslaugų sutartį Nr. IIF-2, kurios pagrindu UAB „ARTechnika“ 2013-04-22 pateikė VPT išvadas, parengtas atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų dviejų urėdijų teritorijoje įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų atitiktį UAB „Telekonta“ pasiūlymo techninės dalies sprendimams ir sutarties pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sutartyje nurodytoms techninės sąlygoms. VPT informavo NMA, kad GMU sutartis ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas, taip pat kad 2014-11-17 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-28 nustatyta, kad sutarties objektas, t. y. Sistema, neatitinka 22 iš 98 šiai įrangai keltų techninių, funkcinių ir kitų reikalavimų.
Nurodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 p., atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad pareiškėja neįsigijo reikalingų prekių ir paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, ir taip pažeidė VPĮ, Įgyvendinimo taisykles, Administravimo taisykles ir Pramos sutartį. Už teisės aktų pažeidimus NMA, ŽŪM pritarimu, pareiškėjai skyrė 25 proc. sankciją.
Pažymėjo, kad skolos susigrąžinimą reglamentuoja Garantinių lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, kurių 7.1.1. papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo neišlaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjai Įsakymu buvo paskirta parama. Pareiškėja ir NMA 2009-12-29 pasirašė Paramos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo nepažeisti Paramos sutarties sąlygų ir su projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o NMA – Paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatytomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjai 400 000 Eur visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. GMU 2010-03-09 su UAB „Telekonta“ sudarė Preliminarią sutartį. ŽŪM 2013-04-25 raštu Nr. 4S-1901 VPT buvo informuota, kad Preliminari sutartis ir jos pagrindu sudaryta Pirkimo sutartis įvykdytos pakeitus Preliminarios sutarties sąlygas ir nepasiekus viešojo pirkimo tikslo.
Nurodo, kad NMA tiria pažeidimus, vadovaudamasi atitinkamais teisės aktais, todėl 2013-04-29 pradėjo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėjo, kad kreipėsi į GMU ir VPT, kurios nurodė, jog 2013 m. gegužės–birželio mėn. atlikto patikrinimo metu užfiksuoti Sistemos neatitikimai yra pašalinti, VPT 2013-04-24 rašte buvo padaryta techninė klaida, sudarant pagrindines pirkimo sutartis buvo pakeista esminė Preliminariosios sutarties 42 p. sąlyga. Baigusi įtariamo pažeidimo tyrimą NMA 2014-06-23 priėmė išvadą Nr. PTI-76 ir apie tai informavo ŽŪM, kuri 2014-08-06 pritarė NMA siūlymui ir įpareigojo NMA įvertinti 22 VĮ miškų urėdijų ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcijos veiksmus. NMA 2014-08-22 pateikė UAB „Civitta“ darbų užsakymo aktą Nr. 28, kuriuo prašė nustatyti, ar UAB „Telekonta“ pateiktas 2010-01-18 komercinis pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 1 priede nustatytą Sistemos techninę specifikaciją. UAB „Civitta“ 2014-11-17 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-28 pažymėjo, kad Sistema neatitinka techninės specifikacijos 22 ir 98 p. nurodytų reikalavimų ir nurodė nustatytus techninius, funkcinius ir kitus neatitikimus. NMA apie tai informavo ŽŪM, kuri 2015-02-24 pritarė NMA siūlomai sankcijai – 25 proc. paramos sumos iš pareiškėjos susigrąžinimui. NMA priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo VPĮ nuostatų pažeidimus, tačiau jį pareiškėja apskundė ŽŪM, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, informavo pareiškėją, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. ŽŪM nuomone, NMA sprendime NMA tinkamai taikė VPĮ įstatymo, Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, jis yra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl atitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus.
Nurodo, kad Administravimo taisyklių 153.1 papunktis ir Įgyvendinimo taisyklių 64 p. nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos, privalo laikytis VPĮ nuostatų. Pažymėjo, kad VPĮ privaloma laikytis ne tik organizuojant pirkimus, tačiau ir sudarant sutartis ir vykdant jų sąlygas. NMA sprendime išsamiai išdėstyta, kokių funkcionalumo bei techninių reikalavimų, nurodytų Pirkimo sutarties techninėse specifikacijose, neatitiko pareiškėjos įdiegta Sistema, todėl teigia, kad Pirkimo sutartis buvo pakeista de facto. Atkreipia dėmesį, kad pirkimų objekto techninių charakteristikų pakeitimas laikomas esminiu pirkimo sutarties sąlygų pakeitimu. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali pakeisti pirkimo dokumentų turinio ar viešojo pirkimo sąlygų.
Nurodo, kad UAB „ARTechnika“ išvados parengtos atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų dviejų, t. y. VĮ Ignalinos miškų urėdijos ir VĮ Zarasų miškų urėdijos teritorijoje įrengtų Sistemų atitiktį su kiekviena miškų urėdija sudarytose sutartyse nurodytoms techninėms sąlygoms. Atkreipia dėmesį, kad GMU sudarytos Preliminarios sutarties pagrindu visos miškų urėdijos sudarė UAB „Telekonta“ analogiškas Pirkimo sutartis, kurių pagrindu visose miškų urėdijose įdiegta identiška Sistema, tačiau pareiškėjos teritorijoje įrengtos Sistemos techninės sąlygos skiriasi nuo tų, kurios nurodytos pirkimo dokumentuose, Preliminarioje sutartyje ir Pirkimo sutartyje.
Pažymėjo, kad VPT 2013-04-24 rašto teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ginčijamas ir jis nėra panaikintas. Atkreipia dėmesį į tai, kad NMA po Valstybinės tarnybinės etikos komisijos 2013-05-28 Ž. P. atžvilgiu priimto sprendimo Nr. KS-49 kelis kartus kreipėsi į VPT, tačiau 2013-04-24 rašte esanti informacija iš esmės buvo patvirtinta VPT 2013-09-25 ir 2014-06-09 raštais, todėl NMA neturėjo pagrindo nesivadovauti UAB „ARTechnika“ padarytomis išvadomis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪM atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė miškų urėdija su pareiškėjos skundu sutiko ir prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad ŽŪM formaliai išnagrinėjo NMA sprendimą ir priėmė Sprendimą Nr. 3JA-254-219 iš esmės nevertindama ir neatsižvelgdama į pareiškėjos 2015-04-30 skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad NMA savo veiksmais patvirtino, kad pareiškėja įvykdė pirkimą ir įgyvendino projektą, nepažeisdama paramos skyrimą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, kadangi paramos lėšas pareiškėjai išmokėjo patikrinusi visus su viešaisiais pirkimais ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus bei atlikusi įdiegtos Sistemos patikras.
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9, 116, 118 p., paramos lėšos išmokamos patikrinus išlaidų tinkamumą finansuoti, todėl NMA, gavusi pareiškėjos mokėjimo prašymą ir Pirkimo sutartį, atlikusi patikras vietoje, patikrinusi pirkimo ir projekto įgyvendinimo dokumentus, pareiškėjos patirtas ir apmokėtas išlaidas, pripažino pareiškėjos prašymą tinkamu finansuoti. Nurodo, kad tikrinant pareiškėjos mokėjimo prašymus nebuvo nustatyta jokių išlaidų tinkamumui finansuoti, galinčių turėti įtakos įsigytos sistemos neatitikimų Pirkimo sutarčiai, Preliminariai sutarčiai ar konkurso dokumentams.
Atkreipė dėmesį, kad VPT 2010-07-09 ir NMA, gavusi iš kitų urėdijų analogiškas Pirkimo sutarčiai pirkimo sutartis, turėdama visą konkurso dokumentaciją, Preliminarią sutartį, 2010-09-13 pateikė GMU išvadas, kuriose nenustatyti VPĮ pažeidimai. Pažymėjo, kad nėra jokių dokumentų, kurių pagrindu NMA vertintų pareiškėjos pateiktus dokumentus netinkamais.
Nurodo, kad 2013-05-30 informavo NMA, kad VPT organizuotas sistemos patikrinimas buvo atliktas tinkamai tam nepasiruošus ir galimai šališkai: VPT rengiantis bandymams kontrolinius gaisrus prašė organizuoti šviesiu paros metu, o faktiškai buvo bandoma ir naktį, tikrintojai nepasidomėjo, ar yra įjungtas naktinis sistemos darbo režimas, lauko bandymų metu nedalyvavo UAB „Telekonta“ specialistai, tikrintos tik 2 miškų urėdijos, o išvados padarytos apie visą sistemą, nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus. Atkreipia NMA dėmesį, kad VPT direktorius, organizuodamas GMU vykdytų viešųjų pirkimų ir sutarčių patikrinimo veiksmus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių asmenų derinimo tarnyboje įstatymo reikalavimus. Be to, 2013-07-18 taip pat informavo NMA, kad GMU sudaryta komisija išnagrinėjo, apibendrino darbo grupių pažymas bei ekspertų išvadas, ir nustatė Sistemos atitikimą keliamiems reikalavimams, bei 2013-08-28 pateikė NMA VĮ miškų urėdijų ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko darbo grupių pažymas ir ekspertų išvadas dėl Sistemos veikimo ir atitikimo techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams.
Pažymėjo, kad KTU 2013-07-18 rašte Nr. 6B(7.4)-715 konstatuota, jog Sistemos neatsiejamas elementas yra operatorius, privalantis identifikuoti su gaisrais nesusijusius įvykius. Patikrinimo metu rūkas, dulkės, medžių judesiai ir debesys nebuvo klaidingai priskirti gaisrams, visų miškų urėdijų sistemos šviesiu ir tamsiu paros metu automatiškai užfiksuodavo imitacinius gaisrus ankstyvoje jų stadijoje.
Nurodo, kad NMA sprendimas skirti pareiškėjai sankciją yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 3 str. 1 d., 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl naikintinas. Pažymėjo, kad remiantis LVAT suformuota praktika, NMA nustatyta pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus, tačiau ji ginčijamą sprendimą priėmė nepašalinusi prieštaravimų, esančių tarp VPT, neįvardytų ekspertų išvadų su mokėjimo prašymu pateiktomis UAB „ATKC“ ekspertinio įvertinimo išvadomis, GMU 2013-05-30, 2013-07-18, 2013-08-28, 2014-02-18 raštais ir ekspertinėmis išvadomis. NMA sprendime nurodyti duomenys nevertinti ir net nenurodyti, jame nepateikti jokie argumentai, kodėl NMA juos laiko nepagrįstais. Be to, NMA ne tik ignoravo įrodymus apie tinkamą Sistemos veikimą, tačiau taip pat neišsiaiškino, kaip veikia Sistema, nevertino ir nenagrinėjo Paramos sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimo, pažeidimo sunkumo ir pasekmių, nepagrindė žalos fakto, nenurodė faktinio sankcijų taikymo pagrindo, pakeistų Pirkimo sutarties sąlygų, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių skiriasi atsakovės padarytos išvados, negu anksčiau jos nurodytos išvados NMA 2010-09-13 ir VPT 2010-07-09 raštuose, dėl kokių motyvų atmesti GMU 2013-05-30, 2013-07-18, 2013-08-28, 2014-02-18 raštais NMA teikti įrodymai ir argumentai, rėmėsi dokumentais, kurių NMA nebuvo pateikusi pareiškėjai, ir kurie negalėjo turėti jokios įrodomosios galios, kadangi nei UAB „ARTechnika“, nei jokie kiti ekspertai pareiškėjos įdiegtos Sistemos netikrino. Nurodo, kad iš NMA sprendimo nėra aišku, kodėl NMA teigia, jog pareiškėja neįsigijo reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, kad buvo neracionaliai panaudotos sistemos įsigijimui skirtos lėšos, kokių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinka UAB „Telekonta“ pasiūlymas, už kokių Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimus taikoma sankcija, kaip jie pasireiškė ir dėl kokių priežasčių laikytini esminiais, kaip nustatyti, kokios apimties ir kuo grindžiami nurodyti nukrypimai (neatitikimai) nuo techninių ir funkcinių reikalavimų, kokiu pagrindu padarytos išvados dėl Sistemos neatitikimo jai keliamiems reikalavimams, kai Sistemos atitikimą reikalavimams pagrindžia atitinkami dokumentai. Pažymėjo, kad atsakovė NMA sprendimą priėmė praleidusi Administravimo taisyklių 5.9 p. nustatytą terminą.
Pažymėjo, kad NMA sprendimas yra neobjektyvus, kadangi NMA rėmėsi VPT ir UAB „ARTechnika“ pateiktais dokumentais. Remiasi LVAT 2014-10-22 nutartimi, kurioje konstatuota, kad VPT direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių asmenų derinimo tarnyboje įstatymo reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių NMA turėjo kritiškai analizuoti ir vertinti VPT ir UAB „ARTechnika“ pateiktus dokumentus, tačiau ne tik kad pasielgė priešingai, bet ir ignoravo visus kitus jai pateiktus įrodymus dėl sistemos atitikimo techninei specifikacijai.
Nurodo, kad NMA taikė VPĮ, Administravimo taisykles ir Įgyvendinimo taisykles, t. y. nuostatas, susijusias su pirkimų atlikimu ir sutarčių sudarymu, tačiau tai darė netinkamai, kadangi NMA sprendime nurodomi trūkumai – kad įrengta Sistema neatitinka sutartyse dėl jos įrengimo numatytos techninės specifikacijos – niekaip nėra susiję su pirkimų atlikimu. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo pažeidimai negali būti padaromi po to, kai sutartis jau sudaryta, pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai negali įvykti pasibaigus pirkimus. Net jei būtų konstatuota, kad sistema neatitinka sutarčių techninės specifikacijos, tai negali būti pagrindas tvirtinti, kad buvo pakeista sutartis.
Nurodo, kad NMA sprendime be jokio pagrindo konstatavo VPĮ 18 str. 8 d. pažeidimą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl VPĮ 3 str. nustatytų principų ir tikslų pažeidimo, kadangi pareiškėja jokių sutarties pakeitimų dėl techninės specifikacijos nėra sudariusi.
Pažymėjo, kad ginčijamame Agentūros sprendime remiamasi Techninės specifikacijos 8.7, 11.5.1 p. pažeidimais, tačiau nurodo, kad jei tokie pažeidimai ir egzistuotų, Sistema apskritai negalėtų veikti, nes jos funkcionavimui yra būtina elektros energija, išvada dėl tokių neatitikimų galėtų būti padaryta tik vertinant Techninės specifikacijos reikalavimus atskirai nuo kitų pirkimo dokumentų.
Pirkimo sutarties sąlygos negali būti aiškinamos atskirai nuo Konkurso sąlygų, o NMA ir VPT po Preliminariosios sutarties sudarymo nenustatė, kad Konkurso sąlygos buvo pakeistos ar kad pirkimas atliktas jų nesilaikant.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjos, atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-04-01 pareiškėja pateikė atsakovei Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2009-09-22 įsakymu Nr. 1B-268, pakeistu 2009-12-23 įsakymu Nr. 1B-370, buvo patvirtintos Atvirojo konkurso sąlygos „Antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“, kurių 1 priede „Techninė specifikacija“ nustatyta, kad antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema diegiama siekiant pagerinti miškų gaisringumo situaciją Lietuvoje ir sumažinti kasmet sudegančio miško plotus ir efektyviau išnaudoti turimus žmonių išteklius ir technikos priemones, įdiegti vieningą Sistemą visoje Lietuvoje (1 punktas). Specifikacijos II skyriuje nustatyti reikalavimai Sistemos patikimumui, architektūrai, garso aptikimo įrangai, duomenų perdavimo įrangos parametrams, tinklo komutavimo ir maršrutizavimo parametrams, sistemos diegimui ir montavimui, centriniam pultui, techninei priežiūrai, bokštų apsaugai (6-14 punktai), Sistemos aptarnavimui ir priežiūrai (III skyrius).
2009-11-09 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-852 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“, priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ ir priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, sąrašų patvirtinimo“, pareiškėjai buvo skirta iki 1 381 120 Lt parama visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų.
2009-12-29 Agentūra su pareiškėja pasirašė paramos sutartį Nr. 2MP-KV-09-1-000252-PR001. 2010-06-30 pareiškėja kreipėsi į Agentūrą, prašydama pakeisti Paramos sutartį, išdėstant mokėjimų prašymų pateikimo datas ir sumas dviem etapais. Paramos sutartis 2010-07-22 susitarimu Nr. 1, sudarytu tarp Agentūros ir pareiškėjos, buvo pakeista, nustatant, kad paramos mokėjimas išskaidomas į dvi dalis bei atitinkamai pakeičiant Paramos sutarties nuostatas, susijusias su mokėjimo prašymų pateikimo terminais, jų pratęsimu ir kt.
Konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „Telekonta“, su kuria Generalinė miškų urėdija 2010-03-09 sudarė Preliminariąją sutartį Nr. 9F-6 dėl Sistemos įdiegimo 24 miškų urėdijose ir (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke ir šios Sistemos priežiūros garantiniu laikotarpiu, kurioje šalys susitarė nustatyti sąlygas, taikomas šios sutarties pagrindu ateityje sudaromoms miškų urėdijų (taip pat ir VĮ Trakų miškų urėdijos) pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos tarp šių miškų urėdijų, (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko ir UAB „Telekonta“ (2 punktas). Preliminariosios sutarties 3 priede „Techninė specifikacija“ atkartotos Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatos. 2010-03-10 Generalinė miškų urėdija Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą Nr. 6307.
Pareiškėja pagal Preliminarios sutarties nuostatas su konkurso laimėtoja UAB „Telekonta“ 2010-04-13 pasirašė pirkimo sutartį Nr.19 dėl Sistemos įdiegimo VĮ Trakų miškų urėdijoje ir jos techninės priežiūros garantiniu laikotarpiu. Sutarties sudėtine dalimi esančiame Sutarties 3 priede „Techninės specifikacijos“ sutarties šalys numatė Preliminarios sutarties „Techninės specifikacijos“ nuostatas atitinkančias sąlygas.
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau –ir VPT, Tarnyba) 2010-07-09 raštu Nr. 4S-2458 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 79643 įvertinimo“ informavo Generalinę miškų urėdiją, kad VPT nenustatė pažeidimų, galėjusių turėti įtakos pirkimo rezultatams, pažymėjo, kad perkančioji organizacija atsižvelgė į Tarnybos 2009-12-18 raštu Nr. 4S-4399 pateiktas pastabas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010-09-13 Generalinei miškų urėdijai pateikė išvadą Nr. BRK-(15.10)-2760, kurioje nurodė, kad, įvertinusi 2010-08-19 gautą Generalinės miškų urėdijos viešųjų pirkimų konkursinę medžiagą (Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos 24 miškų urėdijose ir (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke įdiegimo paslaugoms atviro konkurso būdu pirkti), nenustatė VPĮ pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, todėl pirkimai laikytini atliktais tinkamai.
Pareiškėja 2010-08-02 pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, kuriame nurodė deklaruojamą tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 409 546 Lt, su mokėjimo prašymu atsakovei buvo pateiktas 2010-08-05 UAB „AKTKC“ Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas, kuriame išdėstytos Sistemos VĮ Trakų miškų urėdijoje įvertinimo išvados. UAB „AKTKC“ atestuotas specialistas, atlikęs VĮ Trakų miškų urėdijoje įrengtos Sistemos ekspertinį įvertinimą pagal sutarties sąlygas, pateikė išvadą Nr. PPA-EP-100615-06, kurioje nustatė, kad: 1) pirmuoju etapu įrengta Sistema atitinka techninę užduotį, techninį bei darbo projektus; 2) pirmuoju etapu įrengtos Sistemos sumontuota įranga atitinka atvirojo konkurso metu pateiktus kokybės sertifikatus ir specifikaciją; 3) detekcija veikia stabiliai, tačiau aptinka klaidingus gaisrus, todėl rekomenduota per 30 kalendorinių dienų atlikti sistemos derinimą; 4) operatoriaus kompiuteris veikia nestabiliai, trūkumą rekomenduota pašalinti per 14 kalendorinių dienų; 5) Rūdiškių retransliatoriaus bokšte reikalinga įrengti papildomą apsaugos kamerą su nutolusiu būdu valdomu apšvietimu ir vaizdo įrašymu; 6) pirmuoju etapu įrengta Sistema esminių trūkumų neturi, tinkama naudoti, siūloma ją priimti eksploatuoti nuo 2010-08-06. Remiantis 2010-08-05 ekspertinių darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. PPA-EP-100615-06 Komisija 2010-08-06 pažymoje konstatavo, kad sumontuota sistemos įranga atitinka techninę užduotį, techninį bei darbo projektus, taip pat techninę specifikaciją, nustatytą 2010-04-13 sutartyje Nr. 19 tarp VĮ Trakų miškų urėdijos ir UAB „Telekonta“. 2010-08-31 Agentūra atliko pareiškėjos patikrą vietoje ir surašė Patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VV-0110283.
2011-04-27 ekspertinio vertinimo išvadoje Nr. I-EP-100615-06-02 buvo nustatyta, kad: 1) Sistema atitinka techninę užduotį, techninį bei darbo projektus; 2) Sistemos sumontuota įranga atitinka atvirojo konkurso metu pateiktus kokybės sertifikatus ir specifikaciją; 3) pareiškėjos personalas supažindintas ir apmokytas naudotis Sistema; 4) išpildomoji dokumentacija atlikta tinkamai ir atitinka techninį bei darbo projektus; 5) pirmuoju etapu atliktų Sistemos įrengimo darbų trūkumai, surašyti 2010-08-05 ekspertinio įvertinimo darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. PPA-EP-100615-06, pašalinti; 6) pateikta neatnaujinta vartotojo instrukcija; 7) šiame akte surašytus trūkumus pašalinti per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų nuo išvadų surašymo dienos; 8) Sistema esminių trūkumų neturi, yra tinkama naudoti, todėl siūloma Komisijai įvertinti atliktus Trakų miškų urėdijoje įrengtos Sistemos įdiegimo darbus pagal patvirtintą metodiką ir neradus trūkumų priimti eksploatuoti nuo 2011-04-28. Komisija 2011-05-09 pažymoje konstatavo, kad sumontuota sistemos įranga atitinka techninę užduotį, techninį bei darbo projektus, taip pat techninę specifikaciją, nustatytą 2010-04-13 sutartyje Nr. 19 tarp VĮ Trakų miškų urėdijos ir UAB „Telekonta“. 2011-05-09 perdavimo – priėmimo aktu N19-02 UAB „Telekonta“ perdavė, o pareiškėja priėmė antrojo etapo darbus.
2011-05-24 pareiškėja pateikė Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, kuriame nurodė deklaruojamą tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 621 365 Lt. Agentūra 2011-06-03 – 2011-06-06 atliko pareiškėjos patikrą vietoje ir surašė Patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VV-0191862. Patikra vietoje taip pat buvo atlikta 2012-07-23, o Patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-0399635 buvo nurodyta, kad prašyme deklaruojama įranga įsigyta, sumontuota ir veikianti.
NMA 2013-04-29 pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu.
Darbo grupė antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos veikimo patikrinimui, sudaryta 2013-05-10 Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo įsakymu Nr. 1B-144 ir 2013-05-10 VĮ Trakų miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu Nr. V-62 (toliau – ir Darbo grupė), dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams, 2013-05-23 atliko Sistemos veikimo ir techninių parametrų atitikties patikrinimą ir 2013-06-14 surašė įvertinimo pažymą, kurioje nurodė, kad Sistema šviesiu ir tamsiu paros metu automatiškai užfiksuoja gaisrus ankstyvojoje jų stadijoje, Sistema atitinka techninės specifikacijos reikalavimams ir veikia tinkamai.
Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto ekspertai (prof. dr. A. V., prof. dr. V. M.) 2013 m. gegužės – birželio mėnesiais atlikę 24 miškų urėdijų ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų funkcionavimo vertinimą pateikė išvadą, kad visuose objektuose automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu užfiksavo imitacinius gaisrus ankstyvoje jų stadijoje, visų Sistemų reakcijos laikas tamsiu paros metu atitinka reikalavimus ir neviršija 6 min., išskyrus Trakų miškų urėdiją, kurioje sistemos reakcijos laikas 12 min, todėl nurodė, kad šioje urėdijoje įrangos tiekėjas privalo perprogramuoti Sistemą, kad jos reakcijos laikas tamsiu paros metu atitiktų reikalavimus. Darbo grupė 2013-07-24 pažymoje nurodė, kad UAB „Telekonta“ minėtą trūkumą ištaisė ir Sistema atitinka techninės specifikacijos 8.5 p. reikalavimus.
Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto ekspertai (prof. dr. V. M. ir doc. Dr. D. A.), atlikę Trakų miškų urėdijos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos vertinimą (tamsiu ir šviesiu paros metu), nurodė, kad ji funkcionuoja pagal specifikacijoje numatytas technines sąlygas, o pastebėti nukrypimai nuo techninių reikalavimų lengvai pašalinami ir neturi esminės įtakos sistemos funkcionavimui.
Generalinė miškų urėdija 2014-02-18 Agentūrai adresuotame rašte Nr. 6B(7.4)-196 „Dėl antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų“ nurodė, kad 2013 m. gegužės–birželio mėn. atlikto patikrinimo metu užfiksuoti Sistemos neatitikimai yra pašalinti, Sistema veikia tinkamai, t. y. pagal 2010-03-09 Preliminariosios sutarties Nr. 9F-6 ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių techninių specifikacijų reikalavimus.
2014-08-01 vykusiame posėdyje Žemės ūkio ministerijos komisija Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento, kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudaryta Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 (toliau – ir Komisija), atsižvelgdama į ŽŪM pažeidimų kontrolieriaus 2014-07-30 pažymą, be kita ko, nutarė iš dalies pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų taikymo paramos gavėjams, t.y. susigrąžinti dalį VĮ Ignalinos miškų urėdijai ir VĮ Zarasų miškų urėdijai išmokėtos paramos sumos (Komisijos 2014-08-06 protokolo Nr. 8D-384 (5.50) 1.1 ir 1.2 punktai), bei įpareigoti Agentūrą imtis veiksmų ir atskirai įvertinti likusių 22 VĮ miškų urėdijų ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcijos veiksmus, įgyvendinant projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“.
2015-02-23 vykusiame posėdyje Komisija, be kita ko, pritarė Agentūros sprendimui paramos gavėjams (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcijai ir VĮ miškų urėdijoms taikyti sankcijas ir susigrąžinti iš jų dalį išmokėtos paramos sumos, tarp jų ir iš VĮ Trakų miškų urėdijos, t. y. 25 proc. skirtos projektui „Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įsigijimas ir įrengimas valstybės įmonėje Trakų miškų urėdijoje“ (Komisijos 2015-02-24 protokolo Nr. 8D-83 (5.50) 2 punktas). Komisija, pritardama Agentūros sprendimui, iš esmės rėmėsi Agentūros nurodytomis aplinkybėmis, kad atlikus VĮ miškų urėdijų įsigytos technikos palyginimą, buvo nustatyta, kad jose visose įdiegta identiška gaisrų stebėjimo sistema (skiriasi tik rezervinio maitinimo šaltiniai ir spausdintuvai, kurie neturi įtakos sistemos funkcionalumui fiksuojant garsus), todėl nustačius, kad Sistema tinkamai neveikia dviejose miškų urėdijose – VĮ Ignalinos miškų urėdijoje ir VĮ Zarasų miškų urėdijoje, ji tinkamai neveiks ir likusiose VĮ miškų urėdijose. Apie pritarimą Agentūros siūlymui dėl 25 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankciją Agentūra buvo informuota 2015-02-25 ŽŪM raštu Nr. 2D-843 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“.
Gavęs ŽŪM pritarimą, Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyrius 2015-03-27 priėmė sprendimą Nr. SKP-138 „Dėl valstybės įmonės Trakų miškų urėdija išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo pareiškėjai pritaikė sankciją – 25 proc. paramos susigrąžinimą, sankcijos dydį skaičiuojant nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t.y. taikė 74 643,11 Eur (257 727,73 Lt) sankciją. Atsakovė ginčijamame sprendime nurodė, kad VĮ Trakų miškų urėdijoje įrengta Antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema neatitinka Generalinės miškų urėdijos ir UAB „Telekonta“ 2010-03-09 sudarytos preliminarios sutarties Nr. 9F-6 pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių techninės specifikacijos „Reikalavimai sistemai ir jos komponentams“ 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8.1, 7.8.2, 8.2, 8.5, 8.7, 8.9, 9.3, 9.5.1, 9.5.2, 10.2, 11.5.1., 11.5.3., 11.5.4., 12.5.3., 12.6.2., 12.6.7., 12.6.8 ir 13.2 papunkčiuose numatytų sąlygų. Agentūra tyrimo metu nustatytus pažeidimus grindė Viešųjų pirkimų tarnybos, Generalinės miškų urėdijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštais, UAB „ARTechnika“ 2013-04-22 pateiktomis išvadomis Viešųjų pirkimų tarnybai. Kaip matyti iš rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų, UAB „ARTechnika“ išvados parengtos atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų dviejų miškų urėdijų, t. y. VĮ Ignalinos miškų urėdijos ir VĮ Zarasų miškų urėdijos teritorijose įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo atitiktį pirkimo laimėtojo UAB „Telekonta“ pasiūlymo techninės dalies sprendimams ir sutarties pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytoje sutartyje nurodytoms techninėms sąlygoms.
Nesutikdama su šiuo sprendimu ir prašydama jį panaikinti, pareiškėja 2015-04-30 pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai, kuri 2015-05-28 sprendimu Nr. 3JA-254-219 Agentūros sprendimą paliko nepakeistą.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2015-03-26 sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai taikyti Paramos sugrąžinimo sankciją, ir 2015-05-28 Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo Agentūros sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teigia, jog ginčijami sprendimai priimti netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, neatlikus savarankiško tyrimo dėl viešojo pirkimo atitikimo ir Generalinės miškų urėdijos atsakovei pateiktų naujų duomenų, sprendime nurodomi trūkumai nėra susiję su pirkimų atlikimu, sprendime nenurodytas faktinis nustatytų pažeidimų pagrindas.
Iš skundžiamo Agentūros sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjai paramos susigrąžinimo sankcija pritaikyta dėl to, kad pareiškėja neįsigijo reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, ir tuo pažeidė Viešojo pirkimo įstatymo 3 str. 2 dalį (pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), 18 str. 8 dalį (pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas), 39 str. 2 dalies 2 punktą (perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų) ir 63 str. 4 dalį (kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų). Taip pat buvo nustatyta, kad nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos tvarkos buvo pažeisti Įgyvendinimo taisyklių 27.2, 29.2, 64 punktų reikalavimai, Administravimo taisyklių 153.1 p. ir Paramos sutarties 26.3 p. reikalavimai. Agentūra vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodikos) 1 priedo lentelės 8 eilute (netinkamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas), 11 eilute (viešojo pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų) bei Metodikos 6 punktu ir 7.2 papunkčiu pareiškėjai taikė 25 proc. sankciją.
Pareiškėjai parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ buvo skirta ir yra įgyvendinama vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Administravimo taisyklėmis, taip pat Žemės ūkio ministro 2008-01-14 įsakymu Nr. 3D-19 patvirtintomis Įgyvendinimo taisyklėmis. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi VPĮ nuostatomis (153.1 punktas). Įgyvendinimo taisyklėse, nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal VPĮ yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis (64 p.). Paramos sutarties 26.4 p. numato, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai vykdydamas projektą Paramos gavėjas pažeidė EB arba Lietuvos Respublikos teismo aktų reikalavimus, kiek tai susiję su projekto įgyvendinimu.
Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjai 25 proc. paramos susigrąžinimo sankcija galėjo būti taikoma tik nustačius, kad pareiškėja, įsigydama prekes, neracionaliai panaudojo tam skirtas lėšas, taip pat sutartyje su UAB „Telekonta“ pakeitė esmines 2010-04-13 sudarytos sutarties sąlygas.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir proceso dalyvių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausiai turėtų būti įvertinta skundžiamų Agentūros ir ŽŪM sprendimų atitiktis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimams. VAĮ 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 str. nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010). VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010). Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Ginčijamame Agentūros sprendime teigiama, kad dėl Sistemos neatitikimo Techninei specifikacijai buvo pažeisti VPĮ 18 str. 8 d. reikalavimai, pagal kuriuos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio Įstatymo 3 str. nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas VPT sutikimas. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, jame nėra nurodyta, kokios pirkimo sutarties sąlygos ir kokiais pareiškėjos ir UAB „Telekonta“ susitarimais buvo pakeistos. Byloje nustatyta, kad Preliminarios sutarties Techninė specifikacija yra identiška Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos nuostatoms. Pareiškėjos Pirkimo sutartis sudaryta Preliminarios sutarties (taip pat ir jos Techninės specifikacijos) pagrindu, o įvertinus Pirkimo sutarties turinį, akivaizdu, kad jos sąlygos, pareiškėjai sudarant sutartį, pakeistos nebuvo. Agentūros sprendime taip pat nurodoma, jog UAB „ARTechnika“ 2013-04-19 vertinimo išvadoje nustatė, kad Sistema neatitinka Konkurso dokumentuose, Preliminarioje sutartyje ir Pirkimo sutartyje numatytų sistemos techninių reikalavimų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu proceso šalių atstovai pripažino, jog UAB „ARTechnika“ ekspertai VĮ Trakų miškų urėdijoje įdiegtos Sistemos veikimo ir atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams netikrino, jie atliko kitose miškų urėdijose (duomenys neskelbtini) įdiegtų Sistemų vertinimą. Pareiškėjos sistemą po jos įdiegimo įvertinęs UAB „AKTKC“ specialistas, taip pat Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto ekspertai, Sistemą vertinę 2013 m. gegužės - birželio mėn., nustatė, kad ji funkcionuoja tinkamai, o joje sumontuota įranga atitinka Konkurso metu pateiktus kokybės sertifikatus ir specifikaciją. Agentūra betarpiškai netyrė VĮ Trakų miškų urėdijoje įdiegtos Sistemos, todėl iš skundžiamo sprendimo neaišku, kuo pareiškėjos faktiškai įsigytos Sistemos techninės sąlygos skiriasi nuo nurodytų Konkurso dokumentuose, Preliminarioje ir Pirkimo sutartyje. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjai pateikus mokėjimo prašymą, Agentūra atliko patikras vietoje bei patikrino pirkimo ir projekto įgyvendinimo dokumentus, patirtas išlaidas, ir jas pripažino tinkamomis finansuoti. Agentūra ginčijamame sprendime taip pat nurodo, jog sankcija pritaikyta vadovaujantis VPĮ 3 str. 2 d., pagal kurią pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Iš sprendimo nėra aišku, kuo remiantis Agentūra padarė išvadą, jog pareiškėja, sudarydama Sistemos pirkimo sutartį, neįsigijo reikiamų prekių ar sistemos įsigijimui skirtas lėšas (lėšų dalį) panaudojo neracionaliai. Atsakovės sprendime nurodoma, jog sankcija pritaikyta už VPĮ 63 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Pagal šią nuostatą tuomet, kai pirkimo sutartys sudaromos preliminarios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminarios sutarties sąlygų pakeitimų. Sprendime nėra nurodyta, kokių Preliminarios sutarties nuostatų neatitinka pareiškėjos sudaryta Sistemos pirkimo sutartis. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Pirkimo sutartį sudarė Preliminarios sutarties (taip pat ir jos Techninės specifikacijos) pagrindu, o įvertinus Pirkimo sutarties turinį, nustatyta, kad jos sąlygos iš esmės atitinka Preliminarios sutarties sąlygas.
Nors Agentūra sprendime konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir pareiškėjos atžvilgiu taikė sankcijas, numatytas Metodikoje, tačiau to sprendime nepagrindė objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nenurodė, kokios konkrečiai Pirkimo sutarties sąlygos esminės sąlygos buvo pakeistos, kokių Preliminarios sutarties nuostatų neatitinka pareiškėjos sudaryta Sistemos pirkimo sutartis, dėl kokių priežasčių ir kokia konkreti Sistemos įsigijimui skirta lėšų dalis pareiškėjos buvo panaudota neracionaliai. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes Agentūra prieš priimdama pareiškėjai neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą privalėjo jį tinkamai argumentuoti bei pagrįsti. VAĮ 8 str. reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, todėl, nagrinėjamoje byloje įvertinus Agentūros sprendimo atitikimą VAĮ 8 str. nuostatoms, darytina išvada, kad Agentūra 2015-03-27 sprendime nepagrįstai konstatavo, jog vykdydama viešąjį pirkimą pareiškėja pažeidė VPĮ 3 str. 2 d., 18 str. 8 d., 63 str. 4 d. ir 25 procentų dydžio sankciją skyrė neatlikusi VĮ Trakų miškų urėdijoje įdiegtos Sistemos vertinimo ir ginčijamame sprendime nurodytų pažeidimų nepagrindusi faktiniais duomenimis. Dėl šių argumentų pareiškėjos skundas tenkintinas, o atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-03-27 sprendimas Nr. SKP-138 naikintinas. Kadangi Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2015-03-27 sprendimo, taip pat nenurodė, kokias faktiniais duomenimis yra grindžiamas sankcijos skyrimas pareiškėjai, 2015-05-28 Žemės ūkio ministerijos sprendimas taip pat naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 str. reikalavimų.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 p. įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Pažymėtina, kad minimalios algos dydžiai teisinių paslaugų suteikimo metu kito (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 nuo 2014-10-01 patvirtino 300 Eur MMA, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-06-17 nutarimu Nr. 615 nuo 2015-07-01 patvirtino 325 Eur MMA), todėl, apskaičiuojant konkrečias sumas už suteiktas teisines paslaugas, taikytinas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).
Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, pareiškėja su advokatu K. P. ir advokate L. P. 2015-04-27 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. J44270415, kuria pavedė advokatams atstovauti jos interesus nagrinėjant administracinę bylą. Pažymėtina, kad asmens teisė pasirinkti pageidaujamą advokatą ir susitarti dėl atlygio už teikiamas paslaugas yra neribojama, tačiau iš kitos šalies gali būti reikalaujama atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos ir racionalios, o visų kitų išlaidų našta turi tekti pačiam advokatą samdžiusiam asmeniui.
Pareiškėja 2015-10-07 pateikė teismui prašymą, kuriuo remiantis prašo priteisti iš atsakovės 3 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis; 10 val. skundo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) projekto ir jo priedų parengimas – 1 000 Eur; 17,36 val. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui projekto ir jo priedų parengimas – 1 736 Eur; 12 val. pasirengimas bylai ir dalyvavimas teismo posėdyje – 1 200 Eur (b. l. 7–8).
Pažymėtina, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti prie 2015-10-07 prašymo pateikė: AB DNB banko 2015-06-16 išrašą, kuris patvirtina 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 16); 2015-06-17 PVM sąskaitos faktūrą serija APL Nr. 01192, iš kurios matyti, jog už pareiškėjai suteiktas 29 val. teisines paslaugaus, kurių vertė 2 900 Eur, pareiškėja sumokėjo 3 509 Eur (2 900 Eur + 609 Eur PVM) (b. l. 9); 2015-06-17 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. J81170615, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos 29 val. teisinės paslaugos, kurių vertė – 2 900 Eur, remiantis teisinių paslaugų sutartimi Nr. J44270415 pagal 2015-06-17 ataskaitą (b. l. 10); Nordea Bank AB 2015-10-06 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatui K. P. sumokėjo 2 000 Eur avansą pagal 2015-04-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. J44270415 (b. l. 21); Nordea Bank AB 2015-10-06 išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėja advokatui K. P. sumokėjo 900 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. J81170615 (b. l. 22); 2015-10-06 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. J87061015, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos 6 val. teisinės paslaugos, kurių vertė – 600 Eur, remiantis teisinių paslaugų sutartimi Nr. J44270415 pagal 2015-10-06 ataskaitą, šią sumą pagal AB DNB banko 2015-10-06 išrašą pareiškėja sumokėjo (b. l. 12, 19); 2015-10-06 PVM sąskaitos faktūrą Nr. 01200 ir AB DNB banko 2015-10-06 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatei L. P. sumokėjo 726 Eur (600 Eur + 126 Eur PVM) (b. l. 11, 20); 2015-06-17 ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-06-17 buvo suteiktos teisinės paslaugos už 5 800 Eur be PVM (b. l. 13–14); 2015-10-06 ataskaitą dėl teisinių paslaugų, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos 1 200 Eur teisinės paslaugos be PVM (b. l. 15); AB SEB banko 2015-06-02 išrašą, iš kurio matyti, kad Vilniaus miškų urėdija advokatės L. P. kontorai sumokėjo 2 000 Eur avansą už teisines paslaugas pagal 2015-05-29 teisinių paslaugų sutartį (b. l. 17); AB SEB banko 2015-06-18 išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėja advokatei L. P. sumokėjo 1 509 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. APL 01192 (b. l. 18); Nordea Bank AB 2015-10-06 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatui K. P. sumokėjo 2 000 Eur avansą pagal 2015-04-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. J44270415 (b. l. 21); Nordea Bank AB 2015-10-06 išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėja advokatui K. P. sumokėjo 900 Eur už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. J81170615 (b. l. 22).
Kaip pripažįstama LVAT praktikoje, gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Be to, proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-135/212; LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Kaip minėta, iš pareiškėjos pateiktos 2015-10-07 atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 3 964 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 7–8), tačiau atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė 2015-06-17 ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos 5 800 Eur be PVM vertės teisinės paslaugos (b. l. 13–14), bei 2015-10-06 ataskaitą dėl teisinių paslaugų, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos 1 200 Eur be PVM vertės teisinės paslaugos (b. l. 15). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-06-17, 2015-10-06 ataskaitose dėl teisinių paslaugų nurodyti pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų dydžiai iš esmės skiriasi nuo teismui 2015-10-07 pateiktos atstovavimo išlaidų ataskaitos, be to, minėtos ataskaitos teismui buvo pateiktos tik kaip bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, 2015-06-17 ir 2015-10-06 ataskaitose nurodytos informacijos nevertins kaip prieštaraujančios 2015-10-07 atstovavimo išlaidų detalizacijai. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui pateikė AB SEB banko 2015-06-02 išrašą, kuriuo grindžiamas 2 000 Eur sumokėjimo faktas advokatei L. P. (b. l. 17), tačiau, kaip matyti iš AB SEB banko 2015-06-02 išrašo turinio, pareiškėja minėtos sumos advokatei L. P. nemokėjo, o tai padarė nedalyvaujantis byloje asmuo – Vilniaus miškų urėdija. Remiantis ABTĮ 45 str. nuostatomis, proceso šaliai gali būti priteisiamos tik jos pačios turėtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas nurodyto dokumento, kaip pagrindžiančio pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, nevertins.
Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas koeficientas 0,3. Taigi, maksimali suma už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą galėtų būti priteista 90 Eur (300 Eur x 0,3). Pareiškėja 2015-10-07 atstovavimo išlaidų detalizacijoje nurodo, kad iš viso patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už 10 val. teisinių paslaugų suteikimą, t. y. už advokato K. P. ir advokatės L. P. skundo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skundo projekto ir jo priedų parengimą (b. l. 7–8). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja ir jos atstovai advokatas K. P. ir advokatė L. P. pasirašė 2015-04-30 skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atstovai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pateiktą 2015-04-30 skundą parengė kartu ir pareiškėjai suteiktos teisinės paslaugos už ne teismine tvarka parengto bei pateikto skundo projekto ir jo priedų parengimą turi būti vertinamos kaip viena teisinė paslauga, o ne kaip atskiros pareiškėjos atstovų suteiktos paslaugos. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijos 8.2 p. nustatytą maksimalų dydį, pareiškėjai už skundo projekto ir jo priedų parengimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai priteistina 90 Eur suma.
Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo), atsiliepimo į ieškinį (skundą) ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Taigi, maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti priteista 750 Eur (300 Eur x 2,5). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja prašo atlyginti 1 736 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovų advokato K. P. ir advokatės L. P. skundo projekto ir jo priedų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos atstovė advokatė L. P. 2015-06-17 elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) pateikė skundą teismui, kurį ji pasirašė elektroniniu parašu. Pastarąjį skundą taip pat pasirašė pareiškėja ir jos atstovas advokatas K. P., todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atstovai teismui 2015-06-17 pateiktą skundą parengė kartu ir pareiškėjai suteiktos teisinės paslaugos už skundo projekto ir jo priedų parengimą turi būti vertinamos kaip viena teisinė paslauga, bet ne kaip atskiros pareiškėjos atstovų suteiktos paslaugos. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (1 736 Eur) už skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.2 p. nurodytą maksimalų dydį, pareiškėjai priteistina 750 Eur suma už skundo projekto ir jo priedų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą.
Pagal Rekomendacijų 8.19 p., už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas 0,1 koeficientas. Taigi, maksimali suma, kuri gali būti priteista už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą yra 3,25 Eur (325 Eur x 0,1). Rekomendacijų 9 p. nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Nagrinėjamu atveju teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2015-10-07, 2015-12-02 dalyvavo pareiškėjos atstovai advokatas K. P. ir advokatė L. P.. Kadangi 2015-10-07 teismo posėdis truko 8 min. (prasidėjo – 11.01 val., baigėsi – 11.09 val.), o 2015-12-02 teismo posėdis truko 54 min. (prasidėjo 14.37 val., baigėsi – 15.31 val.), teisinių paslaugų teikimo laiko suma laikytina 1 val. Pažymėtina, kad pareiškėja 2015-10-07 atstovavimo išlaidų detalizacijoje nurodo, kad iš viso patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už 12 val. teisinių paslaugų suteikimą, t. y. už advokato K. P. ir advokatės L. P. pasirengimą bylai ir dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 7–8). Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijos 8.19 p. nustatytą maksimalų dydį, pareiškėjai už pasirengimą ir atstovavimą teismo 2015-10-07 ir 2015-12-02 posėdžiuose priteistina 32,5 Eur suma.
Pažymėtina, jog pareiškėja 2015-12-02 pateikė teismui prašymą, kuriuo remiantis prašo priteisti iš atsakovės 994,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 9 val. atskirojo skundo LVAT projekto dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-10-07 nutarties parengimas – 900 Eur pe PVM (b. l. 41–42). Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (LVAT 2007-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007; LVAT 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007; LVAT 2006-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11–53/2006). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateiktas 2015-10-14 atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-10-07 nutarties panaikinimo buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjos prašymas priteisti 994,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perduotinas nagrinėti LVAT.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį. Kaip matyti iš byloje esančio AB DNB banko 2015-06-16 išrašo, pareiškėja, paduodama skundą teismui, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 16), todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., pareiškėjos prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį tenkinamas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovės priteistina 900,5 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (90 Eur už skundo projekto ir jo priedų parengimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai + 750 Eur suma už skundo projekto ir jo priedų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą + 32,5 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo 2015-10-07 ir 2015-12-02 posėdžiuose + 28 Eur žyminis mokestis). Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., 149 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos VĮ Trakų miškų urėdijos skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015-03-27 sprendimą Nr. SKP-138 „Dėl valstybės įmonės Trakų miškų urėdija išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-05-28 sprendimą Nr. 3JA-254-219.
Priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai 900,50 Eur (devynis šimtus eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos prašymą dėl 994,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.