- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-400-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00702-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V., M. J.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-400-267/2013 Teisėja Vijoleta Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00702-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 102.5.; 122.4.; 128.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. A. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., R. Z., M. J., suinteresuoto asmens M. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Ž. A. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., R. Z., M. J. dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo, prašydama pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja Ž. A., (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti (prailginti) terminą palikimui priimti. Nurodė, kad kai paaiškėjo aplinkybės dėl Z. A. 1999-07-12 sudaryto testamento buvimo, pareiškėja Ž. A. buvo nepilnametė. Pareiškėjos tėvai buvo įsitikinę, jog kol dukra yra nepilnametė, jie jokių dokumentų tvarkyti negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. J. taip pat pateikė teismui pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo. Nurodė, apie 2001 m. M. J. išvyko dirbti į Airiją. Apie 1999 m. testamentą nebuvo nė kalbos, apie jį M. J. nieko nežinojo. Jis žinojo tik apie 2000 m. testamentą, 2012 m. pavasarį M. J. su 2000 m. testamentu kreipėsi į notariatą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog pagal šį testamentą jis paveldėti nieko negali. Apie 1999 m. testamentą pareiškėjas sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus šioje byloje.
Suinteresuotasis asmuo V. A. palaikė pareiškėjos Ž. A. pareiškimą, su M. J. pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad sesuo R. Z. jam pasakė apie mamos Z. A. surašytą palikimą Ž. A. ir A. J., tačiau apie M. J. nieko neminėjo. Apie tikrąjį testamento turinį sužinojo apie 2008 m. iš žmonos, kuri lankėsi pas notarą. Kai paaiškėjo, jog yra trys paveldėtojai, jis apie tai pasakė M. J..
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. A. su suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad M. J. apie senelės Z. A. 1999-07-12 testamentą negalėjo nežinoti – apie jį jam privalėjo pranešti ir pranešė jo motina R. Z. (buvusi J.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Z. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos Ž. A. ir suinteresuotojo asmens M. J. pareiškimus prašė Ž. A. ir M. J. pareiškimus tenkinti ir nurodė, kad jos niekas neinformavo, kad paveldėtojas pagal Z. A. testamentą yra ir jos sūnus M. J., jos sūnus gyveno užsienyje ir apie paveldėjimą taip pat nieko nežinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutartimi pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens pareiškimus patenkino – pripažino, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą palikimui priimti; pripažino, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą palikimui priimti.
Tenkindamas pareiškėjos Ž. A. pareiškimą teismas pareiškėjos Ž. A. nepilnametystę pripažintino svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja praleido jai įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal 1999-07-12 testamentą. Teismo vertinimu, termino praleidimą lėmė ir tuometinė pareiškėjos šeimos situacija, nes pareiškėjos tėvai tiek aplinkybių dėl 1999-07-12 testamento buvimo išaiškėjimo metu, tiek ir po to, dirbo užsienyje ir kreipimuisi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo neturėjo nei finansinių, nei fizinių galimybių, o pati pareiškėja Ž. A. objektyviai neturėjo teisinių žinių, būtinų paveldėjimo procedūrų tvarkymuisi. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, įrodančių, kada konkrečiai pareiškėja, jai jau esant pilnametei, buvo supažindintina su Z. A. 1999-07-12 testamentu, kadangi testamentas į paveldėjimo bylą pateiktas tik vėliau, o paveldėjimo bylos užvedimo metu, 2006-05-05 testamentų registro išrašo duomenimis, šiame registre įregistruotų testatorės Z. A. testamentų nebuvo.
Tenkindamas pareiškėjo M. J. pareiškimą teismas sprendė, kad be R. A. ir V. A. parodymų byloje nebuvo pateikta objektyvių ir neginčytinų duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo M. J. apie senolės Z. A. 1999-07-12 testamentą sužinojo tik gavęs Ž. A. pareiškimą teismui bei kad įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti M. J. praleido dėl svarbių priežasčių. M. J. pareiškime nurodoma aplinkybė, jog artimieji jo apie 1999-07-12 sudarytą testamentą neinformavo, yra iš dalies patvirtinta R. Z. teismui pateiktu atsiliepimu, kuriame nurodoma, jog apie sūnaus M. J. teisę į palikimą R. Z. notarės informuota nebuvo. Teismas laikė minėtą aplinkybę svarbia priežastimi, dėl kurios suinteresuotasis asmuo M. J. praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, teismas nurodė, kad Joniškio rajono notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. 124/2006 nėra duomenų, kad M. J. apskritai buvo informuotas apie 1999-07-12 testamentą ir atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotasis asmuo bylos duomenimis nuo 2001 m. gyvena ne Lietuvoje, su savo motina R. Z. ryšių nepalaikė, kas taip pat galėjo objektyviai lemti M. J. nežinojimą apie Z. A. 1999-07-12 sudarytą testamentą, M. J. pareiškimą laikė pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. A. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutarties dalį, kuria teismas pripažino, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės Z. A. mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo M. J. praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą palikimui priimti pakeisti – suinteresuoto asmens M. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė mano, kad teismas šioje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo posėdžio metu apklaustų R. A. ir V. A. duotais paaiškinimais, jog suinteresuotas asmuo M. J. apie savo senolės Z. A. 1999-07-12 sudarytą testamentą neginčijamai žinojo bent jau nuo 2008 metų. Pareiškėjos atstovė R. A., suinteresuotas asmuo V. A., davę priesaikas teisme, patvirtino šią aplinkybę, todėl teismas negalėjo ja nesiremti ir abejoti jos teisingumu.
2. Taip pat mano, kad R. A., suinteresuoto asmens V. A. parodymais neginčijamai nustatyta, kad, gyvendami, dirbdami užsienyje netoli vienas nuo kito R. A., V. A. ir M. J. dažnai susitikdavo ir nekartą yra kalbėję apie 1999 m. testamentą, apie galimą turto pasidalijimą, apie sumas, išmokėtas dar vienam testamentiniam įpėdiniu – M. J. broliui A. A.. Taip pat nustatyta, kad R. A. ir V. A. dėl 1999-07-12 testamento su M. J. neginčijamai yra kalbėję dar gerokai iki bylos iškėlimo. Be to, nustatyta, kad apie minėtą testamentą M. J. buvo informuotas Joniškio notarų biure.
3. Mano, kad teismas, pripažindamas M. J. nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujindamas jam terminą palikimui priimti, įrodymų vertinimo procese byloje įrodinėjamų aplinkybių neįvertino objektyviai: teismas vadovavosi ir rėmėsi pateiktu R. Z. (suinteresuoto asmens M. J. motinos) atsiliepimu, tačiau nusprendė nesiremti Ž. A. artimųjų giminaičių paaiškinimais. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo M. J. apeliantės atstovei R. A. telefonu net ir po skundžiamos nutarties priėmimo pripažino, jog žinojo apie testamentą dar iki šios bylos iškėlimo, patvirtino, jog tarp jų yra buvę daug pokalbių šia tema, tačiau nurodė, jog negali apie tai kalbėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. J. prašo pareiškėjos Ž. A. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisingą nutartį, tenkindamas tiek pareiškėjos Ž. A., tiek jo, turinčių teisę į palikimą po senelės Z. A. mirties, pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja aplinkybę, kad M. J. jau seniai žinojo apie teisę paveldėti pagal senelės Z. A. 1999 m. testamentą iš esmės įrodinėja tik savo tėvų parodymais, jog jie apie testamentą M. J. ne kartą informavo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų, o pareiškėjos tėvai yra suinteresuoti duoti pareiškėjai palankius parodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymus dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens prašymus tenkino. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria tenkintas suinteresuoto asmens prašymas, nesutinka, mano, kad suinteresuotas asmuo terminą priimti palikimą praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, visų pirma nustatė, ar egzistavo suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku ir tinkamai priimti palikimą, ir vertino, ar šios M. J. nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, jog po to, kai jis R. Z. sutikimu priėmė motinos Z. A. palikimą ir pradėjo tvarkyti sodybą, R. Z. jį informavo apie motinos surašytą testamentą Ž. A. ir A. J., o tikrąjį šio testamento turinį, t. y. jog yra dar vienas paveldėtojas – M. J., jis sužinojęs apie 2008 m., kai pas notarą apsilankė jo žmona. Todėl tarp šalių nėra ginčo, kad M. J., kaip ir pati pareiškėja, apie testamentą nežinojo iki 2008 metų. Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 124/2006 nematyti, kada M. J. susipažino su 1999 m. testamentu, kaip pats nurodė, 2012 m. pas notarą buvo dėl 2000 m. testamento. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra patikimų duomenų, jog M. J. apskritai buvo informuotas būtent apie 1999 metų testamentą.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikimu, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, motyvavo savo sprendimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vienodai vertino tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jų manymu laikomas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl išvykimo iš Lietuvos ir neturėjimo fizinių galimybių priimti palikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), priimta atsižvelgiant į abiejų šalių teisėtus interesus. Be to, pareiškėjos elgesys prieštaraujant suinteresuoto asmens pareiškimui dėl termino atnaujinimo, yra prieštaraujantis testatorės (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens močiutės) valiai, neatitinkantis jau minėtų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, termino atnaujinimas pagal M. J. prašymą nepažeidžia pareiškėjos Ž. A. teisėtų interesų ir teisių, bet priešingai, padeda realizuoti testatorės testamente išreikštą valią.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl naikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.