Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1686-232/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
2S-1686-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26929-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
S. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1686-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26929-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo, suinteresuotas asmuo antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės I. B. vykdomojoje byloje iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.

2. Nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalimi, pateikė skundą dėl antstolės I. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-20-11-54568, turto arešto akto Nr. S-20-11-54550, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-11-54551, vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-11-54552. Pareiškėjo teigimu, būtina imtis veiksmų ir sustabdyti neteisėtus antstolės veiksmus, kad skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į gyvenamąjį butą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo.

4. Teismas pažymėjo, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, pareiškėjas iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima konstatuoti esant išimtinę situaciją, dėl kurios stabdyti išieškojimą vykdymo procese būtina (CPK 178 straipsnis). Pabrėžė, kad pareiškėjas, argumentuodamas dėl neteisėtų antstolės veiksmų atlikimo, nurodo abstrakčius, bendro pobūdžio teiginius dėl priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, pateikia nuorodas į teisės aktų nuostatas, tačiau konkrečiai neargumentuoja, kodėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, į kokį minimą butą gali būti nukreipiamas išieškojimas ir kt. Padarė išvadą, kad pateiktame skunde pareiškėjas iš esmės nepateikia konkrečių argumentų, kuriais grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Nurodė, kad nesant išsamių pareiškėjo argumentų būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teismas neturi galimybės patikrinti, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. F. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti ar CPK 18 straipsnio nuostata neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, išreikalauti įrodymus, informuoti prokurorą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos, antstolės I. B. nusikalstamų veikų, siūlė kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos padarytų pažeidimų. Pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant paaiškinti visas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

6. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, išsamiai nesusipažinęs su bylos medžiaga, neatsižvelgęs į antstolės veiksmų neteisėtumą, atsisakė taikyti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliantas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas klausimui išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde, todėl byla pagal atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis –užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 2-851/2014).

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde tik prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau visiškai nenurodyta dėl ko jas reikėtų taikyti. Taip pat nėra jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad jų netaikius būsimo pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Taip pat pažymėtina, kad ir atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų motyvų, kurie sąlygotu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

14. Esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms ir ištirtoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti esant teisines prielaidas prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis).

15. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo argumentais, nenustatė pagrindų inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekyla abejonių dėl CPK 18 straipsnio nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

16. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nenustatė neteisėtų veikų požymių, todėl nėra pagrindo pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, yra pagrindas atmesti apelianto siūlymą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos neva padarytų pažeidimų.

17. Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė