Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. M. dėl baudos (netesybų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. bylos duomenims nustatyta, kad tarp ieškovo (būsimas pirkėjas) ir atsakovo (būsimas pardavėjas) 2021 m. rugsėjo 4 d. sudaryta Dvišalė sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą už 42 000 Eur kainą (Sutarties 1 punktas). Šalys taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 5 d. pasirašyti Turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 4 punktas). Pagal dvišalės sutarties 8 punktą, užtikrinant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, ieškovas (pirkėjas) sutarties pasirašymo metu įsipareigojo atsakovui (pardavėjui) sumokėti 2 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į turto pardavimo kainą. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas (pardavėjas) nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis ieškovui (pirkėjui) privalo grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur netesybas. 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas pervedė atsakovui sutarto dydžio avansą už perkamą butą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 8.1. punktas). 2021 m. rugsėjo 5 d. AB SEB bankas pavedimu nustatyta, kad atsakovas 2 000 Eur avansą grąžino ieškovui, nenurodydamas priežasčių. Turto pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu dvišalėje sutartyje nustatytu terminu nebuvo pasirašyta, todėl 2021 m. spalio 7 d. ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą, reikalaudamas sumokėti 2 000 Eur baudą pagal sutarties 9 punktą, tačiau atsakovas ieškovui netesybų pagal sutartį nesumokėjo. Iš 2021 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „Renlina“.

7. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ikisutartinių santykių. Ieškovas nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovo kaltės ir prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei priteisti iš atsakovo Dvišalėje (preliminariojoje) sutartyje numatytas netesybas (baudą). Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes sutartyje nebuvo nurodytas galutinis atsiskaitymo terminas, taip pat ieškovas atsakovui darė psichologinį spaudimą.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 1–3 dalys).

9. Nagrinėjamu atveju šalys, pasirašydamos 2021 m. rugsėjo 4 d. sutartį, aiškiai nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, tai yra susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 5 d. (nustatė konkretų terminą) pasirašys pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje, todėl nurodyta dvišalė sutartis vertintina kaip preliminarioji sutartis, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje, turėdami realų tikslą ją įvykdyti, ir faktiškai pradėjo ją vykdyti, kadangi atsakovui buvo sumokėtas avansas.

10. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

11. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

12. Šalys neginčija aplinkybės, kad būtent atsakovas (pardavėjas) atsisakė (persigalvojo) parduoti ginčo turtą ieškovui ir su juo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas tvirtina, kad atsisakymas pasirašyti pagrindinę sutartį buvo nulemtas aplinkybės, kad sutartyje nebuvo nurodytas galutinis atsiskaitymo už butą terminas, atsiskaitymo tvarka, kas atsakovą labai išgąsdino. Kadangi atsakovas nepasitikėjo ieškovu, jis suabejojo dėl notarinės sutarties pasirašymo. Nusprendęs nutraukti dvišalę sutartį, atsakovas grąžino ieškovui avansą, o tada kreipėsi į policiją dėl ieškovo manipuliacijų, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

13. Atsakovas patvirtino ir tai, kad Dvišalę sutartį parengė ieškovas, tačiau atsakovo prašymu ieškovas ranka sutartyje atliko pataisymus, ir tik tada sutartis šalių buvo pasirašyta. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, prieš pasirašydamas sutartį, atsakovas labai atidžiai ją perskaitė, analizavo ir vertino kiekvieną jos punktą, atsakovas šių aplinkybių neginčija, pripažino, kad jo iniciatyva ranka įrašyti sutarties pataisymai, todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog sutarties sudarymo metu jis buvo skubinamas. Priešingai, akivaizdu, jog vyko normalus sutarties sąlygų derinimas, derybos. Atkreiptinas dėmesys, kad išsikraustymo terminas tuo metu atsakovą taip pat tenkino, nes šis punktas netikslintas, be to, jis logiškai susietas su pagrindinės sutarties sudarymo data. Duomenų, kad atsakovas reikalavo, o ieškovas atsisakė patikslinti galutinio atsiskaitymo tvarką ir terminą ar kt. sutarties punktus, įrodymų nepateikta. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad ieškovas jam žodžiu paaiškino, jog preliminarioji sutartis yra tik susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai yra preliminariąja sutartimi turtas nėra perleidžiamas, ir kad galutinis atsiskaitymas bus atliktas po notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog galutinis atsiskaitymas už parduodamą turtą vyksta pasirašant notarinę sutartį, tą atsakovas padarė su kitais turto pirkėjais. Įvertinus šalių elgesį sudarant Dvišalę sutartį, atsakovo nuomonę ir derybas dėl sutarties sąlygų turinio, pripažintina, kad atsakovas su pasirašoma sutartimi atidžiai susipažino, ją tikslino, todėl turėjo aiškiai suvokti visas jos sąlygas ir esmę, prisiimamas teises bei pareigas.

14. Duomenų ir įrodymų, kad ieškovas skubino atsakovą sudaryti sutartį, kad atsakovo atžvilgiu būtų veikęs nesąžiningai ar neteisėtai, ar atliko kitus aktyvius veiksmus, paveikusius atsakovo valią sudaryti 2021 m. rugsėjo 4 d. sutartį, nepateikta, kaip ir nėra pagrindo tarp šalių vykusias derybas dėl sutarties kainos ir kt. vertinti kaip psichologinio spaudimo priemonę atsakovui (CK CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.158, 6.163 straipsniai). Kitų objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl ko dvišalė sutartis galėjo pažeisti atsakovo teises ir interesus, kas būtų pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nepateikta.

15. Pažymėtina, kad sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl aplinkybė, kad ieškovas yra įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto prekyba, vadovas, nėra pagrindas sutartį pripažinti vartojimo sutartimi, o tarp šalių susiklosčiusius santykius – vartojimo santykiais. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovas veikė kaip įmonės atstovas, nepateikta. Avansą ieškovas atsakovui taip pat sumokėjo kaip fizinis asmuo, be to, sutarties sudarymo metu atsakovui klausimų ar abejonių, kad ieškovas galimai veikia kaip atstovas, nekilo, kaip jau buvo minėta, šalys tarėsi ir derino sutarties sąlygas. Būtent atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo tikslas įsigyti butą buvo jo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, todėl vadovaujantis sutarčių aiškinimo principais, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, pagrindo dvišalę sutartį aiškinti atsakovo, kaip vartotojo naudai, teisinio pagrindo nėra (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), nes atsakovas neatitinka silpnesnės šalies sampratos. Tai, kad ieškovo veikla ir einamos pareigos susijusios su nekilnojamojo turto prekyba, atsižvelgiant į dvišalės sutarties pobūdį, nagrinėjamu atveju nesuteikė ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu, priešingai, ieškovas, siekdamas tinkamai apsaugoti šalių interesus, pasiūlė sudaryti rašytinę sutartį, paaiškino atsakovui jos turinį ir sukeliamas pasekmes, sumokėjo sutartą avansą (CK 6.228 straipsnis). Akivaizdu, kad sutartis pasirašyta ne prisijungimo būdu, o kaip jau minėta, šalims tariantis dėl jos sąlygų, atsižvelgiant į pasiūlymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas su ieškovu buvo nelygiavertėje padėtyje, kaip ir nėra pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti sutarties sąlygas atsakovo naudai.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarta turto pardavimo kaina buvo labai panaši į tą, kuri nurodyta buto pardavimo skelbimuose, be to, butas netrukus parduotas tik už nežymiai aukštesnę kainą. Sutartyje taip pat atlikti pataisymai ir dėl to, kad butas buvo apleistas, be remonto, todėl logiška, kad tarp šalių buvo deramasi dėl kainos. Atsakovas nurodė ir tai, kad turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, 8 metus užsiima prekyba prieskoniais (vykdo individualią veiklą pagal pažymą), todėl suprato dvišalės sutarties teisines pasekmes bei žinojo prisiimamą riziką atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirašydamos sutartį, šalys be kita ko patvirtino ir tai, kad yra visiškai teisnios ir veiksnios, taip pat, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti kitos šalies teisnumu ar veiksnumu (Sutarties 11 punktas). Atsakovas neneigia ir neįrodinėjo, kad nesuvokė, kokią sutartį pasirašo, kaip ir neneigė, kad su ja susipažino prieš pasirašant.

17. Sprendžiant dėl priežasčių, lėmusių atsakovo atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo– pardavimo sutartį, vertinant šalių sudarytos sutarties tekstą, nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. dvišale sutartimi šalys susitarė dėl buto kainos, mokėtino avanso ir išsikraustymo termino, sutartyje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, nes šalys susitarė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, o 7 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka su notaru. Todėl, nors dvišalėje sutartyje nenurodyta konkreti galutinio atsiskaitymo data ir tvarka, tačiau atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, kurios sudarymo metu ir būtų galutinai atsiskaityta, patvirtina, kad atsakovas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į preliminariosios sutarties pobūdį (susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje), nėra pagrindo reikalauti, kad atsiskaitymas įvyktų prieš sudarant pagrindinį notariškai tvirtinamą sandorį, byloje nustatytos aplinkybės patvirtinama, kad atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos. Be to, CK 6.165 straipsnio nuostatos nereikalauja preliminarioje sutartyje nurodyti galutinio atsiskaitymo termino ir tvarkos.

18. Vertintinos ir tos aplinkybės, kad, siekdamas parduoti jam priklausantį butą, atsakovas nesikreipė į nekilnojamojo turto pardavimo tarpininką, kuris tarpininkautų atsakovui parduodant savo butą, kas patvirtina, kad atsakovas pakankamai pasitikėjo savo žiniomis, tinkamai suprato ir žinojo sudaromo sandorio reikšmę, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jam žinoma ir ta aplinkybė, kad po dvišalės sutarties pasirašymo dar turėjo būti pasirašyta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, o po jos – galutinai atsiskaityta. Atsakovas suvokia ir žino aplinkybę, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo atveju galutinis atsiskaitymas vyksta pasirašius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat jam buvo atskleistos aplinkybės dėl netesybų taikymo, sutarties pažeidimo atveju (Sutarties 9 punktas). Teismas atsakovui išaiškino, kad, kaip proceso dalyvis, jis turi teisę vesti bylą pats ar per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas nusprendė bylą vesti savarankiškai.

19. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23 ir 24 punktas). Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

20. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 9 punktu susitarė, kad atsakovui (pardavėjui) nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis ieškovui (pirkėjui) privalo grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur netesybas. Kadangi atsakovas avansą ieškovui grąžino, ieškovas reikalauja sumokėti netesybas.

21. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

22. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo valia buvo įsigyti ginčo butą už sutartą 42 000 Eur kainą, jis tinkamai ir sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nustatytus preliminariojoje sutartyje, neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nenustatyta. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė ne tik dvišalę sutartį, bet ir ieškovo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Atsakovo paaiškinimai dėl aplinkybių, lėmusių sutarties atsisakymą, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal dvišalę sutartį su ieškovu, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. spalio 5 d., tačiau ginčo butas buvo parduotas 2021 m. spalio 8 d. kitam pirkėjui, kuris pasiūlė šiek tiek aukštesnę kainą, todėl neatmestina galimybė, kad pagrindinę sutartį su ieškovu buvo atsisakyta sudaryti būtent dėl šios priežasties. Objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nenustatyta, be to, atsakovas neginčija, kad šalis siejusią sutartį atsisakyta vykdyti tik dėl subjektyvių priežasčių – nepagrįsta baimė dėl rizikos, sudarant pagrindinę sutartį, nepasitikėjimas ieškovu, todėl toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Tikėjimasis, kad preliminarus susitarimas nebus vykdomas pagal jame įtvirtintas sąlygas, pagrindžia atsakovo nerūpestingumą, neapdairumą. Be to, asmuo negali būti laikomas apgautu dėl sandorio prisiimtų įsipareigojimų vien dėl tos priežasties, kad kita šalis reikalauja ją vykdyti arba taikyti netesybas.

25. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas pažeidė įsipareigojimą, numatytą Dvišalės sutarties 4 punkte – pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo (vengimo), todėl jo kaltė įrodyta (CPK 185 straipsnis). Jo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti 2 000 Eur baudą. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio netesybos numatytos abiejų šalių atžvilgiu; netesybų suma, palyginus su parduodamo turto verte, nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas neprašė mažinti netesybas, teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė, kad šalių sutartyje nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir turėtų būti mažinamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Be to, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 2 000 Eur bauda.

26. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 45 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur atstovavimo ir 1,26 Eur pašto išlaidas.

29. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistina 646,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 646,26 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. V. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.