- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-624-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08490-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. M. dėl baudos (netesybų) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. M. 2 000 Eur baudą (netesybas) pagal 2021 m. rugsėjo 4 d. šalių sudarytą Dvišalę sutartį (preliminarioji sutartis), kuria šalys iki 2021 m. spalio 5 d. įsipareigojo pasirašyti nekilnojamojo turto, buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, sumokėjo atsakovui, kaip būsimam pardavėjui, 2 000 Eur dydžio avansą, kurį atsakovas ieškovui grąžino. Ieškovo teigimu, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas pagal sutarties 9 punktą privalo ieškovui atlyginti minimalius nuostolius – sumokėti 2 000 Eur baudą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas prieš atsakovą naudojo psichologinį spaudimą, reikalavo pasirašyti 2021 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį ir kuo greičiau išsikelti iš parduodamo buto, todėl atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir 2021 m. rugsėjo 5 d. gautą 2 000 Eur avansą grąžino ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo D. M. 2 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 646,26 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Tarp ieškovo (būsimas pirkėjas) ir atsakovo (būsimas pardavėjas) 2021 m. rugsėjo 4 d. sudaryta dvišalė sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą už 42 000 Eur (Sutarties 1 punktas). Šalys taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 5 d. pasirašyti Turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 4 punktas). Pagal dvišalės sutarties 8 punktą, užtikrinant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, ieškovas (pirkėjas) sutarties pasirašymo metu įsipareigojo atsakovui (pardavėjui) sumokėti 2 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į turto pardavimo kainą. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas (pardavėjas) nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis ieškovui (pirkėjui) privalo grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur netesybas. 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas pervedė atsakovui sutarto dydžio avansą už perkamą butą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 8.1. punktas). 2021 m. rugsėjo 5 d. atsakovas 2 000 Eur avansą grąžino ieškovui, nenurodydamas priežasčių. Turto pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu dvišalėje sutartyje nustatytu terminu nebuvo pasirašyta, todėl 2021 m. spalio 7 d. ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą, reikalaudamas sumokėti 2 000 Eur baudą pagal sutarties 9 punktą, tačiau atsakovas ieškovui netesybų pagal sutartį nesumokėjo. Iš 2021 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB „Renlina“.
4.2. Civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.
4.3. Šalys neginčija aplinkybės, kad būtent atsakovas (pardavėjas) atsisakė (persigalvojo) parduoti ginčo turtą ieškovui ir su juo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas patvirtino ir tai, kad sutartį parengė ieškovas, tačiau atsakovo prašymu ieškovas ranka sutartyje atliko pataisymus, ir tik tada sutartis šalių buvo pasirašyta, todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog sutarties sudarymo metu jis buvo skubinamas, nes vyko normalus sutarties sąlygų derinimas, derybos. Išsikraustymo terminas tuo metu atsakovą taip pat tenkino, nes šis punktas netikslintas, be to, jis logiškai susietas su pagrindinės sutarties sudarymo data. Duomenų, kad atsakovas reikalavo, o ieškovas atsisakė patikslinti galutinio atsiskaitymo tvarką ir terminą ar kt. sutarties punktus, įrodymų nepateikta. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas jam žodžiu paaiškino, jog preliminarioji sutartis yra tik susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai yra preliminariąja sutartimi turtas nėra perleidžiamas, ir kad galutinis atsiskaitymas bus atliktas po notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog galutinis atsiskaitymas už parduodamą turtą vyksta pasirašant notarinę sutartį, tą atsakovas padarė su kitais turto pirkėjais. Įvertinus šalių elgesį sudarant Dvišalę sutartį, atsakovo nuomonę ir derybas dėl sutarties sąlygų turinio, pripažintina, kad atsakovas su pasirašoma sutartimi atidžiai susipažino, ją tikslino, todėl turėjo aiškiai suvokti visas jos sąlygas ir esmę, prisiimamas teises bei pareigas.
4.4. Duomenų ir įrodymų, kad ieškovas skubino atsakovą sudaryti sutartį, kad atsakovo atžvilgiu būtų veikęs nesąžiningai ar neteisėtai, ar atliko kitus aktyvius veiksmus, paveikusius atsakovo valią sudaryti 2021 m. rugsėjo 4 d. sutartį, nepateikta, kaip ir nėra pagrindo tarp šalių vykusias derybas dėl sutarties kainos ir kt. vertinti kaip psichologinio spaudimo priemonę atsakovui (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.158, 6.163 straipsniai). Kitų objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl ko dvišalė sutartis galėjo pažeisti atsakovo teises ir interesus, kas būtų pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nepateikta.
4.5. Ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl aplinkybė, kad ieškovas yra įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto prekyba, vadovas, nėra pagrindas sutartį pripažinti vartojimo sutartimi, o tarp šalių susiklosčiusius santykius – vartojimo santykiais. Tai, kad ieškovo veikla ir einamos pareigos susijusios su nekilnojamojo turto prekyba, atsižvelgiant į dvišalės sutarties pobūdį, nagrinėjamu atveju nesuteikė ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu, priešingai, ieškovas, siekdamas tinkamai apsaugoti šalių interesus, pasiūlė sudaryti rašytinę sutartį, paaiškino atsakovui jos turinį ir sukeliamas pasekmes, sumokėjo sutartą avansą (CK 6.228 straipsnis). Akivaizdu, kad sutartis pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų, atsižvelgiant į pasiūlymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas su ieškovu buvo nelygiavertėje padėtyje, kaip ir nėra pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti sutarties sąlygas atsakovo naudai.
4.6. Šalių sutarta turto pardavimo kaina buvo labai panaši į tą, kuri nurodyta buto pardavimo skelbimuose, be to, butas netrukus parduotas tik už nežymiai aukštesnę kainą. Sutartyje taip pat atlikti pataisymai ir dėl to, kad butas buvo apleistas, be remonto, todėl logiška, kad tarp šalių buvo deramasi dėl kainos. Atsakovas nurodė ir tai, kad turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, 8 metus užsiima prekyba prieskoniais (vykdo individualią veiklą pagal pažymą), todėl suprato dvišalės sutarties teisines pasekmes bei žinojo prisiimamą riziką atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas neneigia ir neįrodinėjo, kad nesuvokė, kokią sutartį pasirašo, kaip ir neneigė, kad su ja susipažino prieš pasirašant.
4.7. Sprendžiant dėl priežasčių, lėmusių atsakovo atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo– pardavimo sutartį, vertinant šalių sudarytos sutarties tekstą, nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. dvišale sutartimi šalys susitarė dėl buto kainos, mokėtino avanso ir išsikraustymo termino, sutartyje yra organizacinio pobūdžio nuostatų ir įsipareigojimų, nes šalys susitarė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, o 7 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka su notaru. Todėl, nors dvišalėje sutartyje nenurodyta konkreti galutinio atsiskaitymo data ir tvarka, tačiau atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, kurios sudarymo metu ir būtų galutinai atsiskaityta, patvirtina, kad atsakovas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į preliminariosios sutarties pobūdį (susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje), nėra pagrindo reikalauti, kad atsiskaitymas įvyktų prieš sudarant pagrindinį notariškai tvirtinamą sandorį, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos. Be to, CK 6.165 straipsnio nuostatos nereikalauja preliminarioje sutartyje nurodyti galutinio atsiskaitymo termino ir tvarkos. Atsakovas suvokė ir žinojo, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo atveju galutinis atsiskaitymas vyksta pasirašius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat jam buvo atskleistos aplinkybės dėl netesybų taikymo, sutarties pažeidimo atveju (Sutarties 9 punktas).
4.8. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 9 punktu susitarė, kad atsakovui (pardavėjui) nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis ieškovui (pirkėjui) privalo grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur netesybas. Kadangi atsakovas avansą ieškovui grąžino, ieškovas reikalauja sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
4.9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo valia buvo įsigyti ginčo butą už sutartą 42 000 Eur kainą, jis tinkamai ir sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nustatytus preliminariojoje sutartyje, neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nenustatyta. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė ne tik dvišalę sutartį, bet ir ieškovo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Atsakovo paaiškinimai dėl aplinkybių, lėmusių sutarties atsisakymą, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.
4.10. Pagal dvišalę sutartį su ieškovu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. spalio 5 d., tačiau ginčo butas buvo parduotas 2021 m. spalio 8 d. kitam pirkėjui, kuris pasiūlė šiek tiek aukštesnę kainą, todėl neatmestina galimybė, kad pagrindinę sutartį su ieškovu buvo atsisakyta sudaryti būtent dėl šios priežasties. Objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nenustatyta, be to, atsakovas neginčija, kad šalis siejusią sutartį atsisakyta vykdyti tik dėl subjektyvių priežasčių – nepagrįstos baimė dėl rizikos, sudarant pagrindinę sutartį, nepasitikėjimo ieškovu, todėl toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.
4.11. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas pažeidė įsipareigojimą, numatytą preliminariosios sutarties 4 punkte – pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo (vengimo), todėl jo kaltė įrodyta (CPK 185 straipsnis). Jo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti 2 000 Eur baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo:
5.1. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimus.
5.2. Nesant pagrindo atmesti ieškovo ieškinio – sumažinti netesybų dydį pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas iki tokio dydžio, kuris atitiktų ieškovės patirtus nuostolius per preliminarios sutarties sudarymo ir nutraukimo laikotarpį (per 2021 m. rugsėjo 4 d. dienos kelias valandas).
5.3. Sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki protingo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad atsakovas savo veiksmais visiškai nepadarė ieškovui tokio dydžio žalos, kuri atitiktų ieškovo reikalaujamas netesybas.
6.2. Byloje nebuvo paneigtas faktas, kad, sudarius 2021 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), atsakovas tą pačią dieną pranešė ieškovui, kad neparduos jam buto ir kitą dieną grąžino ieškovui avansą. Taigi, atsakovas nedelsdamas pranešė ieškovui, kad nevykdys Preliminariosios sutarties, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas užkirsti kelią ne tik pasekmėms, kurios kyla jam, kaip pardavėjui, tačiau ir siekdamas išvengti neigiamų padarinių ieškovui. Tokiu būdu atsakovas elgėsi sąžiningai, saugojo ne tik savo, tačiau ir potencialaus pirkėjo interesus.
6.3. Nors ieškovas neprivalėjo pagal Preliminariosios sutarties nuostatas reikalauti maksimalios netesybų sumos, tačiau jis pareikalavo visos netesybų sumos, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo sąžiningumą ir į tai, kad praėjo labai trumpas laiko tarpas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo iki jos nutraukimo (kelios valandos). Per tokį trumpą laiką ieškovas nepatyrė jokių reikšmingų nuostolių. Vienintelis atsakovo patirtas nuostolis galėjo būti banko komisiniai mokesčiai pervedant / gaunant atgal avansą bei apyvartinių pinigų laikinas perdavimas atsakovui, tačiau toks perdavimas truko labai trumpą laiką (nepilna para), todėl tai nelaikytina reikšmingu nuostoliu. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas patyrė kitų nuostolių dėl atsakovo veiksmų.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovas puikiai matė, kokiame skurde gyveno atsakovas, butas buvo labai prastos būklės, nes atsakovas neturėjo lėšų jo remontui, taip pat atsakovo psichologinė ir fizinė būklė trukdė imtis buto tvarkymo veiksmų savarankiškai, atsakovas buvo praradęs ir taip menką pajamų šaltinį iš savo individualios veiklos, kadangi reikšmingai sumažėjo prieskonių pradavimai dėl konkurentų veiklos, atsakovas buvo reikšmingai įsiskolinęs už buto komunalines paslaugas. Todėl atsakovas desperatiškai bandė rasti išeitį iš kritinės situacijos, kad neprarasti buto dėl skolų ir neatsidurti benamio padėtyje. Atsakovas neturi supratimo apie nekilnojamojo turto rinką kaip toje srityje besispecializuojantys žmonės. Taip pat atsakovas neturi įgūdžių, kurie jam leistų kritiškai vertinti finansinius ar teisinius dalykus, juos analizuoti. Nuo pat vaikystės jis gyveno skurde, socialiai pažeidžiamoje aplinkoje, todėl tai trukdo gyvenime priimti teisingus sprendimus. Tuo tarpu ieškovas iš pirmo žvilgsnio sudarė solidaus, pasitikėjimą keliančio žmogaus įspūdį, nes yra UAB Memelhaus vadovas, kuri jau daugiau kaip 17 metų veikia vakarų regiono nekilnojamojo turto rinkoje. Todėl pasirašant preliminarią sutartį atsakovas tikėjosi, kad nustatoma buto pardavimo kaina maksimaliai atitinka rinkos kainą. Be to, buvo remtasi ieškovo pateiktu Preliminariosios sutarties šablonu, nes ieškovas tikino, kad šis šablonas yra geriausiai tinkamas ir kad jame nurodytos netesybos yra dalykas dėl kurių atsakovui nereikėtų kelti klausimų, nes tai esą standartinis dalykas sutartyse ir taip neva visada yra daroma. Iš viso to kas išdėstyta, atsakovas susidarė įspūdį, kad ieškovas yra sąžiningas žmogus ir nesieks nubausti atsakovą vien už tai, kad atsakovas dėl savo prastesnio sugebėjimo iš karto analizuoti pateiktą informaciją bei slegiančio skurdo neįvertins adekvačiai Preliminariosios sutarties nuostatas ir tą pačią dieną priims sprendimą parduoti butą už didesnę kainą kitiems pirkėjams.
6.5. Apylinkės teismas nepagrįstai įvertino, kad 2 000 Eur skirtumas yra nereikšminga suma. Atsakovui 2 000 Eur skirtumas yra labai ženkli suma, nes tuo metu jis buvo visai be pajamų, reikėjo sumokėti skolas už komunalinius patarnavimus bei už likusią sumą surasti kitą gyvenamąjį būstą, taip pat turėjo ir turi sveikatos problemų, o šiuo metu gauna tik socialinę pašalpą, kuri nesiekia 200 Eur per mėn. Taigi, ieškovo kategoriškas reikalavimas sumokėti netesybas tiek, kiek nurodyta Preliminariojoje sutartyje, yra tik bandymas pasipelnyti iš atsakovo, nepaisant sąžiningumo ir elementaraus žmogiškumo. Netesybos negali būti uždarbio šaltiniu, nes jų paskirtis yra užtikrinti nuostolių / žalos padengimą. Apylinkės teismas tik formaliai įvertino ieškovo reikalaujamų netesybų dydį, nesigilindamas į faktines aplinkybes, kurios liudija, kad reikalaujamos netesybos yra neadekvačiai didelės ir neatitinka sąžiningumo kriterijaus.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Apylinkės teismas nurodė sprendime, kad atsakovas neprašė sumažinti netesybų dydžio pagal CK 6.73 straipsnį. Tačiau atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad teismas atsižvelgs į visas galimybes kaip nagrinėjamoje byloje užtikrinti teisingumą ne tik ieškovo, bet ir atsakovo atžvilgiu.
6.7. Teismas priteisė iš atsakovo 600 Eur ieškovo advokatų išlaidų, tačiau tokia suma kelia abejonių, nes advokatams tokio pobūdžio bylos nėra sudėtingos, nereikalauja aukščiausio lygio teisininkų pagalbos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
7.2. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
7.3. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. M. po to, kai dėl jo kaltės nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2021 m. spalio 5 d., jau 2021 m. spalio 8 d. pardavė nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui UAB „Renlina“ už 45 000,00 Eur, t. y. 3 000 Eur brangiau, negu buvo sutaręs su ieškovu A. V.. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tą pačią dieną, kaip buvo pasirašyta preliminarioji sutartis priėmė sprendimą parduoti butą už didesnę kainą kitiems pirkėjams. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant ne tik atsakovo kaltės klausimą, bet ir dėl priteistinų netesybų dydžio, nes netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą, bet negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi nekilnojamojo turto pardavimas didesne kaina, negu buvo sutarta su ieškovu, atsakovui akivaizdžiai naudingas; sutartos su ieškovu ir gautos iš kito pirkėjo nekilnojamojo turto kainos skirtumas viršija preliminarioje sutartyje nurodytų netesybų sumą, todėl visos preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybų sumos priteisimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, tai negali būti vertinama ir kaip galimybė ieškovui praturtėti atsakovo sąskaita.
7.4. Kita svarbi aplinkybė sprendžiant dėl priteistinų netesybų dydžio yra preliminariosios sutarties sąlygų visuma. Preliminarios sutarties 8 punkte numatyta, kad užtikrinant įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 2 000 Eur avansą, kuris yra įskaitomas į turto pardavimo kainą; sutarties 9 punkte numatyta, kad jei pardavėjas nevykdo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, jis privalo pirkėjui grąžinti avansą 2 000 Eur ir sumokėti netesybas 2000 Eur; sutarties 10 punkte numatyta, kad jei pirkėjas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, tai jo sumokėtas avansas 2 000 Eur lieka pardavėjui. Akivaizdu, kad tokio paties dydžio netesybos numatytos abiem sutarties šalims, o tai eliminuoja bet kurios šalies pasipelnymo ar pagrindo nepagrįstai praturtėti galimybę ir patvirtina, kad sutartyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo principai.
7.5. Preliminariojoje sutartyje numatyta netesybų suma, palyginus su parduodamo turto verte, nėra ne tik neprotingai didelė, bet priešingai, nedidelė, teisinga, sąžininga abiejų šalių atžvilgiu, neprieštarauja esančiai praktikai tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose.
7.6. Kitos apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos, nes tai tik atsakovo atsikirtimai, kurie nesudaro pagrindo mažinti netesybas (baudą) ir netgi nebuvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu (sveikatos būklė, turimos skolos, įgūdžių neturėjimas ir kt.). Priešingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gerai suprato preliminariosios sutarties sąlygas, įdėmiai išnagrinėjo kiekvieną sąlygą, jo iniciatyva buvo atlikti sutarties pataisymai.
7.7. Šiuo atveju įrodyta ir abiejų šalių patvirtinta, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės. D. M. savo nesąžiningumą dar kartą patvirtino apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, priėmė sprendimą parduoti butą už didesnę kainą kitiems pirkėjams.
7.8. Nors teismų praktikoje ir pripažįstama galimybė mažinti netesybas, tačiau tik jeigu jos yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Šiuo atveju netesybos nėra nei neprotingai didelės, o prievolė nėra iš dalies įvykdyta.
7.9. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepatyrė reikšmingų nuostolių, kad nuostolis galėjo būti tik banko komisiniai mokesčiai. Tačiau ieškovo nuostolius sudaro ne tik banko komisiniai mokesčiai, o tai, kad jis už panašią kainą negalėjo nusipirkti nekilnojamojo turto toje pačioje miesto dalyje, nes nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo, todėl šį klausimą išsprendė jam ir jo šeimai brangesniu būdu. Šių nuostolių ieškovas neįrodinėjo, o prašė priteisti tik minimalius nuostolius, t. y. preliminarioje sutartyje numatytą baudą.
7.10. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė mažinti netesybas, o tokį reikalavimą iškėlė tik apeliaciniame skunde. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
7.11. Netesybos ne tik užtikrina minimalų nuostolių atlyginimą, bet ir riboja šalis lengvabūdiškai pažeisti sutartį, nes sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. Ieškovo reikalaujamos netesybos nėra baudinės, kadangi jis reikalauja atlyginti tik minimalius nuostolius, kurie numatyti preliminarioje sutartyje, ir nereikalauja kitų nuostolių atlyginimo, kurie sudarytų žymiai didesnę nei 2 000 Eur sumą.
7.12. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad 600 Eur ieškovo advokato išlaidų suma kelia abejonių. Tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.18, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. 2021 m. gruodžio 6 d. (ieškinio pateikimo dieną) maksimali suma pagal Rekomendacijas už ieškinio parengimą buvo 3 916 Eur, o 2022 m. kovo 1 d. už atstovavimą posėdyje – 159,81 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų advokato pagalbai suma yra beveik 8 kartus mažesnė nei maksimalus dydis, nustatytas Rekomendacijose. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos yra pagrįstos, adekvačios, proporcingos bei nėra didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl netesybų priteisimo
10. Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad iš jo priteista netesybų suma yra per didelė, aiškiai viršija ieškovo patirtus nuostolius, kad atsakovas elgėsi sąžiningai, operatyviai pranešdamas ieškovui, jog neparduos jam buto, kad atsakovas tikėjosi, jog nustatoma buto pardavimo kaina maksimaliai atitinka rinkos kainą, o ieškovas yra sąžiningas žmogus ir nesieks nubausti atsakovą už tai, jog jis tą pačią dieną priėmė sprendimą parduoti butą už didesnę kainą kitiems pirkėjams, kad ieškovas bando pasipelnyti iš atsakovo, nepaisant sąžiningumo ir elementaraus žmogiškumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo argumentus, neįžvelgia pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl jo su ieškovu sudarytos Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat nenustatė pagrindų, kodėl ši sutartis galėtų būti laikoma negaliojančia. Byloje nėra įrodymų, kad Preliminarioji sutartis jos sudarymo metu būtų neatitikusi atsakovo valios parduoti butą už sutartą kainą ar kad atsakovas būtų buvęs priverstas sudaryti aptariamą sutartį.
12. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Ši teisės norma išreiškia bene pagrindinį sutarčių teisės principą – sudarytų sutarčių reikia laikytis. Šis teisės principas, be kita ko, atsispindi ir įprastose moralės normose, teigiančiose, kad duotus pažadus reikia vykdyti.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis nepagrįstai atsisakė vykdyti sudarytą Preliminariąją sutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir išsamiai motyvavo savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu ir jo argumentų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas tik pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes dėl atsakovo skurdo, žinių ir įgūdžių stokos nepateisina atsakovo atsisakymo vykdyti sudarytą Preliminariąją sutartį. Atsakovas yra veiksnus ir teisnus asmuo, be kita ko, turintis patirties komerciniuose santykiuos, todėl jis turėjo suprasti, kad sudarytos sutarties reikia laikytis, o jei to nepadarys – jis gali patirti neigiamus padarinius. Be to, jei asmenims būtų leidžiama lengvabūdiškai persigalvoti, atsisakyti ir nevykdyti prisiimtų sutartinių teisinių įsipareigojimų, teisėje ir visuomeniniame gyvenime, komerciniuose santykiuose nebeliktų tikrumo ir apibrėžtumo, įsivyrautų chaosas ir netvarka. Vadinasi, tai, kad ieškovas pareikalavo iš atsakovo to, ką jie buvo sutarę (netesybų), negali būti laikoma nesąžiningu ar nežmogišku ieškovo veiksmu. Atsakovas turėjo visas galimybes iš anksto numatyti, kad taip nutiks, kad iš jo bus pareikalauta netesybų, nes netesybų suma buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Preliminariojoje sutartyje. Juolab kad tokio pobūdžio nuostatos (kad atsisakius sudaryti sutartį grąžinamas avansas ir mokamos tam tikro dydžio netesybos) yra įprasta praktika sudarant preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas neginčijo Preliminariosios sutarties tuo pagrindu, kad suklydo dėl (per mažos) buto kainos. Be to, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas su ieškovu buvo sutaręs dėl neprotingai mažos buto kainos. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsakovas butą pardavė kitam asmeniui tik 2 000 Eur brangiau. Ir nors atsakovui ši suma galbūt buvo reikšminga, tačiau vertinant, ar atsakovas buvo sutaręs su ieškovu dėl protingos kainos, toks gana nedidelis su ieškovu sutartos ir galutinės buto pardavimo kainų skirtumas, nesudaro pagrindo teigti, kad su ieškovu buvo sutarta aiškiai neprotinga kaina ar dėl jos buvo suklysta. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo atveju norėjo gauti kuo daugiau naudos iš savo parduodamo turto, niekaip nepateisina Preliminariosios sutarties nesilaikymo, o tik patvirtina, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.
15. Spręsdamas dėl netesybų dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.
16. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius.
17. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).
18. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
19. Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
20. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
22. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai. Be to, tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pagal anksčiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta netesybų suma (2 000 Eur) būtų aiškiai per didelė.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nusprendęs nebeparduoti buto ieškovui, jį iš esmės tą pačią dieną sutarė parduoti ir vėliau pardavė kitam asmeniui 2 000 Eur brangiau nei ieškovui. Būtent ši suma iš esmės gali būti laikoma ieškovo nuostoliais, nes ieškovas parado turtinio pobūdžio galimybę nusipirkti butą už su atsakovu sutartą 42 000 Eur sumą. Vadinasi, ieškovo prašomos netesybos iš esmės atitinka ieškovo patirtų nuostolių sumą, o atsakovas klaidingai vertina ieškovo šiuo atveju patirtus nuostolius. Iš atsakovo priteista netesybų suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protinga, nėra per didelė ir atsakovas turėjo visas galimybes numatyti, kad jam teks sumokėti šią sumą, jei nuspręs nevykdyti su ieškovu sudarytos sutarties. Todėl nebūtų sąžininga ir teisinga šiuo atveju mažinti sutartų netesybų sumą.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki protingo dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia tam pagrindo.
27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos atstovavimo išlaidos yra ženkliai mažesnės už tas, kurios galėtų būti priteisiamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal minėtas Rekomendacijas vien už ieškinio parengimą maksimali suma galėtų būti 3 916 Eur. Vadinasi, nėra jokio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos atstovavimo išlaidų sumos. Ji yra protinga ir adekvati nagrinėjamos bylos pobūdžiui, ieškovo atstovės atliktiems procesiniams veiksmams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
29. Ieškovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur. Ši suma yra ženkliai mažesnė už tą sumą (2 183,09 Eur), kuri už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti priteista pagal Rekomendacijas. Ši suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra protinga ir adekvati nagrinėjamos bylos pobūdžiui, todėl priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovo D. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.