Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1699-797/2015 pagal pareiškėjos B. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Citadele” bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. 2015-01-26 patvarkymu iš dalies atsisakė tenkinti skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas areštuoti lėšas surašytas 2012-07-10, tačiau skolininkė į antstolį kreipėsi tik praėjus po 2,5 metų. Pažymėjo, kad apie skolininkės sąskaitoje esančių lėšų kilmę antstolis nėra informuojamas. Nagrinėjamu atveju skolininkė per laikotarpį nuo apribojimų taikymo pradžios iki 2015-01-20 į antstolį nesikreipė, įrodymų, kad iš gaunamų lėšų išieškojimas yra negalimas nepateikė, su antstoliu nebendradarbiavo, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, todėl patyrė neigiamus tokio elgesio padarinius. Atkreipė dėmesį, kad skolininkei pateikus įrodymus, kad išieškojimas iš tam tikrų lėšų negalimas, dalis lėšų, nurašytų 2014-12-29, jai buvo grąžinta, taip pat surašytas patvarkymas, kuriuo leista iš areštuotų lėšų pasiimti lėšas, kurias perveda Ž. L. ir antstolis A. B.. Pabrėžė, kad anksčiau gautos lėšos antstoliui neturint įrodymų apie lėšų kilmę, buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojams, todėl jų grąžinti nėra galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi pareiškėjai piniginės lėšos, kurias nuo jos sąskaitos nurašė antstolis, nepriklauso ir pagal jos kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš jos nepilnametei dukrai G. L. priklausančių piniginių lėšų (jai skirto išlaikymo) (CK 3.189 straipsnio 1 dalis).

1. CPK 739 straipsnis įtvirtina pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas - viena iš tokių išmokų rūšių tai išmokos vaikams. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų kiekio. Nagrinėjamu atveju antstoliui nurašius lėšas, kurios buvo skirtos vaiko išlaikymui, jis atliko akivaizdžiai neteisėtą veiksmą. Tai, kad antstolis iš pačios pareiškėjos negavo pranešimo, kad pinigai yra ne jos, o jos vaiko išlaikymas, nepašalina antstolio pareigos išsiaiškinti pinigų, atėjusių į sąskaitą, paskirtį, bei įvertinti, ar iš tokių lėšų galimas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolis A. B. vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0041/12/01907 dėl 8615,46 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės B. L. išieškotojo AB „Citadele“ naudai, 2012-07-10 priėmė patvarkymus areštuoti skolininkei priklausančias lėšas, esančias „Swedbank“ AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas ir AB „Citadele“ bankas (v.b. 18-21 b.l.). Iš skolininkės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2013-11-26 į skolininkės sąskaitą, esančią „Swedbank“ AB, buvo pervedamos vaiko išlaikymui skirtos piniginės lėšos (3-4 b.l.). Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-29 iš pareiškėjos sąskaitos antstolis nurašė iš viso 9806,91 Lt (2840,27 Eur) sumą. Duomenis apie nurašytų lėšų kilmę pareiškėja antstoliui pateikė tik 2015-01-20 kartu su skundu dėl antstolio veiksmų (45-51 b.l.). Jokių įrodymų, pagrindžiančių dėl kokių objektyvių aplinkybių skolininkė daugiau nei dvejus metus nuo patvarkymų priėmimo bei daugiau nei metus laiko nuo piniginių lėšų nurašymo nesikreipė į antstolį, apeliantė nei antstoliui, nei teismui nepateikė (45-51 b.l.). Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir terminas nebegali būti atnaujinamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008), o skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Konkrečiu atveju duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomojoje byloje antstolio atliekamus veiksmus, bei, kad įstatyme nustatytą antstolio veiksmų apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, byloje nepateikta (CPK 178 str.; 644 str. 4 p., 643 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos Nr. 0041/12/01907 duomenimis, antstolis šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkino, 2012-07-10 patvarkymu taikytus apribojimus panaikino 2015-01-21 (55 v.b.l.), patvarkymu leido skolininkei iš areštuotų lėšų pasiimti lėšas, kurias perveda Ž. L. bei antstolis A. B. (56 b.l.). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2012-07-10 antstolio A. B. priimtus patvarkymus, kuriais buvo areštuotos skolininkės banke „Swedbank“ AB sąskaitoje esančios piniginės lėšos, nutraukė.

Dėl apeliantės reikalavimo įpareigoti antstolį grąžinti iš jos sąskaitos nurašytą 2840,27 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 200 litų, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams (Iki 2015-01-01 galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 86 punktas). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla vykdoma nuo 2012-06-18, piniginės lėšos iš skolininkės banko sąskaitos buvo nurašinėjamos nuo 2013-12-16 iki 2014-12-29, banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis nurašytų lėšų kilmę antstoliui pateiktas tik 2015-01-20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomojoje byloje antstolio atliekamus veiksmus, atsižvelgiant į CPK 644 str. 4 p. įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad LR CPK 739 str. imperatyviai nustato piniginių sumų rūšis, iš kurių išieškojimas nėra galimas, bei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.) tačiau teismo vertinimu įstatyme numatyti atvejai, neatleidžia skolininko nuo pareigos domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu bei laikytis teisės aktuose numatytų terminų. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininkės skundą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skolininkė Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodytų tinkamu dokumentų per nustatytą terminą nepateikė, vykdymo eiga nesidomėjo, su antstoliu nebendradarbiavo. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai nustato LR CPK VI dalies normų taikymo tvarką, kurie atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog skolininkė įstatymo nustatytu terminu įrodymų kokios lėšos iš jos sąskaitos buvo nurašytos nepateikė, šių lėšų grąžinti neprašė, suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis iki 2014-11-28 iš skolininkės išieškotas lėšas paskirstydamas ir pervesdamas išieškotojui įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstolis, skolininkei nepateikus banko sąskaitos išrašo, neturėjo teisinio pagrindo laikyti ar savo iniciatyva rinkti įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-29 nurašytos lėšos, iš kurios išieškojimas nėra galimas. Remiantis nurodytu, teismas sprendžia, kad skolininkei nevykdant pareigos domėtis vykdymo eiga, savalaikiai nepateikiant reikalingų dokumentų, prašymų, antstolis neturėjo pagrindo pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas, numatančias, kad iš skolininko išieškotas pinigines sumas antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotojams (Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 85 punktas). Be to, kaip minėta, vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas (LR CPK 644 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skolininkė šią pareigą vykdė netinkamai, elgėsi nerūpestingai. Įvertinus tai, nėra pagrindo antstolio veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-26 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį.