Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. O. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33093-23 duomenis atsakovei buvo pareikšti įtarimai, kad ji 2023-08-29 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje laiptinėje priėjusi prie ieškovės griebė už suknelės priekio ir tempė į priekį, po ko kaire ranka sudavė į kairės pusės skruostą, dešine ranka sudavė du smūgius per veidą, ieškovei nusisukus ir nuėjus prie lifto durų, atsakovė, suėmusi ieškovę už suknelės ir atitempusi į save, sudavė du smūgius į veidą, po ko ieškovei laiptais užlipus į pirmąjį namo aukštą, atsakovė pasivijo ieškovę tris kartus sudavė nukentėjusiajai į skruostą, o ieškovei išėjus iš laiptinės į vidinį namo kiemą, atsakovė tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ranka sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių ieškovei į abu veido skruostus; ieškovei nuėjus iki laiptinės durų, atsakovė abejomis rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių ranka per veidą ir taip sukėlė ieškovei fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-04 pareikštas civilinis ieškinys. Šalių atstovų susirašinėjimas el paštu dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė atlygino ieškovei 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą, 537,99 Eur turtinę žalą bei 1 591,70 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024-04-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apygardos teismas 2024-05-30 nutartimi atmestas nukentėjusiosios A. B. atstovo advokato Vaido Rakausko skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas – rezoliucija, kuriuo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas. Du vaizdo įrašai. 2023-08-30 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas. 2023-08-30 Kardiolitos klinikos; Konsultacijos išrašas; Vidaus ligų gydytojo konsultacija. 2023-09-04 UAB „InMedika“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas; Šeimos gydytojo konsultacija. 2023-09-06 Psichikos sveikatos konsultacijų centras; Psichiatro konsultacija. 2023-09-08 Kardiolitos klinikos; Konsultacijos išrašas; Neurologo konsultacija. 2023-09-09 UAB „Kardiolita“ diagnostinio tyrimo aprašymas. 2023-09-14 Kardiolitos klinikos; Konsultacijos išrašas; Neurochirurgo konsultacija. 2023-09-14 UAB „Kardiolita“ diagnostinio tyrimo aprašymas. 2023-10-05 Kardiolitos klinikos; ambulatorinio apsilankymo aprašymas. 2023-10-16 VšĮ Šeškinės poliklinika; Ambulatorinio apsilankymo aprašymas. 2023-10-16 VšĮ Šeškinės poliklinikos Fizinės medicinos ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos skyriuje besigydančio paciento lapas. 2024-01-15 UAB „InMedika“, medicinos dokumentų išrašas; Šeimos gydytojo konsultacija. 2024-02-13 LR VRM MC medicinos išrašas/siuntimas pas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. 2024-04-02 Kardiolitos klinikos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija. UAB „Kardiolita“ kvitas 66 Eur sumai. 2024-04-02 medicinos dokumentų išrašas. 2024-05-23 UAB „Eglės sanatorija“ tarnybinis kvitas 830 Eur sumai. Procedūrų planas. 2024-05-20 SEM mokėjimo nurodymas 10 Eur sumai UAB „Kautra“. Keleivio bilietas Vilnius–Birštonas. 2024-01-15 ieškovės elektroninis receptas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismas nurodo, kad žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo asmens sveikatos sužalojimo atveju. Teismas nurodo, kad sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 66–90; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024), todėl šios vertybės pažeidimas sukelia reikšmingas teisines pasekmes. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012). Darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo turi įrodyti visas civilines atsakomybes sąlygas (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas turi įrodyti tris civilinės atsakomybes sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų (CK 6.246 straipsnis).

Pagal byloje pareikštus duomenis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33093-23 metu atsakovei buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį: kad ji, mušdama sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: ji, 2023-08-29 apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), požeminėje laiptinėje priėjusi prie A. B. griebė už suknelės priekio ir tempė į priekį, po ko kaire ranka sudavė į kairės pusės skruostą, dešine ranka sudavė du smūgius per veidą, A. B. nusisukus ir nuėjus prie lifto durų, ji (atsakovė) suėmusi ieškovę už suknelės ir atitempusi į save, sudavė du smūgius į veidą, po ko ieškovei laiptais užlipus į pirmąjį namo aukštą, ji atsakovė pasivijusi ieškovę tris kartus sudavė nukentėjusiajai į skruostą, o nukentėjusiajai ieškovei išėjus iš laiptinės į vidinį namo kiemą, ji atsakovė tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ranka sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių nukentėjusiajai į abu veido skruostus. ieškovei nuėjus iki laiptinės durų, ji atsakovė abejomis rankomis sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių ranka per veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą ir padarydama odos įbrėžimus kaklo kairėje pusėje, dešiniame rieše, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovė prokurorės nutarimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarbu tai, kad šis prokurorės nutarimas buvo patvirtintas teismine tvarka. Šiais duomenimis vadovaujasi ieškovė reikšdama ieškinį.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015-07-03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; kt.). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33093-23 metu nustatyti duomenys, kurie buvo patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024-05-30 nutartimi, laikomi turinčiais prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl ieškovei jų nereikia papildomai įrodinėti.

Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024-05-30 nutartyje buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jų pobūdis ir mastas, t. y., kad atsakovė sukėlė ieškovei fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Teismas nurodo, kad BK 141 straipsnyje nurodyta, jog BK 140 straipsnio numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte apibrėžtos sąvokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiškia žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Pagal šių taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33093-23 metu specialisto išvadoje Nr. G 2705/2023(01) nurodyta, kad: A. B. nustatyta odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje, dešiniame rieše; sužalojimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais); odos įbrėžimai dešiniame rieše padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros, odos įbrėžimas kakle – prieš kreipiantis medicinos pagalbos; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; A. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą; sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip dviem trauminiais poveikiais; negalima atmesti, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku 2023-08-29; nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes neužsifiksavo; A. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Šia specialisto išvada vadovavosi teismas spręsdamas dėl tinkamo BK straipsnio inkriminavimo už neteisėtus atsakovės veiksmus. Tad minėtoje išvadoje nustatytas ieškovės sveikatos sutrikdymo mastas, pasekmės, kurių pagrindu atsakovė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neskundė nei šios išvados, nei atsakovei inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovei buvo inkriminuotas sunkesnis ieškovės sveikatos sutrikdymo mastas ir jo sukeltos pasekmės. Duodama paaiškinimus ieškovė nurodė ypatingai žalingą atsakovės veiksmų pobūdį (smūgių skaičių, jų intensyvumą, stiprumą, pasekmės jos savijautai ir pan.), pateikė vaizdo įrašą, tačiau vien ieškovės paaiškinimai nepaneigia jau nustatytų prejudicinių faktų, o vaizdo įrašę fiksuoti duomenys jau buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu. Duomenų apie atnaujintą/naują ikiteisminį tyrimą dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo/sužalojimo, nei buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-33093-23, nepateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai, jų mastas, intensyvumas ir poveikis ieškovės sveikatai nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024-05-30 nutartimi, šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl papildomai neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnis), atitinkamai negali būti vertinamos skirtingai, kitaip, nei Vilniaus apygardos teismo 2024-05-30 nutartyje, kuria atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl ieškovės patirtos turtinės žalos ir jos dydžio.

Teismas nurodo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 3 dalį su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala gali būti atlyginama dviem būdais: periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama atlyginti konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas – reikalavimo dėl jų sumažinimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.286 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 54 punktas).

Nagrinėjamu atveju iki teisminio tyrimo metu ieškovė buvo pareiškusi 2024-03-04 civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 537,99 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši ieškovės nurodyta žala buvo atsakovės atlyginta. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovė prašo atlyginti papildomas išlaidas: iš viso patirtas 906 Eur išlaidas, kurias sudaro 66,00 Eur suma už mokamą konsultaciją UAB „Kardiolita“ klinikoje, 830,00 Eur suma už 10 dienų nakvynę Birštono mieste esančioje UAB „Eglės sanatorija“ bei 10,00 Eur suma už autobuso Vilnius – Birštonas keleivio bilietą, vykstant į minėtą sanatoriją. Iš esmės ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad ji patyrė papildomas išlaidas, susijusias su jos sveikatos būkle, kurios buvo patirtos po to, kai atsakovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, Nr. 3K-3-127/2012, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų priteisimą, esant ginčui, lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Nagrinėjamu atveju didžiąją dalį ieškovės nurodomų išlaidų sudaro 830 Eur suma sumokėta už 10 dienų nakvynę Birštono mieste esančioje UAB „Eglės sanatorija“. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, kuriame, pagal atsakovės pateiktus duomenis, yra 43 įstaigos teikiančios reabilitacijos paslaugas. Nors ieškovė teigia, kad nebuvo galimybės operatyviai gauti reabilitacinių paslaugų, tačiau šie jos paaiškinimai nėra paremti jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Be to, ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad už gydytojo nurodytas procedūras nereikėjo mokėti, ji sumokėjo tik už apgyvendinimo paslaugas, kurios sudarė nakvynę ir maitinimą. Paaiškino, kad maitinimas nebuvo susijęs su jos sveikatos gydymo procesu ar pan. (pvz. nebuvo taikomas specialus, dietinis ar kt. maitinimas). Pateiktuose ieškovės dokumentuose nėra galimybės nustatyti, kokia dalis iš 830 Eur sumos sudarė maitinimo kaina. Kadangi ieškovė turėjo maitintis nepriklausomai nuo to, ar buvo sanatorijoje, ar namuose, todėl akivaizdu, kad dalis iš 830 Eur sumos yra aiškiai nepagrįsta.

Konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad vykti į Birštoną „Eglės sanatoriją“ jai buvo būtina, todėl jos patirtos išlaidos – 830 Eur, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, atitinkamai išlaidos už autobuso bilietą – 10 Eur, taip pat neatlygintinos.

Ieškovė taip pat prašė 66 Eur išlaidų už konsultaciją Kardiolitos klinikose. Atsakovė nesutinka su šiomis išlaidomis, nes ieškovė buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl šias medicinos paslaugas – gydytojo konsultaciją, galėjo gauti nemokamai. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė ne kartą naudojosi Kardiolitos klinikų paslaugomis, už šias išlaidas jai buvo atlyginta, kai buvo pareikštas civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šios aplinkybes savaime nepagrindžia, kad šios išlaidos buvo būtinos, neišvengiamos, todėl jas turėtų atlyginti atsakovė. Duomenų aplinkybių, kad nebuvo galimybės registruotis pas specialistą konsultacijai ne privačioje klinikoje nėra, kad ieškovės sveikatos būklė tuo metu buvo labai sudėtinga ir reikėjo neatidėliotinos ir skubios konsultacijos, todėl pripažintina, kad ieškovė savo rizika prisiėmė ir patyrė tokias išlaidas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovei patirtos išlaidos dėl sveikatos sužalojimo buvo atlygintos vienkartine išmoka, vėliau patirtos išlaidos (išlaidos už kelionės bilietą į Birštoną, „Eglės sanatorijos“ apgyvendinimo išlaidos, bei Kardiolitos klinikos konsultacija) nebuvo būtinos ir realios ir pagrįstos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad ieškovės nurodytos išlaidos nebuvo būtinos, realios ir pagrįstos, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio ir jo pagrįstumo, t. y. neįrodė žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys, o vėliau sprendžiama dėl teisinio priežastinio ryšio, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad iki įvykio buvo sveika, nusiskundimų neturėjo ir tik dėl atsakovės veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta jai sveikata, ji pajuto minėtus sveikatos negalavimus, kurie tęsėsi ilgą laiką ir šiuo metu yra juntami. Nuo to įvykio, kai 2023-08-29 dėl atsakovės veiksmų jai buvo sutrikdyta jai sveikata, ji nuolat, nepertraukiamai lankėsi pas gydytojus, skundėsi skausmais ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybes patvirtina ieškovės byloje pateikti medicininio pobūdžio duomenys, t. y. siuntimai/išrašai, konsultacijos ir pan.

Teismas spręsdamas dėl pasekmių ieškovės sveikatai, jų priežasties/kilmės paskyrė medicininę ekspertizę. Byloje pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 44/2025(01), kuriame nurodytos šios išvados: 1ieškovei nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini); ieškovei nustatytos diagnozės (išskyrus (duomenys neskelbtini), kuri nėra pagrįsta objektyviai) yra netrauminės kilmės; medicininiuose dokumentuose tiriamajai ieškovei nustatytos diagnozės galėjo atsirasti dėl amžiaus; ieškovei nustatytos diagnozės gali būti gydomos konservatyviai, tačiau mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) pakitimai gali būti visiškai išgydomi; po nagrinėjamo įvykio 2023-08-29 ieškovei buvo nustatyti paviršiniai įbrėžimai kaklo kairėje pusėje ir dešinio riešo srityje, kitos diagnozės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su šiuo įvykiu; diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ nėra trauminės kilmės; neatmetama galimybė, kad iki įvykio 2023-08-29 ši liga galėjo būti asimptominė. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai V. K. ir J. R. patvirtino šias išvadas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovės prašymu buvo apklausti du liudytojai, t. y. ją gydę/konsultavę gydytojai. Liudytoja E. Ž. nurodė, kad ji yra ieškovės šeimos gydytoja, konkrečių aplinkybių dėl ieškovės sveikatos būklės tiksliai neprisimena, ieškovės anamnezės skiltyje nurodyta informacija buvo užrašyta iš ieškovės nurodytų aplinkybių, dėl ieškovės ligos diagnozės pasakyti negalėjo, nes diagnozavimas nėra jos kompetencija. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. S. nurodė, kad yra neurochirurgas, ieškovės, kaip pacientės neprisimena, žino iš duomenų, kad jai teikė konsultaciją. Ieškovės medicininiuose dokumentuose anamnezės skiltyje nurodyta informacija buvo iš ieškovės nurodytų aplinkybių; ieškovės diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su amžėjimo procesais, ieškovės nurodyti simptomai galėjo būti indikuoti traukos, galėjo pasireikšti savaime.

Atsakovė byloje pateikė Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0042/24, kuri atlikta teismo medicinos gydytojo dr. P. P.. Šioje išvadoje nurodyta, kad diagnozė: „(duomenys neskelbtini)“ yra nustatoma pacientams besiskundžiantiems kaklo skausmais ir esant stuburo ligų lėtiniams degeneraciniams pokyčiams būdingų radiologinių radinių. Esant kaklo traumai sužalojimai koduojami S arba T pradiniu šifru.; diagnozė: „(duomenys neskelbtini)“ negali būti nulemta sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, odos įbrėžimų), nes magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyti lėtiniai stuburo pakitimai (kaulinės išaugos, spondiloartrozė, Šmorlio mazgai) kurie vystosi metais; konkrečiu atveju 2023-08-29 įvykio metu A. B. atžvilgiu atlikti veiksmai – pastūmimas, drabužių tampymas ir du kartus trenkimas dešine ranka per veidą – bei dėl jų kilę padariniai – nežymus A. B. sveikatos sutrikdymas (odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje, dėl kurio ji įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą) – negalėjo A. B. sukelti pakitimus kaklinėje stuburo srityje, kurie žymimi diagnoze „(duomenys neskelbtini)“, nes magnetinio rezonanso tyrimas patvirtino ne trauminės kilmės pakitimus kakle”. Atsakovė taip pat pateikė teismo medicinos konsultacinę papildomą specialisto išvadą Nr. 0050/24, kurioje duoda tokio pobūdžio išvada, kad įvertinus kartu su šiuo prašymu naujai pateiktus dokumentus bei vaizdo įrašus, 2024-08-27 Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0042/24 padarytos išvados nesikeičia, nes kaklo patologija yra nulemta lėtinių degeneracinių pakitimų stuburo kaklinėje dalyje bei nėra nustatyta objektyvių kaklo gilesnių sluoksnių, raiščių ar kaulų sužalojimų kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimuose; įvertinus kartu su šiuo prašymu naujai pateiktus dokumentus bei vaizdo įrašus nesikeičia 2024 m. rugpjūčio 27 d. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0042/24 padarytos išvados; pagal civilinėje byloje esančius bei pateiktus dokumentus galima kategoriška išvada, kad 2023-08-29 įvykio metu A. B. atžvilgiu L. O. atlikti veiksmai bei dėl jų kilę padariniai – nežymus A. B. sveikatos sutrikdymas (odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje, dėl kurio ji įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą) – negalėjo A. B. sukelti pakitimus kaklinėje stuburo srityje, kurie žymimi diagnoze „(duomenys neskelbtini)“ ir kurie konkrečiu atveju buvo nustatyti ženkliai vėliau nei įvyko pats 2023-08-29 įvykis, nes kaklo patologija yra nulemta lėtinių degeneracinių pakitimų stuburo kaklinėje dalyje bei nėra nustatyta objektyvių kaklo gilesnių sluoksnių, raiščių ar kaulų sužalojimų kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimuose. Išvadą ir papildomą specialisto išvadą surašęs asmuo, kaip liudytojas buvo apklaustas teismo posėdžio metu P. P. patvirtino konsultacinėje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes.

Teismas nurodo, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

Teismas įvertinęs paskirtos ekspertizės išvadas, konsultacinę specialisto išvadą, apklaustus liudytojus konstatuoja, kad ekspertizės išvadas patvirtina tiek patys ekspertai, tiek liudytojai, tiek konsultacinė išvada, t. y. objektyvaus pobūdžio duomenų dėl ekspertizės akto trūkumo, dėl atliktos ekspertizės atlikimo procedūrų galimo pažeidimo, kas galėjo turėti įtakos ekspertizės išvadoms nepateikta. Be to, nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovės nurodomi sveikatos pažeidimai yra traukinio pobūdžio, t. y. susiję su atsakovės 2023-08-29 veiksmais. Teismas nurodo, kad tikėtina, kad iki atsakovės veiksmų, šios ligos simptomų ieškovė galimai nejuto, nesureikšmino, nekreipė dėmesio ar kt., tačiau tai nepaneigia pačios ligos diagnozės kilmės – degeneracinio organizmo procesų. Teismas nurodo, kad nėra paprasta priimti ir susitaikyti su amžėjimo/senėjimo procesais ir tai, kad jie keičia kiekvieno žmogaus savijautą, sveikatos būklę, tačiau tokie procesai neišvengiami, nesustabdomi, todėl tenka apgailestauti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei šie sveikatos pablogėjimo procesai jau pasireiškė ir pasekmės galimai jaučiamos ir bus jaučiamos ateityje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė priežastinio ryšio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos sveikatos sutrikdymo, su tuo susijusių išlaidų (patirtos turtinės žalos) (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad jos patirta žala dėl gydymosi sanatorijoje, vykimo į ją ir konsultacija privačioje gydymo įstaigoje buvo būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismo vertinimu, minėtos ieškovės sumokėtos sumos buvo patirtos pačios ieškovės rizika. Be to, ieškovės nurodomi sveikatos sutrikimai nelaikytini priežastiniu ryšiu susijusiais atsakovės 2023-08-29 neteisėtais veiksmais. Apibendrinus nustatytas aplinkybes ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atmetus ieškinį atlygintinos atsakovė turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 6 213,36 už teisines paslaugas, 1645,80 Eur už ekspertizę, 181,50 už liudytojo dr. P. P. apklausą, 605 Eur už konsultaciją išvadą, 500 Eur už papildomą konsultacinę išdavą, t. y. iš viso 9 145,66 Eur išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka teisės aktų reikalavimus pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Ieškovė už liudytojų dalyvavimą į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 300 Eur, kadangi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad išlaidų nepatyrė, todėl ši suma grąžintina ieškovei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atsakovei L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 9 145,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei A. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos 300 Eur sumą, įmokėtą 2025-11-26 mokėjimo pavedimu „e2-351-944/2025 už liudytojų dalyvavimą“. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo buhalteriją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.