Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 24S109793, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė tuo pagrindu, jog yra lietuvių kilmės asmuo. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą, nurodė, kad 2013–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), Mokslo ir technologijų centre „NIS-Naftagas“ direktoriumi, nuo 2019 m. iki šiol dirba „NIS-Naftagas“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriumi (šias darbovietes nurodė ir prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2024 m. kovo 5 d. pateikė išvadą Nr. 18-2151 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad ilgą laikotarpį pareiškėjas dirba Rusijos Federacijai reikšmingame sektoriuje, t. y. užima svarbias vadovo pareigas „NIS-Naftagas“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis betarpiškai susijusiais su Rusijos Federacijos režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų ir tik patvirtina VSD Išvadą.

4. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi, kaip lietuvių kilmės asmuo, kadangi jo senelis V. S. (V. S.) buvo lietuvis ir (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) po jo tėvų (pareiškėjo prosenelių) persikėlimo ten gyventi 1911 m. Pareiškėjo prosenelis A. S. gimė (duomenys neskelbtini) ir visuose jo asmens dokumentuose tautybė buvo nurodoma „lietuvis“. Pareiškėjo protėviai pagal motinos liniją – (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvos teritorijoje (duomenys neskelbtini) daugiau nei 200 m. ir visi buvo lietuvių tautybės asmenys. 1938 m. pareiškėjo senelis V. S. buvo represuotas dėl lietuvių tautybės ir buvo areštuotas bei jam buvo pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, jis buvo žiauriai kankinamas, prisipažino neva tai buvęs šnipu, tačiau po NKVD vadovybės pasikeitimo pareiškėjo senelio, kaip ir kitų asmenų, baudžiamosios bylos buvo peržiūrėtos ir jis buvo išteisintas bei paleistas į laisvę. Pareiškėjo senelis mirė 1986 m., kai pačiam pareiškėjui buvo 7 m., o iki tol pareiškėjas daug laiko praleisdavo su savo seneliu, nes buvo vienintelis jo anūkas ir senelis nuo pat vaikystės aiškino pareiškėjui, kad jie yra lietuviai, tačiau tuo metu viešai pareiškėjo šeimoje apie tai garsiai nebuvo kalbėta dėl senelio represijų ir baimės būti vėl persekiojamiems dėl tautybės. Tačiau pareiškėjas nuo pat vaikystės buvo auklėjamas pagal lietuviškas tradicijas, švęsdavo katalikų šventes, buvo kalbama apie protėvių žemę Lietuvą ir jis visada laikė save lietuvių kilmės asmeniu bei tuo didžiavosi. Iki 2013 m. pareiškėjas su savo sutuoktine ir dviem vaikais gyveno Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, tačiau po 2012 m. įvykių Rusijoje – mitingų Bolotnajos aikštėje, Maskvoje ir po to sekusios vadinamosios ,,Bolotnaja“ baudžiamosios bylos bei V. P. išrinkimo į valdžią, pareiškėjas, turėdamas visiškai priešiškas politines pažiūras ir nesutikdamas su jo išrinkimu, galutinai nusprendė išvykti su šeima iš Rusijos ir suteikti savo vaikams galimybę augti kitokioje aplinkoje bei puoselėti kitokias vertybes. Taigi, pareiškėjas, ieškodamas galimybių gyventi ir dirbti už Rusijos teritorijos ribų, rado potencialų darbą ir 2013 m. sudalyvavo viešame konkurse į (duomenys neskelbtini) „NIS-Naftagas“ Mokslo ir technologijų centro direktoriaus pareigas ir šį konkursą laimėjo. Pardavęs visą turėtą turtą Rusijoje, pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) bei pradėjo dirbti „NIS-Naftagas“ Mokslo ir technologijų centre, kuris yra atskiras juridinis vienetas (dukterinė įmonė), kurios 100 proc. akcininkė yra akcinė bendrovė ,,NIS-Naftagas“. 2019 m. dėl šeiminių aplinkybių pareiškėjas turėjo persikraustyti iš N. S. į Belgradą, nes vaikai perėjo mokytis į tarptautinę mokyklą ir profesionaliai sportuoti, dėl to jis turėjo pereiti dirbti į Belgrade esantį ,,NIS-Naftagas“ ofisą, kur dirbo iki 2024 m. sausio 31 d.

5. Darbas abiejose nurodytose darbo pozicijose susijęs su moksline technine veikla, naujų technologijų kūrimu, inovacijomis ir mokymais. Eidamas Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriaus pareigas pareiškėjas buvo pavaldus ,,NIS-Naftagas“ strategijų ir investicijų generalinio direktoriaus pavaduotojui ir atitinkamai jis užėmė antrą poziciją nuo apačios bei niekada tiesiogiai nedalyvavo bendrovės valdyme, todėl pareiškėjas teiginius apie tai, kad užima svarbias vadovo pareigas ,,NIS-Naftagas“, laikė neatitinkančiais tikrovės. Pareiškėjas niekada nėra dirbęs Rusijos Federacijos valstybės institucijose, nėra atlikęs karo tarnybos bei niekada neturėjo jokių ryšių nei su Rusijos valdžia, nei su jos institucijomis, o jo pilietinė pozicija nesuderinama su Rusijos valdžios vykdoma politika ir jis niekada nepritarė Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai. Prasidėjus plataus masto Rusijos Federacijos karinei invazijai į Ukrainą ir karui, pareiškėjas ir jo šeima buvo kategoriškai prieš tokius Rusijos valdžios veiksmus. Pareiškėjas nuo pat pradžių savo darbe viešai deklaravo priešišką Rusijos valdžiai poziciją, o 2022 m. kovo mėn. priėmė į savo būstą Belgrade pabėgusią ukrainiečių šeimą, kuri gyveno pareiškėjo šeimoje 4 mėn., o vėliau persikėlė į Slovėniją. Pareiškėjas su šeima dalyvavo rusų demokratinių aktyvistų organizuojamuose mitinguose, remiančiuose Ukrainą, o pareiškėjo dukra du kartus davė interviu (duomenys neskelbtini) žiniasklaidai, kuriuose smerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir šie interviu buvo transliuojami (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose. Pareiškėjo dukros interviu taip pat skleidė jo sutuoktinė, kuri yra viena iš didžiausių rusakalbių tinklaraštininkų (duomenys neskelbtini) ir dėl tokių politinių pažiūrų kai kurie Rusijos piliečiai net buvo deportuoti iš (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nepritarė Rusijos valdžios vykdomai politikai ir aktyviai reiškė savo poziciją dėl Ukrainos palaikymo bei pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini)pradėjo neigiamai vertinti kai kurių (duomenys neskelbtini) piliečių poziciją bei deportuoti juos iš šalies, jis nusprendė išeiti iš darbo ,,NIS-Naftagas“ ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į Lietuvą. Būdamas lietuvių kilmės asmeniu, pareiškėjas nusprendė su šeima persikelti gyventi į Lietuvą, t. y. į savo protėvių gimtinę, nes nepritaria Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, o 2022 m. jis parengė ir pateikė Migracijos departamentui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo ir kartu pateikė notarinį įsipareigojimą atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės iki gaus patvirtinimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išdavimo. Kadangi pareiškėjo pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas trunka jau beveik 1,5 m., jis nusprendė pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, kaip lietuvių kilmės asmuo, o 2023 m. jis baigė Vienos technikos universitetą ir įgijo magistro laipsnį pagal specialybę ,,Atsinaujinančios energijos sistemos“, kadangi manė, jog tai padės Lietuvoje rasti darbą.

6. Migracijos departamentas nevertino to fakto, jog pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, aiškiai nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai, o tai patvirtina faktą, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra lojalus Rusijos valdžiai. Be to, atsakovas, neįsigilinęs į pareiškėjo individualią situaciją bei neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, remdamasis abstrakčia informacija, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju jo keliamą grėsmę valstybės saugumui atsakovas sieja tik su jo buvusiu darbu, todėl nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Nei iš Išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, lietuvių kilmė, prosenelių tautybė, senelio represijos faktas, pareiškėjo siekis gautis Lietuvos Respublikos pilietybę, pasižadėjimas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, dalyvavimas mitinguose, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje) vertinimas.

7. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

11. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD, Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui; antra, buvo įvertintos visus su pareiškėju susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Nustatyta, kad pareiškėjas ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, Lietuvoje lankėsi retai, čia jo šeimos nariai negyvena. Pareiškėjas nuo 2013 m. iki šiol dirba Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijai palankiais ir lojaliais asmenimis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas buvo pakeltas pareigose ir nuo 2019 m. iki šiol dirba „NIS-Naftagas“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento direktoriumi.

12. Migracijos departamentas neneigė, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo (savo kilmę grindė senelio lietuvių kilme), tačiau tai savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės (šeimos padėtis, išvykimo iš Rusijos priežastis, politinės pažiūros, kilmė ir t.t.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra padaryta remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas).

13. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

15. VSD nuomone, Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

16. Pareiškėjo ilgametis darbas įmonėje, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybės valdomas koncernas „Gazprom“, veikiantis Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo Rusijos valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jam gali būti daroma įtaka Rusijos saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos valdžios kontroliuojamoje įmonėje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, VSD nuomone, Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

18.2 VSD 2024 m. kovo 5 d. Išvadoje Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją ir atsižvelgdamas į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių patekimo į ES teritoriją.

18.3 Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, 2024 m. balandžio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Be to, Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S128180 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, tačiau šis sprendimas nėra skundžiamas byloje.

18.4 Pareiškėjas Migracijos departamento pateiktame klausimyne nurodė, jog 2013–2019 m. (duomenys neskelbtini), Mokslo ir technologijų centre „NIS-Naftagas“ užėmė direktoriaus pareigas, nuo 2019 m. iki 2024 m. sausio 31 d. dirbo AO „NIS N. S.“ Skaitmeninių technologijų ir inovacijų departamento strategijos ir investicijų klausimais direktoriumi (šias darbovietes nurodė ir prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi).

19. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas rėmėsi VSD Išvada, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo. Be VSD nustatytų aplinkybių, Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Migracijos departamento vertino, tai, jog pareiškėjo darbas „NIS-Naftagas“ yra ilgalaikis, truko ilgiau nei 10 m., reiškia, kad jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Pareiškėjas šioje bendrovėje užėmė svarbias pareigas (buvo Mokslo ir technologijų centro direktoriumi, vėliau – departamento direktoriumi), tai reiškia, kad jis tikslingai pats pasirinko šio pobūdžio tarnybą. Pabrėžė, kad pareiškėjas darbinių ryšių su „NIS-Naftagas“ nenutraukė iki pat 2024 m. sausio 31 d., nepaisant geopolitinio konteksto. Migracijos departamento vertinimu tai, kad ilgą laikotarpį pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijai reikšmingame sektoriuje, užėmė svarbias vadovo pareigas „NIS-Naftagas“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, reiškia, kad jo užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais Rusijos Federacijos režimu, prieiga prie informacijos, kelia papildomų rizikų. Migracijos departamentas įvertino ir nustatė, kad pareiškėjas ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo (savo lietuvių kilmę grindžia senelio lietuvių kilme), savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas, būdamas lietuvių kilmės asmuo, iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai reiškia, kad integracija į gyvenimą Lietuvoje nebuvo jo prioritetas.

21. Teismo vertinimo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir nurodė, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.

22. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas „NIS-Naftagas“, kurios kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti gyventi į Lietuvą, nepaisant to, jog jo senelis yra kilęs iš Lietuvos, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nors pareiškėjo pareigos minėtoje bendrovėje keitėsi, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad Rusijos žvalgybos tarnybos gali daryti įtaką pareiškėjui. Mažai tikėtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma jo darbovietės vykdoma politika, tačiau pareiškėjas ir toliau joje ilgai dirbo. VSD surinkti įrodymai yra pagrindas daryti išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, o Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

24. Teismo įsitikinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III.

25. Pareiškėjas N. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus –pareiškėjo sesers O. Z. (duomenys neskelbtini) paso kopiją bei jais vadovautis priimant galutinį sprendimą; priteisti iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo šias aplinkybes:

27.2 Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai. Buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs, todėl atmestini jo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neatliko savarankiško vertinimo, o tik perkėlė VSD Išvadą. Pareiškėjas nuo 2013 m. iki šiol dirba Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijai palankiais ir lojaliais asmeninis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

27.3 Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės (šeimos padėtis, sesers gyvenimo aplinkybės, išvykimo iš Rusijos priežastis, politinės pažiūros, kilmė ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

27.4 Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

28.3 Pareiškėjas , nesutikdamas su teismo sprendimu, kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nustatytus faktus, tačiau jų nepaneigia. Pareiškėjas selektyviai nurodo pavienius įrodymus, kurie, jo manymu, paneigia teismo išvadas. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.

31. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai interpretavo bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, neobjektyviai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, o ypač jo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos politikos ir pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą, bei nesivadovavo aktualiausia LVAT ir EŽTT praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pareiškėjo sesers O. Z. (duomenys neskelbtini) paso kopiją. Pareiškėjas būtinybę prijungti prie bylos naujus įrodymus, grindžia tuo, kad apie sesers turimą (duomenys neskelbtini) pasą ir tai, kad sesuo (nuo 2008 metų gyvenanti (duomenys neskelbtini) pasisako prieš Rusijos valdžią, jam tapo žinoma tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nors apeliaciniame skunde nurodo, kad su seserimi palaiko itin glaudžius ryšius bei periodiškai vyksta pas ją į svečius (paskutinį kartą kartu su savo šeima buvo nuvykęs pas seserį į (duomenys neskelbtini) 2019 metais, o sesuo su šeima 2024 m. liepos mėn. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasimatyti su pareiškėju).

34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes jie apibūdina pareiškėjo seserį, o ne pareiškėją, t. y. šie dokumentai negali patvirtinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su skundžiamu Sprendimu ir bylos esme.

35. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

36. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), bei darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

38. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

39. Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo pakankamai aukštose pareigose „NIS-Naftagas“, kurio kontrolinio akcijų paketo savininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ yra Rusijos valstybės valdomas koncernas, generuojantis reikšmingas pajamas režimui ir prisidedantis prie Rusijos karinės galios stiprinimo. „Gazprom“ vadovybė yra lojali režimui ir savarankiškai nepriima prekybos energijos ištekliais sprendimų. VSD pateikė išvadą, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

40. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, atliko papildomą individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, surinko duomenis apie jo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad pareiškėjas nėra gyvenęs ar dirbęs Lietuvoje, neturi čia šeimos narių ir socialinių ryšių. Su Lietuvos Respublika pareiškėją iš esmės sieja tik tai, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimtą Sprendimą, sprendžia, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus individualius duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSD išvada.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir teismo išvada, kad jo darbas „NIS-Naftagas“ vertintinas kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir lemia jo teisės į leidimo nuolat gyventi išdavimą praradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

43. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

44. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą.

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje keltų grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą, atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintą pareiškėjo darbą Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės kontroliuojamame verslo subjekte bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, taip pat atsižvelgus į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės kontroliuojamais subjektais, leidžia pagrįstai spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Šios išvados nekeičia ir pareiškėjo deklaruojamos politinės ir pilietinės pažiūros, jo pagalba Ukrainos pabėgėliams.

46. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra kildinami tik iš jo protėvių tautybės. EŽTT yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo lietuvių kilme. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika. Nors pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje, tačiau pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

49. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.