- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-903-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01307-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., I. G., A. S., T. S., R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., I. G., A. S., T. S., S. S., R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, taip pat, kad pareiškėja S. J. po motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina G. S.. A. S. ir G. S. turėjo šešis vaikus – pareiškėją, S. S., I. G., A. S., P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis V. S. mirties dieną turėjo tris vaikus – T. S., S. S. ir R. S.. Mirusieji A. S. ir G. S. testamento nepaliko. Po jų mirties liko namas su pastatais, esantis, (duomenys neskelbtini). Tėvui A. S. mirus, motina G. S. rūpinosi ir organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpas, rūpinosi daliniu tėvo kapavietės sutvarkymu, perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, rūpinosi ir kitais tėvui priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jo asmeniniais daiktais. Mirus motinai G. S. laidotuvių apeigas organizavo pareiškėja ir jos brolis S. S., jie taip pat rūpinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai prižiūri. Mirus motinai pareiškėja perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, ėmė rūpintis ir kitais tėvams priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jų asmeniniais daiktais. Pareiškėjos brolis A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), viename iš ūkinių pastatų, tačiau namų priežiūra nesirūpina, tai liudija kadastrinėje byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad namai yra labai apleisti. Pareiškėjos brolis A. S. sutinka, jog pateiktas pareiškimas būtų patenkintas. Pareiškėja neprieštarautų, kad palikimą, likusį po motinos G. S. mirties, priimtų kartu su suinteresuotu asmeniu A. S.. Namai, kuriuose gyveno pareiškėjos tėvai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nėra suformuotas. Pareiškėja po motinos mirties kreipėsi VĮ Registrų centras, kad būtų suformuota / atlikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja taip pat kreipėsi į archyvą bei notarą. Taigi pareiškėja palikimą priėmė konkliudentiniais veiksmais – faktiškai juo rūpintis ir jį prižiūrėti ėmė iš karto po motinos mirties, atliekant kitus aktyvius veiksmus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. gyvena tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini) jau apie 25 metus. Brolis A. S. turi sveikatos problemų, todėl juo rūpinasi jo buvusi žmona A. S.. Suinteresuotas asmuo S. S. patvirtino nepretenduojantis į motinos palikimą. S. S. sutiktų, kad pareiškėja priimtų po motinos mirties likusį palikimą tik su sąlyga, kad neiškraustytų iš tų namų brolio A. S..
4. Suinteresuotas asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad sodyba apleista, bet dėdė A. turi sveikatos problemų. T. S. tėvas V. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos G. S. mirties, sunkiai sirgo. T. S. po močiutės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nemanė, kad yra kažkokio turto. T. S. nesutinka, kad palikimą priimtų tik pareiškėja, nes jai priklauso tik 1/5 dalis palikimo, jis savo palikimo dalies neatsisako, tačiau galėtų ją perleisti A. S..
5. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja klaidingai nurodžiusi, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), negyvena A. S.. Faktą, kad A. S. gyveno visą laiką toje sodyboje gali patvirtinti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Močiutę G. S. visą laiką prižiūrėjo jos dėdės S. S. žmona R., o ne pareiškėja. Nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja prižiūrėjo G. S.. S. S. nesutinka su pareiškime nurodytu argumentu, kad pareiškėja tuojau pat po motinos mirties perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas. Sodyboje gyvena dėdė A., todėl ji nesikreipė į notarą dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo. S. S. nesutinka, kad palikimą priimtų tik pareiškėja, ji savo palikimo dalies neatsisako, nurodė, kad savo palikimo dalį galėtų perleisti A. S., tačiau ne pareiškėjai.
6. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjos pareiškimu. Teismo posėdyje nurodė, kad močiute G. S. iki jos mirties rūpinosi suinteresuotas asmuo S. S. su žmona. Dėdė A. S. visą laiką gyveno toje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo. Norėtų, jog turtas, likęs po močiutės mirties atitektų dėdei A., o ne pareiškėjai, o jeigu taip neatsitiktų, tuomet po močiutės mirties likęs turtas turėtų atitekti dėdei S. S. ir jo žmonai, kadangi jie močiutę prižiūrėjo iki pat jos mirties.
7. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo 1998 metų gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Persikraustė ten gyventi, kai dar mama buvo gyva. Vėliau motiną reikėjo slaugyti, todėl ją pasiėmė brolis S. su žmona, o jis ir dabar ten gyvena. Po motinos mirties liko motinos asmeniniai daiktai – drabužiai, taip pat baldai, tačiau jų niekas nepaėmė. Paaiškino, kad jis gyvena name, kurį persistatė iš buvusio garažo. Jis augina daržoves, laiko triušius. Jis pats moka už suvartotą elektros energiją. Buvusi sutuoktinė atvažiuoja, padeda tvarkytis buityje. Motinos palikimo jis neatsisako. A. S. nesutinka, kad pareiškėja viena priimtų palikimą, likusį po motinos mirties.
8. Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė sutinkanti, kad pareiškėja tvarkytų mamos G. S. palikimą, dėl to patirtas išlaidas padengtų iš jos dalies ir likusią I. G. priklausančią palikimo dalį grąžintų jai patogiu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos S. J. patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitoje dalyje pareiškėjos patikslintą pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos valstybei 46,82 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvendama santuokoje su A. S., gimusiu v, mirusiu v, susilaukė šešių vaikų: S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), P. S., gimusio v, mirusio (duomenys neskelbtini), I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini).
10.2. V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su G. V. susilaukė trijų vaikų: T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusio (duomenys neskelbtini).
10.3. G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022-02-08 išrašas iš ūkinių knygų Nr. (12.2.10)A7-60, įrašas galioja nuo 2022-09-07.
10.4. Po G. S. mirties pareiškėja S. J. 2021-10-22 Varėnos rajono savivaldybės 1–ojo notaro biurui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o Varėnos rajono savivaldybės 1–ojo notaras 2022-02-02 išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad G. S. įpėdinė yra pareiškėja S. J..
10.5. G. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti, todėl pareiškėjos prašymu buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, ką patvirtina Statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartis Nr. KPS-1220 (14.29) bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos motina G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Teismas nurodė, kad faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtintas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog mirus motinai ji perėmė nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas, ėmė rūpintis motinai priklausiusiais asmeniniais bei kitais daiktais, taip pat pagelbėjo suinteresuotam asmeniui S. S. organizuojant laidotuvių apeigas, rūpinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai kartu su broliu S. prižiūri, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pati pareiškėja teismo posėdyje nurodė visiškai kitokias aplinkybes, t. y., kad po motinos mirties likusioje sodyboje gyvena suinteresuotas asmuo A. S., kuris sodina ir prižiūri daržus, moka mokesčius už elektrą, kad jam buityje pagalbą bei pagalbą apmokant mokesčius, teikia jo buvusi žmona. Pareiškėja nurodė neprieštaraujanti, kad palikimą, likusį po G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S., tačiau teismui sudarius galimybę tikslinti pateiktą pareiškimą, to nepadarė, o palaikė 2023-01-30 pateiktą patikslintą pareiškimą ir jame išdėstytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos G. S. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti, o būtent pradėjusi tvarkyti dokumentus, reikalingus žemės sklypo suformavimui, pastatų registravimui, tačiau nurodyti veiksmai nėra laikytini veiksmais, kuriais pareiškėja perėmė po motinos mirties likusį turtą ir pradėjo jį valdyti. Tiek pati pareiškėja, tiek teisme apklausti suinteresuoti asmenys bei liudytoja nurodė, kad būtent suinteresuotas asmuo A. S. po santuokos nutraukimo grįžęs į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina G. S., tvarkėsi namuose, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius už elektrą. Mirus motinai jis liko gyventi ir iki šiol gyvena motinai priklausiusioje sodyboje, po motinos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponuoja. Nors pareiškėjos atstovė nurodžiusi, kad suinteresuotas asmuo A. S. naudojasi tik ūkinio pastato dalimi, o namais nesirūpina, ką patvirtina foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad namas griūna, tačiau visi nurodyti apklausti asmenys patvirtino aplinkybę, kad A. S. iki motinos mirties gyveno motinai priklausančioje sodyboje, ir po motinos mirties liko toliau gyventi toje sodyboje, sodina daržus, augina triušius, moka mokesčiu už elektrą, kas patvirtina, kad A. S. pagal išgales tvarko turtą, juo naudojasi kaip savu, moka už jį mokesčius.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai, siekiant suformuoti žemės sklypą, kuriame stovi statiniai, bei įteisinti statinius, rodo jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau pareiškėja nepradėjo valdyti palikėjos turto kaip savo. Pareiškėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto po motinos G. S. mirties. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog ji faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po G. S. mirties, todėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad ji po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu pareiškėja S. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti dalį Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo, kurioje reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad apeliantė po motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, atmestas ir priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą tenkinti bei priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų T. S., S. S. ir I. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad apeliantė vienintelė iš visų gyvų ir turinčių teisę priimti palikimą įpėdinių ėmėsi aktyvių veiksmų priimdama palikimą. Apeliantės brolis A. S. iki šiol nėra kreipęsis į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. A. S. gyvena ne name, o viename iš ūkinių pastatų rūsyje ir namų priežiūra visiškai nesirūpina ir neketina jais rūpintis. Kadangi pastatai neįregistruoti, o žemės sklypas nesuformuotas, gretimų žemės sklypų savininkai gali žemės sklypą privatizuoti, pastatus nugriauti ir apeliantės brolis A. S. liks be gyvenamosios vietos.
15.2. Teismas nepagrįstai vertino bei rėmėsi liudytojos A. S. parodymais, suteikė jos paaiškinimams didesnę įrodomąją galią, nevertindamas jų visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Minėtos liudytojos nebuvo prašoma apklausti teismo posėdyje, tačiau A. S. atvyko į teismo posėdį, jame reiškė savo nuomonę kaip proceso šalis, o teismas tai toleravo ir savo iniciatyva nusprendė šį asmenį apklausti byloje kaip liudytoją net neišklausęs šalių nuomonės dėl šios liudytojos apklausos.
15.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus duomenis, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikdamas liudytojos, kurios nebuvo prašoma apklausti teisme, paaiškinimams, todėl pažeidė apeliantės teisę į teisingą teismo procesą, nešališką teismą ir teisėtą teismo sprendimą.
15.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų. Skundžiamame teismo sprendime teismo dėstomi motyvai yra labai abstraktūs, lakoniški. Iš jų turinio ir apimties negali susidaryti supratimo kodėl apeliantės pareiškimas buvo patenkintas iš dalies. Vien tik pasakymas, kad apeliantės nurodytos aplinkybės yra nepakankamos, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra pakankamai ir tinkamai motyvuotas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo atmesti pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos valstybei bylinėjimosi išlaidas už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde siekia eliminuoti kai kurių liudytojų duotus parodymus, teigia, kad teismas neva neišsamiai ir ne visų aplinkybių kontekste vertino tai kas buvo žinoma, tačiau apeliantė teisminio nagrinėjimo metu keitė savo poziciją. Apeliantė iš pradžių tvirtinusi, kad pagelbėjo pasirūpinti motinos laidotuvėmis, kas neva suponuoja apie jos faktinį palikimo priėmimą, ir sutikusi, kad palikimą priimtų ji ir brolis A. S., tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Apeliantė patvirtino, kad po motinos mirties likusioje sodyboje gyvena A. S., tačiau teismui sudarius galimybę tikslinti pateiktą pareiškimą, to nepadarė.
16.2. Iš visų byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. S. savo aktyviais veiksmais po motinos G. S. mirties palikimą priėmė faktiniais savo veiksmais, t. y. pradėjęs turtą valdyti ir valdydamas iki šiol kaip savo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Suinteresuotas asmuo A. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį pateikė: kvitus, patvirtinančius elektros energijos mokėjimą laikotarpiu nuo 2022-09-20 iki 2023-04-15; 2023-05-03 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažymas apie A. S. deklaruotą gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2005-01-19 iki 2023-05-30 ir įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą, kuriuos prašo priimti į bylą. Nurodė, kad šių įrodymų anksčiau nepateikė, nes nesinaudojo advokato pagalba ir nežinojo, kad tokie įrodymai reikšmingi bylai.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), sprendžia, kad jie reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus priima į bylą ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reiškė reikalavimus nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y., (1) kad jos motina G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, ir, (2) kad pareiškėja S. J. po motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina G. S. po sutuoktinio A. S. mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo.
24. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
25. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos vieną iš reikalavimų atmetė, padaręs išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvius veiksmus priimant motinos palikimą faktiniu jo valdymu. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti palikimo priėmimo aktyvūs veiksmai, o būtent dokumentų, reikalingų žemės sklypo suformavimui ir pastatų registravimui, tvarkymas, nėra laikytini pakankamais konstatuoti, jog pareiškėja po motinos mirties perėmė likusį turtą ir pradėjo jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas tokiam byloje esančių įrodymų vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadom pritaria.
27. Byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja namų valdoje, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėja įrodinėja, kad priėmė kaip palikimą, nei iki motinos mirties, nei vėliau neapsigyveno, jos neprižiūrėjo ir nevykdė jokių prievolių, susijusių su namu (nemokėjo mokesčių ir pan.). Šioje namų valdoje (ūkiniame pastate) gyvena pareiškėjos brolis (suinteresuotas asmuo) A. S., kuris gyveno ten tiek esant gyvai motinai G. S., tiek gyvena iki šiol, moka mokesčius už elektrą (jo vardu sumoka buvusi sutuoktinė A. S.). A. S. tai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante ta dalimi, kad vien šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos spręsti, kad ne pareiškėja, o suinteresuotas asmuo po motinos mirties priėmė palikimą, juolab, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (suinteresuotas asmuo A. S. šioje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant kiek laiko, kokiu būdu ir kaip pareiškėja naudojosi paveldėjimo objektu ar ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja vienintelė iš turinčių teisę priimti palikimą įpėdinių ėmėsi aktyvių veiksmų priimti palikimą, o šią teisiškai reikšmingą aplinkybę grindžia dokumentų, reikalingų pastatų registravimui (įteisinimui) ir žemės sklypo suformavimui, tvarkymu. Tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien to nepakanka nuspręsti, jog pareiškėjas po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjos motina G. S. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo pateikė tik 2021-10-21, prašymą Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialui dėl faktus patvirtinančių dokumentų pateikė 2022-01-25, į matininkę dėl namų valdos kadastrinių duomenų sudarymo kreipėsi 2022-02-14, t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po motinos mirties, nors pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą.
29. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo A. S. tik gyvena tėvų namuose, tačiau namais visiškai nesirūpina ir neketina jais rūpintis neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje sprendžiama ne dėl suinteresuoto asmens A. S., o būtent dėl apeliantės atliktų aktyvių veiksmų ir palikimo priėmimo. Kita vertus, aplinkybė, jog apeliantė viena kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatima galimybės ir kitiems suinteresuotiems asmenims atskirai pareikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
30. Nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi A. S. parodymais ir suteikė jos paaiškinimams didesnę įrodomąją galią. Nors sutiktina su apeliante, kad teismas neatsiklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nutaręs liudytoja apklausti A. S., buvusią suinteresuoto asmens A. S. sutuoktinę, pažeidė procesines teisės normas, tačiau proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog padarytas proceso teisės normų pažeidimas turėjo esminės įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui ir buvo neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgtina į tai, kad byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, kurioje teismo vaidmuo, kaip žinia, yra aktyvus, ir teismas gali imtis ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Jokių prieštaravimų dėl šios liudytojos apklausos pareiškėja nereiškė, o apklausiant liudytoją A. S. teismas suteikė galimybę jai užduotis klausimus. Svarbu ir tai, kad šio liudytojo paaiškinimai nebuvo lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas, be liudytojos A. S. parodymų, vadovavosi tiek pareiškėjos (bei jos atstovės) paaiškinimais, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo neprieštaraujantys vieni kitiems, ir visų byloje esančių įrodymų kontekste padarė išvadas dėl pareiškėjos įrodinėtų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Kita vertus, teismo vertinimu, ši liudytoja jokių teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių dėl kurių iš esmės būtų kilęs ginčas nenurodė.
31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, ar teismo nešališkumu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, kad dėl suinteresuotam asmeniui A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 230 Eur išlaidų.
35. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o dėl suinteresuotam asmeniui A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 230 Eur išlaidų, yra pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei priteisti iš apeliantės.
37. Valstybė apeliacinės instancijos teisme turėjo 8,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinį skundą atmestus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) S. J. valstybei 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš pareiškėjos (apeliantės) S. J. 8,81 Eur (aštuonių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.