Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas (kaltinimas pakeistas) padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2022 m. liepos 4 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto su žmona J. M. metu, stipriai sugriebė ją sėdinčią ant kėdės už dešinės rankos, ją suspaudė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius J. M. į galvą, dėl ko ji parkrito nuo kėdės ant grindų.

Po to, A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žodžiu ir veiksmu grasino nužudyti J. M., o būtent jis, sakė žodžius, tarp jų ir necenzūrinį, „kurva pasmaugsiu tave“, sugriebė J. M. už kaklo ir ją smaugė, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė J. M. poodines kraujosruvas momens kairėje, dešinės akies vokuose, dešinio žasto ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvas dešinės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2101/2022(01), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais A. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą bei grasino ją nužudyti ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad kaltę kaltinamasis pripažįsta tik iš dalies. Parodė, kad nukentėjusioji miegojo tris paras atskirai, užsirakinusi duris savo miegamajame. Labai dėl to pyko, pergyveno, o paskui įsiuto. Atsikėlė liepos 4 d., pasiūlė nukentėjusiajai eiti kartu į parduotuvę, bet ji nesutiko. Jis jai kažką pasakė, o ji atsakė „Noriu, pabandyk“. Tie jos žodžiai galutinai jį sunervino ir jis nesusivaldė. Nukentėjusioji buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Neatsimena tiesioginių smūgių jai į galvą. Jis paėmė jai už dešinės rankos, pastūmė ir ji nuvirto nuo kėdės. Nežino, kaip atsitiko, kad nukentėjusiajai dešinės akies vokuose atsirado poodinės kraujosruvos. Atsimena, kad kai ji virto, galva iš dešinės pusės atsitrenkė į spintelę. Nepamena, kad būtų jai sudavęs smūgius ar „koliojęs“. Kažkiek prismaugė. Paėmė jai už kaklo, bet, kai ji ėmė su juo gražiai kalbėti, iš karto paleido. Gal nuo smaugimo atsirado kraujosruvos nukentėjusiosios dešinės akies vokuose. Tai smaugimo pasekmės. Jis labai trumpai jai laikė už kaklo, nesupranta, kaip jai taip galėjo pakenkti. Jis ne tiek smaugė, kiek norėjo pagąsdinti. Nukentėjusioji gynėsi, spardėsi, norėjo jį apdraskyti, norėjo išsilaisvinti. Grasinančių žodžių neatsimena. Buvo blaivus, gal kažkiek išgėręs. Niekada prieš savo sutuoktinę smurto nenaudojo. Savo poelgį vertina blogai, labai ją myli, stengiasi su ja nesiginčyti, nusileisti jai. Dėl moralinės žalos, pervedė nukentėjusiajai 500 Eur, jis jai nušienavo 50 hektarų, ji gavo išmoką 8 000 Eur sumai, jis perka anglis namo šildymui, nupirko 1 t anglių už 540 Eur, televizorių nupirko už 330 Eur. Jis yra nervingas, piktas ir toks buvo visada. Dabar lankosi pas psichologą, vartoja vaistus, turi mažiau piktumo. Pats ant savęs pyksta dėl įvykio.

Nukentėjusioji J. M. (kaltinamojo sutuoktinė) teisme parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. ryte kaltinamasis pradėjo psichologinį smurtavimą, o fizinis smurtas buvo tik liepos 4 d. Kaltinamasis pradėjo jos klausti, kur ji buvo naktį, ar pas juos naktį kas nors nebuvo atėjęs. Ji jam paaiškino, kad niekur nėjo. Vėliau, kaltinamasis pradėjo ją kaltinti, kad ji buvo išėjusi kažkur su žentu naktį. Jai buvo labai skaudu. Kaltinamasis pradėjo ją keikti. Dvi naktis su juo nemiegojo, nes bijojo, nes jis (kaltinamasis) visą gyvenimą prieš ją smurtavo (psichologiškai smurtavo visą gyvenimą, fiziškai taip pat nekartą). Grasino ją užmušti, sakė „išlįsi ryte tu „k“, tai aš tave pasmaugsiu“. Jis gal 5 kartus naktį buvo atbėgęs, beldėsi į duris ir grasino nužudyti. Jai buvo baisu, nes kaltinamasis galėjo išlaužti duris, bijojo ir galvojo, kad reikia kviesti policiją. Jai buvo baisu, kai jis sakė tuos žodžius, ne galvojo, kad jis tai įvykdys. Jis labai rėkė, daužė duris. Vieną rytą atvažiavo vaikai, jos žentai šienauti, todėl kaltinamajam nebuvo kaip prieš ją smurtauti. Liepos 4 d., ryte, vaikai išvažiavo į darbus, o kaltinamasis atėjo jos nužudyti. Kaltinamasis meluoja, kad kvietė ją važiuoti kartu į parduotuvę. Ji sėdėjo virtuvėje, pusryčiavo, o kaltinamasis atbėgo įtūžęs, grasino nužudyti, stvėrė dešine ranka jai už dešinės rankos. Stvėrė jai už rankos virš alkūnės. Kaltinamasis jai sudavė kumščiu du smūgius į galvą, ji nukrito ir Karsudavė į viršugalvį. Ji nespėjo nieko jam pasakyti, nesakė „pabandyk, pabandyk“. Ji buvo taip prismaugta, kad jau nebekalbėjo. Nepamena ar kaltinamasis sėdėjo ant jos ar tik buvo palinkęs. Jai atrodė, kad jis ją smaugė ilgai, jautė, kad miršta. Jos veidas buvo išmuštas lavondėmėmis, jos abi akys buvo kruvinos, tik vienoje akyje laikėsi ilgiau, iš akių ėjo krešuliai. Buvo didelė mėlynė ant rankos ir ant kojos. Ji priešinosi, judėjo. Pasakė „gana“. Jai sako, kad ji pati išsikvietė policiją, bet ji nepamena, kaip išsikvietė. Taip pat buvo iškviesta greitoji. Sūnui pavyko prisiskambinti tik dienos pavakaryje, apie 16 val. Sūnus suprato, kad ji labai blogai jaučiasi, iškvietė greitąją. Pamena, kad greitoji buvo iškviesta du kartus. Tada ją išvežė į ligoninę, ten darė tyrimus, statė lašines. Ligoninėje buvo iki ryto. Išvažiavo kruvinomis akimis, iš akių bėgo krešuliai, atrodė siaubingai, o po dviejų savaičių atrodė dar baisiau. Liko žymės visam gyvenimui, pablogėjo regėjimas, liko skauduliai galvoje, baimė, kad jis vėl gali taip pasielgti. Po to, kaltinamasis jai atsiuntė 500 Eur. ji lankėsi pas psichologą nemokamai, bendravo su ja telefonu. Jai palengvėjo, bet dar nepraėjo. Po šio įvykio kaltinamasis nesmurtauja, atsiprašė, bet ji nepriėmė jo atsiprašymo, nelabai tiki jo atsiprašymu.

Liudytoja, R. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) teisme parodė, kad įvykio dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos tėvas bandė pasmaugti jos mamą. Ji atvažiavo po pietų, matė, kad mamos veidas buvo išmuštas kraujosruvomis, jos akys buvo paraudusios nuo kraujo, kraujas buvo išsiliejęs akyse, jos kaklas buvo raudonas. Mama atrodė kaip nesava. Ji klausinėjo to paties, atrodė lyg būtų šoko būsenos. Ji nukentėjusiajai paaiškino situaciją, o ji (nukentėjusioji) vis klausinėjo kas atsitiko. Nukentėjusioji pati neatsiminė. Mamos neišvežė į ligoninę. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Ji (liudytoja) skambino broliui D. M. pasitarti ką daryti. Brolis iškvietė greitąją. Kai ji (liudytoja) atvažiavo, namuose buvo tik mama. Nepamena, kada mamos akys visiškai pasidengė krauju, bet vakare, kai važiavo į ligoninę, jau buvo pasidengusios krauju. Mamai dabar sunku ką nors prisiminti, o kai buvo išleista iš ligoninės, nukentėjusioji jautėsi labai blogai psichologiškai. Kaltinamasis ją skriaudžia visą gyvenimą, visada ant jos burnoja. Smurto tarp mamos ir tėčio nebūdavo, bet jie pasibardavo. Jos tėtis ūmaus būdo, rūstus, nelabai su juo bendrauja. Po įvykio tėvai gerai sutaria. Ji (liudytoja) pas tėvus atvažiuoja pabūti kas antrą savaitę, labiau bendrauja su mama. Jai gaila, kad tėvai negali sutarti. Mano, kad tėvai kartu gyvena, nes nenori keisti gyvenimo. Mano, kad jos tėtis pavojingas jos mamai. Jai (liudytojai) šiek tiek baisu lankytis tėvų namuose. prieš ją (liudytoją) tėtis nesmurtavo, gavo iš jo dovanų.

Liudytojas D. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus) teisme parodė, kad įvykio dieną jai paskambino sesuo R. M. ir pranešė, kad tėvas užpuolė mamą, kad su mama kažkas negerai, kad mama kartoja tas pačias frazes po 10 kartų. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad mamai suleista raminamųjų arba migdomųjų. Jis (liudytojas) paskambino nukentėjusiajai ir suprato, kad jai kažkas suleista, nes ji buvo šoke, strese, nesuprato, kas vyksta aplinkui. Su mama susiskambino gal 10 kartų. Paskutiniai du skambučiai buvo tokie: mama jam skambino, pasakė, kad eis miegoti, bet, kai ji dar kartą paskambino, atrodė, kad ji pradėjo silpti, gesti nuo patirto šoko, pradėjo gesti jos balsas. Tada jis (liudytojas) paskambino greitajai. Po įvykio mamą matė jau pasveikusią. Į ligoninę nuvažiavo seserys, jos sakė, kad mamai suleisti raminamieji. Jam (liudytojui) atrodė, kad mama miršta, todėl iškvietė greitąją. Jis (liudytojas) kalbėjo su kaltinamuoju apie šį įvykį. Mama jam pasakė, kad tėvas ją smaugė, kad prismaugė tiek, kad jai labai blogai. Jis (liudytojas) pats to įvykio nematė, neklausė tėvo, kodėl jis taip pasielgė. Tėvai kartu gyvena gal jau 50 metų. Jis (liudytojas) supranta, kad vyras taip gali pasielgti. Gamta yra vyriška, ji kartais kanda. Jam tai nebuvo tas įvykis, kad labai nustebtų. Jo tėvai nesimušė visą gyvenimą taip, kaip kiti žmonės. Jo tėvas yra ir gero padaręs. Tėvas suklydo, bet visi gyvi. Jo tėtis nėra visuomenei pavojingas. Jiems patiems spręsti, ar tėtis pavojingas mamai.

Nukentėjusiosios J. M. 2022 m. liepos 4 d. protokolo-pareiškimo duomenimis, nukentėjusioji nurodė, jog 2022 m. liepos 4 d. apie 10.20 val. namuose, jos vyras A. M. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. ranka sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Smaugdamas šaukė, kad ją nužudys. Ji labai išsigando, visaip bandė gintis nuo jo, spardė jį kojomis, stūmė nuo savęs rankomis, kad jis ją paleistų, nes jai trūko oro. Ji jautė, kad praras sąmonę, kažkuriuo momentu vyras ją paleido, ji išbėgo iš namų ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 11).

Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenimis, 2022 m. liepos 4 d., 10.28 val., nukentėjusioji pranešė, kad jos vyras ką tik ją smaugė, grasina užmušti. Greitosios pagalbos atsisakė (t. 1, b. l. 6).

Įvykio vietos 2022 m. liepos 4 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūrint virtuvėje įvykio vietą jokių grumtynių požymių neaptikta. Nuotraukose Nr. 9-10, užfiksuotas nukentėjusiosios kaklas (po nuotraukomis nurodyta „Raudonos žymės ant kaklo“, tačiau dėl nuotraukų kokybės nesimato) (t. 1, b. l. 20-26).

Vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų ir jų 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog apžiūrėti keturi vaizdo įrašai:

1. Vaizdo įrašo Nr. „2022_0704_105712_016.MP4“ ekrano apatiniame kairiame kampe yra užrašas VLN_RPK_6098FE, antroje eilutėje užrašas 2022/07/04 10:58:05. Įrašo pradžia 10:56:15. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 57 val. Policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Automobilyje policijos pareigūnė sako: 42, 40, 38, 36, ir prašo kolegos pasakyti, kad atžymėtų jog jie atvyko į įvykio vietą. Netrukus pareigūnė išlipa iš policijos automobilio ir sveikinasi su nukentėjusiąja, kuri yra už tvoros, pareigūnė paklausia ar greitoji reikalinga ir kaip jiems čia užeiti. Nukentėjusioji prieina ir atidaro vartų dureles (ką kalba pranešėja nesigirdi, sako, kad galvą jai skauda). Pareigūnė paklausė „o vyras?“. Nukentėjusioji atsako, kad jis namuose. Tada pareigūnė paklausia ar vyras blaivus, pranešėja atsakė, kad blaivus. Pareigūnė klausia dėl ko čia taip atsitiko? Pranešėja policijos pareigūnus veda link namų durų. Užeina į namus, eidama namuose nukentėjusioji sako, kad ją smaugė. Namo viduje arčiau virtuvės stovi kaltinamasis, pareigūnė jam prisistatė ir įspėjo, kad jis yra filmuojamas. Kaltinamasis iš karto pasakė, kad jis su žmona aiškinasi santykius. Policijos pareigūnas sako „santykius aiškinotės, tai ką būtina smaugti?“. Kaltinamasis, pasakė, kad nesmaugė, tada policijos pareigūnė pasakė, kaltinamajam „pasižiūrėkite, kodėl ant jūsų žmonos kaklo taip raudona“. Kaltinamasis pasakė, kad pas ją visą dieną taip raudona. Nukentėjusioji pasakė, kad jis (kaltinamasis) meluoja. Kaltinamasis pasakė, kad žmona (nukentėjusioji) meluoja. Policijos pareigūnė paklausė dėl ko jie ginčijosi, kaltinamasis atsakė „oi čia Dieve, Dieve...gyvename jau taip 5-6 metus“. Policijos pareigūnas paklausia, ar kaltinamasis turi dokumentus, kaltinamasis ieško, traukia iš piniginės dokumentus ir sako, „o kiek žmona ant manęs loja, kiek priloja visokių nesąmonių“. Nukentėjusioji sako, „ką jis čia šneka dabar“. Kaltinamasis aiškina, kad žmona miegot su juo neina 5 paras jau, atsigula ir guli, nuo 30 dienos jau atskirai miega, viena miega. Nukentėjusioji sako, kad kartu miega. Kaltinamasis klausia jos, kada miegojo kartu, jau 5 paros kaip atskirai. nukentėjusioji sako jam, kad jis meluoja, o kaltinamasis rodo su ranka ir sako „tai gi šitam kambaryje miegi“. Nukentėjusioji sako, kad su vyru miega. Policijos pareigūnė paklausė „ar dėl šito įvyko visas konfliktas?“. Kaltinamasis patvirtino. Nukentėjusioji pasakė „ne, ne dėl šito“. Tada kaltinamasis pasakė, kad jis savo žmoną myli baisiausiai, o ji varo jį ir varo, muistosi. Policijos pareigūnė klausia nukentėjusiosios ar jai reikia medikų pagalbos, o kaltinamasis atsakė, kad nieko jai nereikia. Policijos pareigūnė dar karta klausia, ar iškviesti medikus. Nukentėjusioji sako, kad nežino. Kaltinamasis nurodė, kad žmona jį irgi smaugė. Kaltinamasis komentuoja „nieko jai ten nėra, primeluoja“. Kaltinamasis nurodė, kad žmona išvedė jį iš nervų, šneka visokias nesąmones, o jis nori gražiai gyventi ir varo jį tolyn, tolyn. Nukentėjusioji sako „viskas gana“ ir atsistoja. Policijos pareigūnė klausia, ar ne silpna. Kaltinamasis sako nukentėjusiajai, kad nuo 30 dienos neina miegot kartu su juo, atskirai miega. Nukentėjusioji sako, kad kartu miegojo, kaltinamasis klausia, kada kartu miegojo, ko ji čia meluoja išsišiepus. Policijos pareigūnė klausia ar daugiau su jais niekas negyvena. Nukentėjusioji sako, kad atvažiuoja vaikai, bet vyras kaip žvėris išveja visus. Kaltinamasis policijos pareigūnams sako neklausyti žmonos, nes ji meluoja. Policijos pareigūnė pasikviečia nukentėjusiąją į kitą kambarį, kur pastaroji papasakoja, kad ją tikrai smaugė ir nurodė, kad rašys pareiškimą, nes kitaip neįmanoma. Policijos pareigūnė paklausia ar pirmą kartą smurtas, nukentėjusioji atsakė, kad ne. Nukentėjusioji nurodė, kad policija buvo kviesta, gal prieš dvejus metus;

2. vaizdo įrašo Nr. „2022_0704_110212_017.MP4.“ trukmė 5 min. Matyti, kaip nukentėjusioji aiškina policijos pareigūnei dėl vyro alkoholio vartojimo ir nurodo, kad vyras po truputį vartoja alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji sako, kad jai dingsta atmintis. Policijos pareigūnė ją ramina, prašo nesinervinti ir klausia ar ilgai jis ją smaugė. Nukentėjusioji nurodė, kad palaikė, yra žymės, o policijos pareigūnė prašo nufotografuoti žymes. Policijos pareigūnė patvirtina bei nurodo, kad yra raudona. Policijos pareigūnė fotografuoja žymes. Nukentėjusioji sako, kad jai skauda. Pareigūnė sako, jog matosi, kad raudona, prašo nueiti atsisėsti ant sofos ir palaukti, kol greitoji medicinos pagalba atvažiuos. Policijos pareigūnas klausia kaltinamojo, kur jis dirba, o kaltinamasis atsako, kad ūkininkauja, nurodė, kad nukentėjusioji išvedė paprasčiausiai iš nervų ir jis neatsilaikė, bet čia smulkmena. Policijos pareigūnas paklausė „susinervinote ir biški sugriebėte ją už kaklo ane?“. Kaltinamasis atsakė „nu ji mane aš ją“. Policijos pareigūnė paklausė ar pas jį yra žymių, o jis atsakė, kad nuplovė. Kaltinamasis pasakė „nieko čia rimto, nieko čia nebus“, policijos pareigūnas paklausė „kad smaugėte nieko čia rimto?“. Nukentėjusioji nurodė „smaugė jis mane žinokite ne pirmą kartą“. Kaltinamasis nurodė, kad kiek kartų jo žmona ji smaugė, lovoje žmona jį smaugė, nemeluoja, gryna teisybė, varo ir varo ant jo, sako, kad jis durnas toks anoks. Policijos pareigūnė klausė, kodėl jie gyvena kartu jeigu tokie santykiai, o kaltinamasis atsakė, kad nepajėgė išsiskirti, namai bendri, vaikai bendri. Policijos pareigūnė nurodė, kad namai dideli, galima būtų po kambariuką išsilaikyt, o vaikai turbūt irgi dideli, jeigu anūkai atvažiuoja pas juos. Kaltinamasis nurodė, kad skirtis nenori;

3. vaizdo įrašo Nr. „2022_0704_110711018.MP4.“ trukmė 5 min. policijos pareigūnas bendrauja su kaltinamuoju, kuris sako, kad tai nuo jo žmonos priklauso, ji pabėgo ir miega atskirai, namas didžiulis, o jis gali daug ką įtarti, jis viršuje miega ji apačioje. Policijos pareigūnė sako, kad neprivers jis žmonos miegoti kartu, jeigu ji nenori to. Kaltinamasis pasako, kad nori atsiprašyti savo žmonos, o ji užsirakina ir kažką sau prisigalvoja. Policijos pareigūnė klausia kaltinamojo, ar buvo policija pas juos seniau kviesta. Kaltinamasis nurodė, kad labai senai ir kad žmona jam privarė visokių žodžių ir jie vienas kitą auklėja. Nukentėjusioji pasakė, kad tik smaugt, užmušt. Kaltinamasis pasakė, kad nei pasmaugė, nei užmušė. Nukentėjusioji pasakė, tai kiek dar trūksta, kad pasmaugt ją. Kaltinamasis pasakė, kad ji irgi jį smaugė, ištepė jį visą. Kaltinamasis sako, kad žmonos atsiprašė. Kaltinamasis atsiprašė savo žmonos ir sako kad žmona prilojo ant jo visokių nesąmonių ir jis nenori prie svetimų žmonių aiškintis. Matyti, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba ir užeina į namus;

4. vaizdo įrašo Nr. „2022_0704_111210_019.MP4.“ trukmė 47 min. Matyti, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja bendrauja su nukentėjusiąja, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausia ar skauda, pranešėja nurodo, kad taip skauda, atmintis dingsta (t. 1, b.l. 28-31).

Spalvota nukentėjusiosios nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiosios dešinės akies baltymas raudonas (t. 1, b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. G2101/2022(01), kurioje nurodyta, kad J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės momeninės, dešinės akies vokų, dešinio žasto ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvos dešinės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimai kaklo priekiniame paviršiuje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. liepos 4 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietoje požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius, ar žalojusių įrankių skaičių neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu nukentėjusiajai į nurodytą kūno sritį, tiek pačiai nukentėjusiajai griūvant, bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimų jai padarymo metu (t. 1, b. l. 61-62).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

A. M. kaltinimai pareikšti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

A. M. kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. liepos 4 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto su žmona J. M. metu, stipriai sugriebė ją sėdinčią ant kėdės už dešinės rankos, ją suspaudė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius J. M. į galvą, dėl ko ji parkrito nuo kėdės ant grindų. Po to, A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žodžiu ir veiksmu grasino nužudyti J. M., o būtent jis, sakė žodžius, tarp jų ir necenzūrinį, „(keiksmažodis) pasmaugsiu tave“, sugriebė J. M. už kaklo ir ją smaugė, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nurodyta, kad dėl tokių veiksmų A. M. padarė J. M. poodines kraujosruvas momens kairėje, dešinės akies vokuose, dešinio žasto ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvas dešinės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais.

Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Svarbu ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp sutuoktinių, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas. Konfliktą kaltinamasis pradėjo dėl to, kad nukentėjusioji trečia naktis miegojo atskirai nuo kaltinamojo. Tačiau iš kaltinamojo duotų parodymų teisme matyti, kad jis pripažįsta tik dalį smurtinių veiksmų prieš sutuoktinę, neprisimena, ar grasino ją nužudyti. Jis pripažįsta, kad suėmė sutuoktinę už dešinės rankos, pastūmė, paėmė nukentėjusiąją už kaklo ir prismaugė, sutiko, kad kraujosruvos dešinėje akyje atsirado dėl smaugimo, negalvojo, kad galėjo jai taip pakenkti, nes jo nuomone, smaugė labai trumpai ir pradėjus nukentėjusiajai gražiai kalbėti – paleido. Nurodė, kad galvą nukentėjusioji susitrenkė į spintelę, kai jis ją pastūmė, nepamena, kad būtų jai sudavęs smūgius ar keikęs. Nukentėjusioji gynėsi, spardėsi, norėjo jį apdraskyti, norėjo išsilaisvinti. Grasinančių žodžių neatsimena. Pripažino, kad yra ūmaus būdo, labai pavydus, nes myli savo žmoną.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius, pirmiau aprašytus duomenis, sprendžia, kad kaltinamasis, siekdamas sušvelninti savo padėtį, duoda parodymus sau palankesne linkme, norėdamas teismo ir nukentėjusiosios akyse sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, intensyvumą. Nors nurodo, kad savo veiksmus vertina neigiamai, tačiau iš dalies siekia save ir veiksmus pateisinti. Todėl teismas kaltinamojo parodymus pripažįsta įrodymais tik toje dalyje, kurioje juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Visų pirma, kaltinamojo agresyvų elgesį kaltinime nurodytu laiku, kaltinime nurodytų smūgių sudavimą ir smaugimą, grasinimą nužudyti, išsakytą ir žodžiu prieš smaugiant, patvirtina nukentėjusiosios J. M. nuoseklūs parodymai proceso metu. Ji nurodė, kad psichologinis smurtas prasidėjo 2022 m. liepos 1 d. ryte. Fizinis smurtas buvo liepos 4 d. Kaltinamasis klausinėjo, kur ji buvo naktį, pradėjo ją kaltinti, kad ji naktį buvo išėjusi kažkur su žentu. Jai buvo labai skaudu. Kaltinamasis pradėjo ją keikti. Dvi naktis su juo nemiegojo, nes bijojo. Grasino ją užmušti, sakė „išlįsi ryte tu „k“, tai aš tave pasmaugsiu“. Jis gal 5 kartus naktį buvo atbėgęs, beldėsi į duris ir grasino nužudyti. Jai buvo baisu, nes kaltinamasis galėjo išlaužti duris, bijojo ir galvojo, kad reikia kviesti policiją. Liepos 4 dienos ryte kaltinamasis atėjo jos nužudyti. Ji sėdėjo virtuvėje, pusryčiavo, o kaltinamasis atbėgo įtūžęs, grasino nužudyti, stvėrė jai už dešinės rankos. Stvėrė jai už rankos virš alkūnės, o po to sudavė jai kumščiu du smūgius į galvą, ji nukrito ir tada kaltinamasis labai žiauriai ją smaugė. Ji nespėjo nieko jam pasakyti. Ji buvo taip prismaugta, kad jau nebekalbėjo. Nepamena ar kaltinamasis sėdėjo ant jos ar tik buvo palinkęs. Jai atrodė, kad jis ją smaugė ilgai, jautė, kad miršta. Jos veidas buvo išmuštas lavondėmėmis, jos abi akys buvo kruvinos, iš akių ėjo krešuliai. Buvo didelė mėlynė ant rankos ir ant kojos. Ji priešinosi, judėjo. Pasakė „gana“. Jai sako, kad ji pati išsikvietė policiją, bet ji nepamena, kaip išsikvietė. Taip pat buvo iškviesta greitoji. Sūnui pavyko prisiskambinti tik dienos pavakaryje, apie 16 val. Sūnus suprato, kad ji labai blogai jaučiasi, iškvietė greitąją. Pamena, kad greitoji buvo iškviesta du kartus. Tada ją išvežė į ligoninę, ten darė tyrimus, statė lašines. Ligoninėje buvo iki ryto. Išvažiavo kruvinomis akimis, iš akių bėgo krešuliai, atrodė siaubingai, o po dviejų savaičių atrodė dar baisiau.

Nukentėjusiosios sunkią psichologinę būklę po įvykio apibūdino sūnus, liudytojas D. M., kuris nurodė, kad pokalbio telefonu metu po įvykio su mama manė, kad mama miršta, ji negalėjo net prisiminti kas įvyko, ji buvo šoke, strese, nesuprato, kas vyksta aplinkui. Su mama susiskambino gal 10 kartų. Paskutiniai du skambučiai buvo tokie: mama jam skambino, pasakė, kad eis miegoti, bet, kai ji dar kartą paskambino, atrodė, kad ji pradėjo silpti, gesti nuo patirto šoko, pradėjo gesti jos balsas. Tada jis paskambino greitajai. Mama jam pasakė, kad tėvas ją smaugė, kad prismaugė tiek, kad jai labai blogai. Jam tėvo poelgis nebuvo tas įvykis, kad labai nustebtų.

Liudytoja R. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) parodė, kad įvykio dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos tėvas bandė pasmaugti jos mamą. Ji atvažiavo po pietų, matė, kad mamos veidas buvo išmuštas kraujosruvomis, jos akys buvo paraudusios nuo kraujo, kraujas buvo išsiliejęs akyse, jos kaklas buvo raudonas. Mama atrodė kaip nesava. Ji klausinėjo to paties, atrodė lyg būtų šoko būsenos. Ji mamai paaiškino situaciją, tačiau ji vis klausė kas atsitiko. Tuo metu mama pati neatsiminė kas įvyko. Kai buvo išleista iš ligoninės, nukentėjusioji jautėsi labai blogai psichologiškai. Jos tėtis ūmaus būdo, rūstus.

Nukentėjusiosios parodymus dėl smurto aplinkybių, o būtent, kad jai buvo sugriebta už dešinės rankos, virš alkūnės, po to suduoti kumščiu du smūgiai į galvą, o jai dėl to nukritus, smaugta — patvirtina specialisto 2022 m. liepos 7 d. parengta išvada Nr. G2101/2022(01), kurioje nurodyta, kad J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės momeninės (viršugalvio kairėje pusėje, kairio momenkaulio gumburo projekcijoje 3x4 cm poodinė kraujosruva), dešinės akies vokų (vokų vidiniame kampe, apatiniame voke), dešinio žasto (priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje dvi 1 cm skersmens) ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvos dešinės akies junginėje (visą junginės plotą apimanti tamsiai raudona, gelsvėjančio atspalvio hematoma) ir abipus akių vokuose dauginės taškinės įodinės (blyškiai violetinės kraujosruvėlės), du odos nubrozdinimai kaklo priekiniame paviršiuje vidurio linijoje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. liepos 4 d.); nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir be kita ko suduodant smūgius kietu buku daiktu nukentėjusiajai į nurodytą kūno sritį.

Taigi, liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl smaugimo ir jo intensyvumo, likusių smaugimo pasekmių (krauju pasruvusios akys), patirto šoko. Specialisto nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl smurtinių veiksmų prieš ją: 1) smaugimą patviritna: dvi smaugimo žymės ant kaklo priekinio paviršiaus vidurio linijoje, kraujosruvos dešinės akies junginėje ir abipus akių vokuose dauginės taškinės įodinės, blyškiai violetinės kraujosruvėlės; 2) sugriebimą už dešinės rankos, virš alkūnės patvirtina nustatyta kraujosruva žaste (priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje dvi 1 cm skersmens kraujosruvos); 3) Du smūgius nukentėjusiajai į viršugalvio kairę pusė patvirtina viršugalvio kairėje, kairio momenkaulio gumburo projekcijoje nustatyta 3x4 cm poodinė kraujosruva, kuri, kaip matyti, buvo padaryta kaltinamam asmeniui dešine ranka suduodant veidu į jį sėdinčiai nukentėjusiajai. Nustatyta kraujosruva viršugalvio kairėje patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai kaltinamasis smūgiavo dešine ranka, kai ji buvo veidu į jį. Sužalojimai kakle, dešinės akies junginėje ir taškinės kraujosruvos vokuose patvirtina, kad ji buvo stipriai ir pakankamai ilgą laiko tarpą smaugiama.

Teismas, atsižvelgęs į liudytojų parodymus apie nukentėjusiosios sunkią psichinę būklę po įvykio (abu nurodė, kad mama buvo šoke, nesiorientavo nei kur ji, nei kas vyksta aplinkui, neprisiminė, kas atsitiko; sūnus nurodė, jog girdėjo, kaip mama kalbėdama gęsta, galvojo, kad miršta), į nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, sužalojimų padarymo būdą ir kiekį bei specialisto nustatytus sužalojimus, jų kiekį ir vietą ir padarymo būdą (galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, suduodant smūgius), trauminių poveikių kiekį (mažiausiai penki), į nukentėjusiosios parodymus apie suvokimą buvusios situacijos (nurodė, kad kaltinamasis atėjo jos nužudyti, grasino žodžiu, sakydamas, kad pasmaugs, ne tik smurtavo, bet ir smaugė, ji nebegalėjo kvėpuoti, manė, kad mirs), į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs, nulemti pykčio ir pavydo, ko jis pats neneigia, į ūmų tėvo būdą (liudytojų parodymai), sprendžia, kad šių nustatytų aplinkybių kontekste kaltinamojo agresyvūs veiksmai rodo, kad kaltinamasis pykčio vedinas siekė nukentėjusiajai sukelti baimės ir nerimo bei nesaugumo jausmą ir sąlygojo nukentėjusiosios manymą, kad jai grasinama susidorojimu bei, kad grasinimas, išreikštas žodžiais ir veiksmais buvo realus, nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą įvertinti situaciją kaip grėsmingą ir bijoti grasinimo nužudyti įgyvendinimo.

Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad naudoja smurtą prieš sutuoktinę ir to norėjo, suprato, kad savo smurtiniu elgesiu mažiausiai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, o grasindamas pasmaugti ir smurtaudamas suprato savo elgesio bauginantį pobūdį, siekė sukelti nukentėjusiajai nerimo, baimės, nesaugumo jausmą ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, t. y. smurtavo ir grasino nužudyti veikdamas tiesiogine tyčia. Smurto sukeltų padarinių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta, todėl veika dėl smurto prieš šeimos narį kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius, kurie, remiantis specialisto išvada Nr. G2101/2022(01), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Taigi, visus byloje surinktus įrodymus vertinant pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, lyginant juos tarpusavyje, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes A. M. smurtaudamas prieš sutuoktinę ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, grasindamas ją nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, padarė idealia sutaptimi du nusikaltimus, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį

Teisme gautas G. Č. (kaltinamojo sesers) ir kaltinamojo A. M. 2023 m. sausio 23 d. prašymus atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą be užstato, perduoti A. M. jos atsakomybei ir bylą nutraukti.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012).

Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką.

Tam, kad galima būtų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje privalo būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju laidavimo instituto nėra galimybės taikyti, nes kaltinamasis tik iš dalies pripažino kaltę, t. y. nurodė, jog nepamena, kad nukentėjusiajai būtų sudavęs smūgius ar keikęs. Parodė, kad tik kažkiek prismaugė. Paėmė jai už kaklo, bet, kai ji ėmė su juo gražiai kalbėti, iš karto paleido. Ir nors kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio, tačiau iš jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis savo nusikalstamas veikas siekia sumenkinti ir kritiškai nevertina, todėl jo gailesčio nėra pagrindo pripažinti nuoširdžiu. Taigi, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga laidavimo taikymui.

Be to, teismas privalo atsižvelgti bei įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo sesės G. Č. pripažinti tinkama laiduotoja, kuri galėtų užkirsti kelią tolesniems konfliktams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios.

Prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo sesers G. Č. atsakomybei pagal laidavimą nurodyta, kad kaip laiduotoja, supranta ir prisiima atsakomybę už savo brolį bei yra įsitikinusi, kad jis daugiau nedarys naujų nusikaltimų. Nurodyta, jog santykiai su broliu yra labai geri, nuolat bendrauja telefonu, kai būna Vilniuje, nuolat susitinka. Taip pat nurodyta, kad dėl įvykusio labai dažnai bendrauja, nepateisina savo brolio elgesio. Teismui pateiktais duomenimis, G. Č. netraukta administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 139) bei neteista (t. 2, b. l. 140). Nukentėjusioji taip pat teisme nurodė, jog G. Č. yra geras žmogus. Tačiau teisme iš G. Č. duotų paaiškinimų matyti, jog jie su kaltinamuoju susitinka retai, gal tik vieną ar du kartus per metus, tačiau bendrauja telefonu. Nurodė, jog 2021 m. kartą susitiko, 2022 m. taip pat kartą susitiko. Nurodė, kad pokalbiu galėtų daryti įtaką kaltinamajam, brolio elgesio nepateisina, nes moteris ne daiktas, mano, kad tai liga. Taip pat nurodė, kad A. M. yra uždaras žmogus, nesipasakoja apie savo problemas bei, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji retai kreipiasi į ją dėl savo problemų. G. Č. kritiškai įvertino savo brolio elgesį, nurodė, kad taip elgtis negalima. Taigi, nors matyti, kad G. Č. teigiamai charakterizuojama, tačiau iš esmės ji neturi įtakos kaltinamajam – retai matosi, pati nurodė, jog kaltinamasis dėl savo problemų nepasisako, bendrauja iš esmės tik telefonu. Matyti, jog tarp G. Č. ir kaltinamojo nėra ryšio, kuris galėtų įtakoti kaltinamojo elgesį ir, kad seserį jis vertintų kaip autoritetą, kas rodo, kad G. Č. negalėtų daryti realios įtakos savo brolio A. M. elgesiui ar sprendimų priėmimui.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, todėl prašymai atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – atmestini.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsniu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (savo kaltę pripažino iš dalies, nevertina kritiškai savo elgesio ir siekia jį pateisinti, o tai rodo, kad gailestis nėra nuoširdus). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padarė du baigtus, nesunkius nusikaltimus idealia sutaptimi, veikė prieš šeimos narį; nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaltinamasis yra ūkininkas, jis yra 68 metų amžiaus, duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau pasak kaltinamojo, jis lankosi pas psichologą. Praeityje neteistas, 2022 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, per paskutinius vienerius metus netrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau iš 2022 m. rugsėjo 16 d. pažymos apie įvykius matyti, kad kreipiamasi dėl kaltinamojo smurto ne pirmą kartą (t. 2, b. l. 7). Iš kaltinamojo parodymų teisme matyti, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, nurodė, jog norėjo labiau nukentėjusiąją išgąsdinti, pripažino savo ūmų būdą, nemokėjimą tvardytis.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abu nusikaltimus paskyrus ne švelniausias sankcijoje numatytas bausmes. Šios bylos duomenimis (nukentėjusiosios tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukros bei sūnaus teisme duotais parodymais), kaltinamojo konfliktai su nukentėjusiąja yra pasikartojantys dėl ūmaus kaltininko būdo, sutuoktiniai ir dabar gyvena viename name, nukentėjusioji nurodė, kad ji nesijaučia visiškai saugi. Atsižvelgdamas į visas aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sutinka su prokurore, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti jam 1 metų laisvės apribojimą, o už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, nes padarytos vieno, nenutrūkusio konflikto metu, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), paskiriant kaltinamajam subendrintą galutinę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą. Be to, tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, bausmės laikotarpiu kaltinamasis įpareigojamas per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą. Teismo manymu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsnio 1 punktu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 MGL) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, mokys kaltinamąjį valdyti pyktį, suteiks gebėjimus suvaldyti kylančias emocijas, taip išvengiant konfliktų, taip užkertant kelią galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį ir pakankamą baudžiamąjį poveikį.

Kaltinamajam įpareigojimas nustatytu teismo laiku būti namuose neskirtinas, nes nusikaltimas susijęs su smurtu namuose, prieš šeimos narį.

Į A. M. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 4 d. 11.30 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 16.15 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienomis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 196,10 Eur išlaidų už nukentėjusiosios gydymą. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 72-73). Kaltinamasis žalą atlygino (t. 1, b. l. 75,81). Civilinė ieškovė šią aplinkybę patvirtino ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 127). Esant šioms aplinkybėms, civilinis procesas dėl ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. 2022 m. rugsėjo 9 d. civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai priteisti iš kaltinamojo J. M. naudai. Grindžiant civilinį ieškinį, nukentėjusioji nurodė, kad ji psichologiškai palaužta, po įvykio kreipėsi į Naujosios Vilnios polikliniką. Buvo pas psichologę, psichiatrą, šeimos gydytoją. Po įvykio sutriko jos atmintis, regėjimas, jaučia didelį nerimą ir stresą (t. 1, b. l. 67). Teismui pateikė medicinos dokumentų išrašus (t. 2, b. l. 133, 134). Iš išrašo matyti, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. psichiatro konsultacijoje nustatyta diagnozė – ūmi reakcija į stresą, todėl rekomenduotas psichologinis konsultavimas. Iš išrašo taip pat matyti, jog nukentėjusioji 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl atminties sutrikimo, nemigos, galvos svaigimo, buvo duoti siuntimai neurologo ir psichiatro konsultacijoms, paskirtas gydymas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas <...>. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-2796-492/2021).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, kad kaltinamasis stipriai ją sužalojo, ją sužalojo visam gyvenimui, pablogėjo jos regėjimas, yra galvos skausmai, atsirado pergyvenimai, nerimas, stresas, nemiga, baimė. Ir dabar bijo kaltinamojo. Nurodė, kad jos regėjimas pablogėjo dėl įvykio, nes abi akys buvo kruvinos, viena akis greičiau pagijo, kita vėliau. Prašoma 30 000 Eur žala būtų skirta pragyvenimui, gydymuisi, galėtų kreiptis dėl galvos skausmo į privačius gydytojus, atstatytų psichinę sveikatą.

Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Teismas neabejoja, kad dėl įvykio J. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kad dėl įvykio ji patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą bei didžiulę baimę prarasti gyvybę, o po to ir nevienadienį nerimą.

Kita vertus, iš jos paaiškinimų matyti, kad neturtinė žala siejama su būsimomis išlaidomis privatiems gydytojams ir psichologams, o tai jau turtinė žala, kuri negali būti įtraukta į neturtinę žalą, o dėl jos (patyrus išlaidas ateityje) priteisimo iš kaltinamojo, nukentėjusioji ateityje gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, nukentėjusiosios patirtus fizinius išgyvenimus (skausmą), nežymiai sužalotą sveikatą, dvasinius išgyvenimus (baimę dėl gyvybės, nesaugumo jausmą, nerimą dėl ateities), kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti po sužalojimų likusias pasekmes (regos pablogėjimą), į tai, kad ji gali jausti nerimą ir baimę, kilus kitam konfliktui tarp sutuoktinių, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, administracine tvarka nebaustas, ūmaus būdo, atsiprašė nukentėjusiosios, padeda ūkio darbuose), kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir veda bendrą ūkį, sprendžia, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti suma neturtinei žalai (30 000 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, todėl nukentėjusiosios J. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 2 500 Eur. Ši suma, teismo vertinimu, atitiks teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, bus pakankama siekiant nukentėjusiajai atgauti dvasinę pusiausvyrą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai yra atlyginęs 500 Eur, todėl šia suma priteistinos sumos dydis mažinamas ir nukentėjusiajai J. M. iš kaltinamojo priteistina 2 000 Eur suma, kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas.

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. M. galutinę bausmę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti A. M. per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsnio 1 punktu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 4 d. 11.30 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 16.15 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nutraukti civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį ir jai iš A. M. priteisti 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską, su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.