Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-957/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
1A-297-957/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24658-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-957/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24658-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.6(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl apeliacinio skundo atšaukimo baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistasis A. M. buvo padavęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, A. M. įpareigotas per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsnio 1 punktu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 4 d. 11.30 val. iki 2022 m. liepos d. 16.15 val. (t. y. dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – nuspręsta ją panaikinti.

Civilinis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš A. M. priteista 2 000 (du tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. liepos 4 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto su žmona J. M. metu, stipriai sugriebė ją sėdinčią ant kėdės už dešinės rankos, ją suspaudė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius J. M. į galvą, dėl ko ji parkrito nuo kėdės ant grindų. Po to, A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žodžiu ir veiksmu grasino nužudyti J. M., o būtent: jis, sakė žodžius, tarp jų ir necenzūrinį, „kurva pasmaugsiu tave“, sugriebė J. M. už kaklo ir ją smaugė, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė J. M. poodines kraujosruvas momens kairėje, dešinės akies vokuose, dešinio žasto ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvas dešinės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2101/2022(01), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers G. Č. atsakomybei be užstato arba su užstatu. Nuteistojo manymu, egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Nuteistasis apeliacinį skunda grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje suriktus įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi vien teisme duotais jo parodymais. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis labai jaudinosi, jautė didelę įtampą ir stresą, teisminiame procese dalyvavo pirmą kartą, o tokioje būsenoje žmogui užsiblokuoja atmintis ar net mąstymas. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo pagrindo remtis tik tais jo parodymais, kurie buvo duoti patiriant didžiulę įtampą ir stresą, begalinį gėdos jausmą. Nuteistasis nurodo, kad iš 2022 m. liepos 20 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, visų aplinkybių neprisiminė dėl tuo metu patirto streso ir išgąsčio, kaltės neneigė, nors visų aplinkybių ir negalėjo prisiminti. Pažymi, kad apklausiama 2022 m. liepos 4 d. nukentėjusioji J. M. apie smūgių sudavimą jai nieko nenurodė, o 2022 m. rugsėjo 9 d. apklausos metu, be kita ko, nurodė, kad jis jai sudavė smūgį į galvos sritį. Taigi, nuteistojo teigimu, ir pati nukentėjusioji negalėjo prisiminti visų aplinkybių ir vienos apklausos metu nurodė vienaip, kitos – kitaip. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių nukentėjusiosios parodymų kritiškai nevertino, tuo tarpu jo parodymus įvertino kritiškai, esą jis taip vengė atsakomybės. Nuteistasis su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nors visų aplinkybių ir neprisiminė, bet su įtarimais sutiko visiškai, vėliau visiškai sutiko su kaltinamajame akte jam pareikštu kaltinimu, kuris vėliau buvo papildytas (su kaltinamojo akto papildymu jis taip pat visiškai sutiko).

2.2. Nuteistasis, dėstydamas argumentus dėl to, jog jam gali būti taikomas laidavimo institutas, nurodo, kad jis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino visiškai, nukentėjusiajai žalą atlygino iš dalies (kadangi jos prašoma 30 000 Eur suma buvo nepagrįstai ir neproporcingai didelė), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai atlygino dar 2 000 Eur teismo priteistos neturtinės žalos (prie skundo pridedamas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas). Cituodamas aktualią teismų praktiką, susijusią su laiduotojams keliamais reikalavimais, nuteistasis pažymi, kad jo sesuo G. Č. yra artimiausias ir vienintelis jo šeimos narys, su kuriuo jis bendrauja ir kuris daro bei gali toliau daryti jam teigiamą poveikį. Nurodo, jog jo sesers reputacija nepriekaištinga, ji neturi administracinių nuobaudų, neteista, paskutinės darbovietės charakterizuojama tik teigiamai, jam gėda prieš savo seserį, kuri pasmerkė tokį jo elgesį ir posėdžio metu pažadėjo daugiau su juo bendrauti, patarė jam kreiptis į psichologus, jis klauso jos nuomonės, kreipėsi į psichologus. Pažymi, kad jo sesuo sutiko sumokėti užstatą, jei teismas tokį nustatytų, tačiau apie tai skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė. Nurodo, kad nors jo sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuolaikiniame pasaulyje visi bendrauja telefonu, jis su seserimi tai daro nuolat.

2.3. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis su nukentėjusiąja A. M. toliau kartu gyvena santuokoje, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino. Nuteistojo manymu, ši aplinkybė yra geriausias įrodymas to, kad jis yra pasitikėjimo vertas žmogus. Kartu pažymi, kad santuokoje su nukentėjusiąja jis gyvena (duomenys neskelbtini) metus, santuokos metu užaugino ir aprūpino vaikus, šiuo metu rūpinasi anūkais.

3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. balandžio 20 d. gautas nuteistojo A. M. prašymas nenagrinėti jo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 316 straipsnio 1 dalis numato apelianto teisę atšaukti apeliacinį skundą. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. M. pasinaudojo savo teise atšaukti apeliacinį skundą, savo valią išreiškė aiškiai ir laiku, laikydamasis BPK reikalavimų, jo prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Daugiau apeliacinių skundų šioje byloje nėra paduota.

5. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo A. M. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka