Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-273/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-10-31
Bylos Nr.: 1A-273/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė (pran.), Audronė Kartanienė
Nuteistasis: S. Š.
Nukentėjusysis: S. V.
Advokatai: Aidas Mažeika

Kategorijos

1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)
1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
1.2.20.1Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-273/2014

Procesinis bylos Nr. 1-07-1-00220-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1; 1.2.14.12; 1.2.29.1; 1.2.20.1; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,nuteistajai S. Š.,nukentėjusiajam S. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 600 MGL (78 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį 189 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda. Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, ir S. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 050 MGL (136 500 Lt) dydžio bauda.

Iš S. Š. priteista Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) 7 500 Lt proceso išlaidų už nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, taip pat siekdama pagrįsti iš S. V. gautus pinigus, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, juos realizavo, taip pat per kitą asmenį pagamino netikrą dokumentą ir taip jį suklastojo bei siekdama pagrįsti iš S. V. gautus pinigus, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, pasikėsino juos realizuoti, taip pat aktyviais veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas:

S. Š. dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB (duomenys neskelbtini)‘ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2010-10-19, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V., tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 15000 Lt kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad ji atliktų UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras (sutvarkytų bendrovės dokumentaciją ir užregistruotų VĮ Registrų centre, paimtų pinigus iš Garantinio fondo ir sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį, sutvarkytų ir perduotų dokumentus į archyvą, atliktų kitus būtinus bankroto procedūrų veiksmus) ir likviduotų bendrovę. Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š. 2010-10-21, apie 10.35 val., minėtų patalpų koridoriuje susitarė ir tiesiogiai pareikalavo iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V. savo naudai perduoti jai 10 000 Lt kyšį, kurio dalį – 2000 Lt – pareikalavo atnešti iki 2010-10-26, ir 2010-10-27, apie 11.51 val., minėtame koridoriuje šią sumą iš S. V. tiesiogiai priėmė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., būdama minėtame pastate, kabinete be numerio, 2010-11-04, apie 9.54 val., iš S. V. tiesiogiai pareikalavo perduoti jai dalį kyšio – 3000 Lt, iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos ir 2010-11-15, apie 11.42 val., minėtame koridoriuje iš S. V. tiesiogiai priėmė dalį kyšio – 1000 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š. 2010-12-03, apie 11.08 val., minėtame pastate, kabinete be numerio, per kitą asmenį – M. T., nesuprantančią šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, iš S. V. tiesiogiai priėmė 1000 Lt, iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos. Po to S. Š. minėtame pastate per kelis kartus iš S. V. tiesiogiai priėmė kyšį dalimis iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos: 2010-12-22, apie 12. 50 val., – 1000 Lt; 2011-02-17, apie 12.05 val., – 1000 Lt. Po to S. Š. minėtame pastate 2011-03-30, apie 11.15 val., derinant automobilio įsigijimo aplinkybes, pažadėjo S. V. leisti išsipirkti UAB (duomenys neskelbtini) turimą lengvąjį automobilį ,,Audi V8‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už pusę jo vertės, t. y. 1100 Lt, ir per kitą asmenį – UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką G. I., nesuprantančio šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, iš S. V. priėmė 1100 Lt kaip už parduodamą automobilį, tačiau S.V. neperdavė šio automobilio ir 2011-07-13, apie 11.30 val., S. Š. minėtą sumą priskaičiavo kaip dalį kyšio iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos ir tuo būdu netiesiogiai savo naudai priėmė iš S. V. dalį kyšio. Po to S. Š. minėtame pastate 2011-05-04, apie 11.43 val., iš S. V. tiesiogiai pareikalavo perduoti jai dalį kyšio – 1000 Lt – ir 2011-05-20, apie 11.40 val., minėtame pastate šią sumą iš S. V. tiesiogiai priėmė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., būdama minėtame pastate, 2011-07-13, apie 11. 30 val., iš S. V. tiesiogiai priėmė likusią dalį kyšio – 1900 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., nesutarusi su S. V. dėl bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) archyvo sutvarkymo, t. y., kad jis pats apsiimtų tvarkyti bankrutavusios bendrovės archyvą, 2011-04-06 sudarė rangos sutartį su D. Ž. (veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), užsakė bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) archyvo tvarkymo paslaugas (kodas: 030), už kurias ji, S. Š., 2011-07-01 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, serija A Nr. (duomenys neskelbtini), susimokėjo D. Ž. iš S. V. gautais, t. y. nusikalstamu būdu laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2011-05-20, pinigais – 6000 Lt. Tokiu būdu S. Š., siekdama pagrįsti gautus nusikalstamu būdu iš S. V. pinigus, su D. Ž., nesuprantančia šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sudarydama sandorį ir atlikdama finansinę operaciją, juos realizavo.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2011-07-13, apie 11.30 val., iš S. V. tiesiogiai priėmusi likusią dalį kyšio – 1900 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos, siekė pagrįsti dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų – 1000 Lt, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei G. R., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nurodė parengti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, kad neva S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos ir iš jo už šią paslaugą į kasą priimta 1000 Lt suma. G. R., vykdydama S. Š. nurodymą, 2011-07-13, apie 11.30 val., parengė 2011-07-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bei 2011-07-13 Kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), kuriuose atitinkamai nurodė, kad S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos ir iš jo priimta 1000 litų už archyvo tvarkymą bei pasirašė juose ir pateikė S. Š. Tuo būdu S. Š. per kitą asmenį – G. R. – pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją – priimti į kasą 1000 Lt, gautus iš S. V., ir taip pagrįsti aiškiai nusikalstamu būdu gautus pinigus, tačiau šios finansinės operacijos nebaigė, nes priėmusi pinigus, minėtų dokumentų nepateikė pasirašyti S. V. ir jam antrųjų egzempliorių neperdavė bei pinigų į kasą neįnešė, tokiu būdu pasikėsino realizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. Š. trukdė STT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent (duomenys neskelbtini) Ž. Ž., (duomenys neskelbtini) Ž. M., (duomenys neskelbtini) S. S., atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdant LR BPK 2 straipsnyje nurodytą pareigą, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams – kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, ji, S. Š., 2011-07-13 12.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia aktyviais veiksmais trukdė minėtiems pareigūnams atlikti su šios bylos tyrimu susijusias pareigas – atlikti tyrimo veiksmą – kratą, nes šiems paskelbus 2011-07-13 nutarimą dėl kratos atlikimo bei laisva valia pasiūlius jai pateikti jos kaip kyšį gautus 1900 Lt vertės banknotus, ši nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, o su savimi turėtus du kaip kyšį gautus 200 Lt vertės banknotus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), tuoj pat plėšė, siekė juos išmesti į šiukšliadėžę, toliau nepakluso pareigūno reikalavimui juos jam pateikti laisva valia tol, kol minėti pareigūnai prieš ją nepavartojo fizinės jėgos ir neuždėjo jai ant rankų specialios priemonės – antrankių.

Šalies argumentai

Nuteistoji S. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos - dydį.

Apeliantė neneigia atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka su teisiniu jų įvertinimu. Apeliantė teigia, kad nebuvo padaryta nei viena veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantė nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad jos veiksmai turėjo būti vertinami kaip apgaulingos buhalterijos tvarkymas, o ne kaip kyšio reikalavimas. S. V. teiginys, kad jis davė apeliantei kyšį, nelaikytinas jos kaltės įrodymu, nes S. V., nebūdamas teisininku, nesupranta bankroto procedūrų. Įrašų turinys rodo, kad pinigai (10 000 Lt) buvo priimami ne kaip kyšis, o kaip administravimo išlaidoms reikalingi pinigai. Beveik kiekviename pokalbyje minima jos frazė „čia be mokesčių“ turi būti suprantama, kad šie pinigai į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti nebus, o bus naudojami neoficialiai administravimo išlaidoms padengti, tai yra kalbama apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai, kad 10 000 Lt nebuvo skirti jai, patvirtina ir jos pajuokavimai, kad kai viską pabaigs, jai kaip direktorei reiktų atvežti vištų, kiaušinių, bulvių ir medaus.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos teiginiai apie galimybę prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo yra nepagrįsti. Ji, sakydama S. V., kad jei šis nesumokės už administravimą, ji prisiteis, rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 priimtu preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. Ž. buvo priteista 10 000 Lt šios bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti. Ji reikalavo S. V. sumokėti už administravimo išlaidas 15 000 Lt, kadangi šis sutiko mokėti tik 10 000 Lt, jie sutarė šių pinigų į apskaitą neįtraukti, todėl pinigai nebuvo įnešti į administruojamos įmonės kasą ir užpajamuoti, jų panaudojimas neatsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Tačiau byloje yra duomenys apie tinkamą šių lėšų panaudojimą (apie 6000 Lt buvo panaudota archyvo tvarkymo darbams, jos ir kitų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymai apie administravimo kaštus). Sutarčių, pajamas ir išlaidas pateisinančių dokumentų nebuvimas įmonėje rodo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą.

Apeliantės teigimu, jos neteisėto veikimo nepatvirtina ir iš civilinės bylos pridėti duomenys. Šie duomenys rodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, kadangi bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. nustatė, kad įmonė turi turto už 2471,16 Lt, iš jų 2465,01 Lt likutinės vertės automobilis ir 6,59 Lt, todėl lėšų tik iš dalies užteks administravimo išlaidoms apmokėti. Taip pat buvo prašoma patvirtinti pateiktą kreditorių sąrašą, kurių reikalavimų neginčija, bei palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-04 patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Tokie duomenys liudija, kad teismo nebuvo prašoma papildomos sumos administravimo išlaidoms padengti, priešingai, nurodoma, kad nurodytos sumos užteks atlyginti pardavus IAB (duomenys neskelbtini) turtą, automobilį.

Byloje nustatyta, kad ji su S. V. dėl bankroto administravimo išlaidų neoficialaus atlyginimo susitarė 2010-10-21, todėl vėliau nebuvo poreikio didinti oficialias administravimo išlaidas, nes pagrindinės išlaidos turėjo būti padengtos iš buhalterijoje neapskaitytų pinigų.

Šalies argumentai

Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad ji neteisėtai reikalavo pinigų, ir teigia, kad žinodama Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 sprendimą, bandė susitarti su S. V. derybų būdu dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Jei S. V. būtų atsisakęs mokėti, ji būtų prašiusi teismo patvirtinti 15 000 Lt bankroto administravimo mokestį, o jei būtų sutikęs mokėti nurodytą sumą – ji būtų sudariusi sutartį ir gaunamas lėšas įtraukusi į buhalterinę apskaitą. Šiame kontekste apeliantė atkreipia dėmesį į subjektyvinę veikos pusę, teigdama, kad jei ji ir darė nusikalstamą veiką, tai Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 sprendimas neleido jai suvokti daromos veikos pavojingumo.

Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ji nėra valstybės tarnautoja. Ji vadovauja įmonei, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir siekia pelno. Įmonė teikia tam tikras paslaugas ir turi teisę į atlygį, o ji, kaip įmonės vadovė, turi teisę vykdyti atsiskaitymus, priimti pinigus. Teismas pripažino, kad atlygis buvo gautas už teisėtus veikimus, todėl apeliantė mano, kad buvo pažeistos tam tikros procedūros, tačiau tokie pažeidimai neturėtų būti kriminalizuoti.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su jos nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalies ir 189 straipsnio 1 dalį. Apeliantės teigimu, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad jos iš S. V. gauti 10 000 Lt yra kyšis, tolimesni jos veiksmai su šiais pinigais baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį neužtraukia. Pagal BK 189 straipsnį įgyjamas, naudojamas arba paimtas realizavimui turtas turi būti gautas tiesiogiai iš asmens, padariusio BK numatytą nusikalstamą veiką arba per jo tarpininką. Asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir betarpiškai įgijo turtą, pagal BK 189 straipsnio neatsako. Kaip analogija apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 52 „Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga“ („Teismų praktika“ Nr. 23).

Apeliantė neigia per kitą asmenį pagaminusi netikrą dokumentą ir jį laikiusi (BK 300 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog kaltinime nenurodyta kuo pasireiškė dokumento netikrumas, kuri jame nurodyta informacija neatitinka tikrovės. UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) administravimo patyrė oficialių išlaidų (mokesčiai registrų centrui, skelbimai spaudoje, laiškų siuntimas, D. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlikti darbai, ir t.t.), todėl tam, kad jas kompensuoti, ji nutarė dalį iš S. V. gaunamų pinigų užpajamuoti. Žinodama, kad S. V. kiekvieną kartą atveža po 1000 Lt, ji paprašė buhalterės parengti sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį 1000 Lt sumai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2011-07-13 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-13 Kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), yra netikri dokumentai. Apeliantė teigia, kad tai yra tikri dokumentai, remiantis kuriais ji ruošėsi įnešti pinigus į kasą. Tai, kad dokumentuose nebuvo išsamiai nurodytos suteiktos paslaugos, neduoda pagrindo laikyti juos suklastotais. Šių dokumentų nepateikimas S. V. pasirašyti taip pat nėra dokumento klastojimas, tai gali būti laikoma tik įmonės buhalterinės apskaitos reglamentuojančių aktų nesilaikymu.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Ji nesiekė ir nepakenkė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausomumui. Atliekamos kratos metu ji nebuvo pripažinta įtariamąja, tačiau savo statusą tuo metu ji suvokė kaip potencialios įtariamosios. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji turi teisę, bet ne pareigą, pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus, ji kratos metu nepateikė kratą dariusiems pareigūnams iš S. V. gautų pinigų, siekdama sunaikinti įrodymus, kurie ateityje gali būti panaudoti prieš ją, todėl toks jos veiksmas negali būti vertinamas kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalis draudžia versti duoti parodymus prieš save, todėl reikalavimas pateikti įrodymus prieš save taip pat negali būti laikomas teisėtu. Be to, apeliantė pastebi, kad pagal jai pateiktą kaltinimą jos trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai pasireiškė STT pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymu, tačiau už teisėtų STT pareigūno reikalavimų nevykdymą yra numatyta administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 straipsnio 2 dalis), o ne baudžiamoji atsakomybė.

Apeliantė savo skunde be prašymo ją išteisinti, formuluoja alternatyvų prašymą - sumažinti jai paskirtos baudos dydį. Apeliantė mano, kad jai paskirta aiškiai per griežta galutinė subendrinta bausmė. Jai paskirtos baudos dydis – 1050 MGL žymiai didesnis nei jos padaryta turtinė žala, todėl tokia bausmė yra neproporcingai didelė ir prieštarauja teisingumo principui. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji nėra valstybės tarnautoja, o tik jam prilygintas asmuo, todėl jos pavojingumas yra žymiai mažesnis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 24 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio ir priėmė nuosprendį: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskiros bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, apeliantė nuteistoji S. Š. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis S. V. - nuteistosios apeliacinio skundo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu S. Š. nuteista už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 1 dalis), nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą (BK 189 straipsnio 1 dalis), netikro dokumento pagaminimą ir laikymą (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 189 straipsnio 1 dalis) bei trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai (BK 231 straipsnio 1 dalis).

Nuteistoji S. Š. neneigia atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka su jos veiksmų teisiniu įvertinimu. Apeliantė teigia, kad nebuvo padaryta nei viena veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jai naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantės prašymas tenkintinas. Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl S. Š. kaltumo padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, turi būti įvertinta, ar jos veiksmai atitinka minėtų nusikaltimų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, nustatė, kad S. Š., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V. tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 15 000 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliktų UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras (sutvarkytų bendrovės dokumentus ir užregistruotų VĮ Registrų centre, paimtų pinigus iš Garantinio fondo ir sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį, sutvarkytų ir perduotų dokumentus į archyvą, atliktų kitus būtinus bankroto procedūrų veiksmus) ir likviduotų bendrovę, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 21 d., apie 10.35 val., susitarė iš jo priimti 10 000 Lt kyšį, kurį nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. liepos 13 d. iš S. V. dalimis priėmė. Tokius S. Š. veiksmus teismas kvalifikavo kaip kyšininkavimą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji S. Š. neneigia atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad jie neteisingai įvertinti kaip kyšininkavimas. S. Š. teigimu, ji iš S. V. prašė ir priėmė ne kyšį, o pinigus jo įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tokius S. Š. parodymus atmetė kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais: patikimais nukentėjusiojo S. V. parodymais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu padarytų įrašų turiniu bei iš civilinės bylos pridėtais duomenimis, kurie įrodo, kad S. Š. padarė nusikalstamą veiką – kyšininkavimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistosios S. Š. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 225 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti kyšį arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti kyšį, arba priėmusiam kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnio 4 dalyje yra išaiškinta kyšio sąvoka, pagal kurią kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi inkriminuojant kyšininkavimą būtina nustatyti ne tik bent vieną iš penkių alternatyvių veikų (pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį arba kyšio priėmimą), bet ir kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. kyšio davėjo interesą. BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra tik specialaus subjekto požymių turintis asmuo – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apie kaltės buvimą asmens padarytoje veikoje sprendžiama pagal subjektyviuosius ir objektyviuosius padarytos veikos požymius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-08 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo, bankrutuojančios UAB (toliau - BUAB) (duomenys neskelbtini) administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) (1 t. 35-36 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. Š.

2010-10-19 BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. V. perdavė administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui S. P., o ši priėmė, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pagal dokumentų perdavimo – priėmimo aktą (1 t. 120-124 b. l.), priėmė pinigines lėšas kasoje 6,59 Lt pagal piniginių lėšų perdavimo – priėmimo aktą (1 t. 115 b. l.) bei automobilį AUDI V8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2465,01 Lt, pagal turto perdavimo – priėmimo aktą (1 t. 125 b. l.).

2010-10-25 BUAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. V. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT) pareikšdamas, kad jam 2010 m. spalio mėn. į mobilų telefoną paskambino bankroto administratorė S. Š., kuri pranešė, kad jo vadovaujamai įmonei 2010-10-08 yra pradėta bankroto procedūra ir nurodė atvykti ir atvežti bendrovės balansą. Jam nuvykus S. Š. paaiškino, kad jie už bankroto procedūrą ima 15 000 litų, o jei ne vis tiek prisiteisia. Iš to jis suprato, kad S. Š. reikės sumokėti 15 000 Lt kyšio už tai, kad ji sutvarkytų bankroto procedūrą be teismo. S. Š. pažadėjo sutvarkyti visą dokumentaciją, užregistruoti registrų centre, sumokėti darbuotojams atlyginimus iš Garantinio fondo ir atlikti visus kitus būtinus veiksmus. S. Š. nurodyta pinigų suma jam buvo per didelė, todėl jis prašė S. Š. ją sumažinti arba ,,be mokesčių“, t. y. neoficialiai. S. Š., išsivedusi jį į koridorių, parodė išskleistais rankos pirštais skaičių dešimt, todėl jis suprato, kad reikės sumokėti 10 000 litų, be to, ji dar ir žodžiu pasakė, kad ,,dešimt tūkstančių ir mažiau niekaip“, iš to jis suprato, kas S. Š. reikia sumokėti ne mažesnį kaip 10 000 litų kyšį (1 t. 1-2 b. l.).

Pagal S. V. STT pateiktą protokolą - pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini), vykdančios viešąsias paslaugas, direktorė pagal BK 230 straipsnio 3 dalį buvo prilyginta valstybės tarnautojui, o jos veiksmai, reikalaujant iš S. V. pinigų, buvo įvertinti kaip baudžiamajame įstatyme uždrausta veika – kyšininkavimas (BK 225 straipsnis).

S. Š. apklausta dėl kyšininkavimo fakto ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme vienodai ir nuosekliai teigė, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), kuri teismo sprendimu buvo paskirta BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi, direktore, vykdydama bankroto administravimo procedūrą, bendravo su BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. V. ir su juo tarėsi bei susitarė dėl jo bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų atlyginimo.

Apklausta apeliacinės instancijos teisme nuteistoji S. Š. dar kartą patikino, kad ji iš S.V. jokio kyšio nereikalavo ir jo nepriėmė, o pinigų iš S. V. prašė bankroto administravimo išlaidoms atlyginti. Nuteistoji parodė, kad bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė SoDra ir pasiūlė jai administruoti šią bankrutuojančią įmonę, ji sutiko. BUAB administratore buvo paskirta S. P., tačiau ji tuo metu buvo išvykusi į K., o teismo nutartyje buvo nurodyti terminai, todėl ji ėmėsi tvarkyti visus su BUAB (duomenys neskelbtini) susijusius bankroto administravimo veiksmus. Ji paskambino S. V. ir supažindino jį su bankroto procedūra. Įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbų sąmata 17 000 litų sumai. Ji su šia sąmata žodžiu supažindino S. V., tačiau jis apie ją nieko neklausinėjo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemaža įmonė, joje dirbo apie 11 darbuotojų, turėjo didelį archyvą. S. V. atvežė visą priekabą dokumentų, kuriuos reikėjo sandėliuoti, saugoti, priduoti. S. V. buvo pasakyta, kad bus nemažos sąnaudos. Reikalaudama iš S. V. pinigų, tikėjosi su juo sudaryti sutartį, užpajamuoti pinigus ir taip padengti faktines išlaidas. Jai buvo žinoma, kad teisminiu būdu galima prisiteisti bankroto išlaidas. Ji pati skaitė teismo nutartį, kuria Šiaulių administratorei buvo prisiteistos bankroto faktinės išlaidos iš bankrutavusios bendrovės direktoriaus. Ji sakė S. V., kad reikės kreiptis į Garantinį fondą, kad reikės apmokėti išlaidas. Iš Garantinio fondo gaunami pinigai skirti išmokėti atlyginimus įmonės darbuotojams. Šiuo atveju buvo gauti pinigai iš Garantinio fondo ir buvo atsiskaityta su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Iki pokalbio su S. V. apie pinigų atnešimą administravimo išlaidoms apmokėti, dar nebuvo kreiptasi į Garantinį fondą. Ji, sutikdama tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto reikalus, apie šios įmonės finansinę padėtį nežinojo. S. V. atvežė labai daug dokumentų, ji tarėsi su S. V., kad jis pats susiras archyvarą ir susitvarkys archyvus, tada jam nereikės mokėti pinigų. S. V. ne kartą skambino, prašė padėti susigaudyti, surasti darbuotojus, įteikti jiems lapelius, sumokėti atlyginimus iš Garantinio fondo. Įmonės archyvas buvo didelis, jam sutvarkyti buvo reikalingi pinigai, ji skambino S. V. prašė jo pinigų tam darbui atlikti. Jos įmonė patyrė išlaidų, nes pridavė dokumentus į archyvą, atliko kitus darbus. Ji iš S. V. prašė 15000 litų už visą laikotarpį. Iš pradžių paprašė 3000 litų, nes nebuvo atlikusi visų darbų, po to sumokėjo už archyvo sutvarkymą 6000 litų, byloje yra tai patvirtinantis dokumentas. Už archyvus ji sumokėjo asmeniškai, kadangi buvo paėmusi iš S. V. pinigus. Ji veikė kaip įmonės atstovė, pasirašė rangos sutartį dėl archyvų sutvarkymo. Ji jaučiasi kalta, kad tinkamai neįformino pinigų paėmimo iš S. V. fakto. Ji su S. V. buvo susitarę dėl 10000 litų sumos, tačiau S. V. jai pasakė, kad yra neturtingas, tiek pinigų neįneš, tuomet ji pasakė, kad gali įnešti pinigus per porą kartų. Kiekvieną kartą atėjęs S. V. sakydavo esąs skolingas. Pabaigus bankroto procedūrą, įmonė buvo išregistruota iš Registrų centro, ji S. V. paprašė pasirašyti, tačiau jis sakė esąs skolingas. Ji mano, kad S. V., sakydamas, kad yra skolingas, provokavo ją paimti pinigus. Ji bankroto administratore dirba 10 metų, būdavo anksčiau atvejų, kad gaudavo nemokias, bankrutuojančias įmones, tuomet išlaidas apmokėdavo iš savo firmos lėšų. Šiuo atveju firma taip pat patyrė nuostolių, kadangi reikėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Ji iš S. V. reikalavo sumokėti bankroto administravimo išlaidas. Jie neadministruodavo tuščių įmonių, jos turėdavo turto. Tačiau jų įmonėje buvo numatytos ir tokios situacijos, kai bankrutuojančios įmonės neturi turto. Tokiais atvejais jie manė galėsiantys išlaidas prisiteisti, todėl turėjo iš anksto sudarę išlaidų sąmatą, kuri buvo naudojama, nustačius, kad įmonė neturi turto. Nagrinėjamu atveju jie iš anksto buvo susidarę sąmatą ir orientavosi į joje nurodytas išlaidas. Jų parengtoje sąmatoje nurodyta, kad atlyginimas administratorei sudaro 8000 litų, PVM 1680 Lt, atlyginimas įgaliotam asmeniui 2240 Lt, SoDrai 694 Lt, atostogų rezervas 400 Lt, orgtechnika, telefonas, paštas, komunalinės išlaidos 2500 Lt, archyvo sutvarkymas 3500 Lt, turto įvertinimas (jeigu yra turto) 1500 Lt. Sąmatos pabaigoje yra numatyta bendra suma – 14 680 Lt (4 t. 5 b. l.). Vadovaudamasi šia sąmata, ji pasakė S. V., kad jo bendrovės administravimo išlaidas sudaro 15000 litų. Administravimo išlaidas sudaro faktinės išlaidos. Atsižvelgdama į minėtą sąmatą, ji S. V. sumažino administravimo išlaidas iki 10 000 litų, pasakydama, kad tai suma be mokesčių, t. y. be PVM mokesčio. Be to, sąmatoje buvo įrašyta įmonės mašina, kurios vertė buvo 1500 Lt, tai buvo minusuota ir ši suma, todėl liko 10 000 litų suma. Pagal darbo praktiką administratoriui skiriamas atlyginimas 8000 litų, į šią sumą įskaičiuotos firmos sąnaudos, taip pat atlyginimas įgaliotam asmeniui. Atlyginimas įgaliotam asmeniui nustatomas tiesiogiai. Ji iš pradžių sakė S. V., kad dokumentų sutvarkymas kainuos iki 2000 litų, nes manė, kad S. V. pats samdysis archyvarą, pats suras segtuvus. Ji S. V. neįvardijo sumos už archyvų sutvarkymą, liepė pačiam eit ir tartis. Byloje yra čekis, kad už archyvo sutvarkymą buvo sumokėta 6000 litų.

Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino savo pirminiame protokole – pareiškime, pateiktame STT, nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė aplinkybes, kuriomis nešė ir perdavė S. Š. iš STT gautus pinigus.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis S. V. patvirtino savo ankstesnius parodymus, nurodydamas, kad 2010 m. spalio 10 d. jam paskambino S. Š. ir pranešė, jog įmonei yra iškeltas bankrotas. Jam S. Š. parodė teismo sprendimą, kuriame buvo parašyta, kas yra paskirtas jo įmonės bankroto administratorius. S. Š. jam pasakė, kad jis turi atnešti 15000 litų už visas procedūras, kurias ji atliks. S. Š. jam išlaidų sąmatos nerodė, tik žodžiu sakė, kad reikės važiuoti į Vilnių, iš Garantinio fondo paimti pinigus. Jis S. Š. pasiūlė 10000 litų sumą ir ji sutiko. Jis įrašė jų pokalbius į diktofoną, nes pagalvojo, kad S. Š. veiksmai neteisėti. Įrašęs pokalbį, kreipėsi į STT. Sutikęs S. Š. sumokėti 10000 litų, jų mokėti iš savo asmeninių pinigų neplanavo. Jis nunešė į STT įrašą ir parašė pareiškimą. Po to laukė kol jam paskambins nuteistoji. Nuteistajai paskambinus ir paklausus, kada galės atnešti pinigų, jis paskambino STT darbuotojams, pasakė, kad iš jo prašoma pinigų, nuėjo į STT ir ten jam buvo duoti pinigai, kuriuos jis nunešė S. Š. Jis savo asmeninių pinigų iki kreipimosi į STT S. Š. nebuvo nunešęs. Susitikimo vietas su S. Š. paskirdavo pati S. Š. Jis visą laiką vykdavo į S. Š. įmonės patalpas. Kiekvieną kartą S. Š. nurodydavo pinigų sumas ir kada jas atnešti. Jis kiekvieną kartą nešdavo tiek pinigų, kiek reikalaudavo S. Š.. Pirmas įnašas buvo 2000 litų, kitus kartus nešė po 1000 litų, paskutinis įnašas buvo 1900 Lt. Visus pinigus, kuriuos jis nunešė S. Š., jam davė STT darbuotojai. Jam STT pareigūnai davė priemones, kad galėtų fiksuoti pinigų perdavimą S. Š., jam buvo duotas garso ir vaizdo įrašymo įrenginys. Įpusėjus įvykiams, S. Š. pastebėjo, kad jis įrašinėja pokalbį, tuo metu jis tarėsi su S. Š. dėl mašinos, kurią bandė bendromis jėgomis parduoti. Įmonės mašina buvo jo žinioje. Jie buvo sutarę, kad jis ieškos, kur ją parduoti, kad gauti pinigų. Jis savo noru įrašė pokalbį vaizdo įrašo pulteliu. S. Š. pastebėjusi, jog jis įrašinėja jų pokalbį, liepė nedelsiant atvaryti mašiną. S. Š. iš jo paėmė įrenginio kortelę, jie susipyko ir išsiskyrė susibarę. Su STT pagalba jis S. Š. nunešė 10000 litų, gali būti, kad STT jam davė 7500 Lt, o 2500 Lt buvo duoti už parduotą mašiną, tačiau savo asmeninių pinigų S. Š. jis nedavė. Nuteistoji telefonu iš jo pinigų nereikalavo, tik prašė atvežti mėsos, bulvių. Jis S. Š. nei bulvių, nei mėsos nevežė. Su S. Š. nebuvo aptarinėjama suma su ar be mokesčių. Jam buvo pasakyta, kad reikia mokėti 15000 litų, jis pagalvojo, kad galima pasiūlyti 10000 litų ir šią sumą pasiūlė, S. Š. su tokia suma sutiko, nurodydama, kad tuomet tai bus be mokesčių. Kadangi S. Š. iš jo reikalavo pinigų, jis suprato, kad iš jo reikalaujamas kyšis. Sutikdamas duoti ir duodamas kyšį jis tikėjosi, kad S. Š. sutvarkys dokumentus, nes ji sakė, kad jų netvarkys, jeigu jis nesumokės, kad jis turės problemų, ji kreipsis į teismą. Jis manė, kad bankroto administratorius gali jam pakenkti, sugadindamas įmonės kreditų istoriją. Jis sakė S. Š., kad ji privalo tvarkyti dokumentus, tačiau ji sakė, kad neprivalo, nes negauna atlygio. Už duotus pinigus nuteistoji jam žadėjo viską sutvarkyti, o priešingu atveju, liepė ,,pasiimti savo papkes ir varyti“. Jis negalėjo tuo metu pasiimti savo papkių, nes jos jau pusę metų buvo pas nuteistąją ir jis nežinojo, kiek jų yra. Jis nežinojo, kad bankroto administratoriui yra mokamos tam tikras atlygis už jų atliekamus veiksmus, jis šiomis aplinkybėmis nesidomėjo, tačiau žinojo, kad išlaidas galima išieškoti iš įmonės turto. Tuo metu jo įmonei priklausė automobilis, kuris turėjo techninių problemų, jo rinkos vertė įvykių dienai buvo apie 1200-1500 Lt, ir įmonės sąskaitoje buvo 7 Lt. Tuo metu bendrovės kasa ir visas turtas buvo perduotas bankroto administratorei. Pokalbių metu S. Š. jam minėjo, kad jei jis nesumokės reikalaujamų pinigų, ji juos iš jo prisiteis. Mano, kad kyšis ir pinigų prisiteisimas per teismą yra du skirtingi dalykai. S. Š. aiškino, kad šie pinigai yra reikalingi administravimo išlaidoms apmokėti, jeigu jis jų neatneš, tuomet ji gali juos prisiteisti. Jis neišmano bankroto procedūrų ir nežino kokios yra šios procedūros laiko ir išlaidų sąnaudos. Jo manymu, jeigu bankroto procedūrą galima sutvarkyti per valandą, tai tam pakaka 1200 Lt atlygio, o jeigu tam reikalingi metai, tai tokia pinigų suma yra per maža, viskas priklauso nuo darbo laiko. Jis mano, kad jei jis nebūtų davęs pinigų S. Š., jo įmonė nebūtų uždaryta, ji veiktų toliau. S. Š. jam jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nedavė. Vieną kartą jam atnešus 1000 litų ir palikus juos buhalterėms ant stalo, buvo pasakyta, kad jie dabar negali išrašyti kasos pajamų orderio, nes neveikia kompiuteris. Jam buvo pasakyta, kad orderį išrašys kitą dieną. Paskutinį kartą, jam atnešus 1 900 Lt, S. Š. pasiūlė išrašyti kasos pajamų orderį, jis atsakė ,,kaip norite“, tačiau S. Š. nepuolė jam jo išrašyti, todėl jis išėjo.

Nuteistosios ir nukentėjusiojo susitikimo metu vykusių pokalbių turinys užfiksuotas protokoluose dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo (1 t. 157-160; 164-165; 170-172; 187-189; 196-198 b. l.; 2 t. 8-19; 22-26, 31-36; 43-47; 53-55; 63-65 b. l.).

Išanalizavus ir palyginus tarpusavyje nuteistosios S. Š. ir nukentėjusiojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, darytina išvada, kad nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymai apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius iš esmės yra vienodi, nuoseklūs ir nekintantys. Sugretinus nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymus tarpusavyje teisėjų kolegija juose jokių esminių neatitikimų ir prieštaravimų nenustatė. Tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis vienodai nurodė jų pažinties, daugkartinių susitikimų ir bendravimo aplinkybes, vykusių pokalbių turinį. Nuteistosios ir nukentėjusiojo nurodytų jų susitikimų metu vykusių pokalbių turinys atsispindi byloje esančiuos protokoluose dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo.

Vienintelis nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymuose esantis skirtumas yra dėl situacijos, S. Š. prašant iš S. V. 15000 Lt, susitariant priimti ir priimant 10000 Lt, vertinimo. Nuteistoji S. Š. teigia pinigų prašiusi BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimui. BUAB (duomenys neskelbtini) 15000 litų išlaidų sąmata buvo paskaičiuota pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą įmonių neturinčių turto preliminarią administravimo išlaidų sąmatą (t. 4 b. l. 5), tačiau S. V. pareiškus, kad jis neturi galimybės sumokėti tokios sumos ir pasiūlius mažesnę – 10000 Lt sumą, ji, sutikdama su jo pasiūlymu, nusprendė šios sumos oficialiai neapskaityti. Nukentėjusysis S. V. S. Š. prašymą duoti pinigų bankroto procedūros atlikimui įvertino kaip kyšio reikalavimą ir dėl to kreipėsi į STT.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios S. Š. ir nukentėjusiojo S. V. pateiktus situacijos vertinimus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, susiejusi jas su BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi, konstatuoja, kad S. Š. teiginiai dėl pinigų prašymo ir paėmimo iš S. V. tikslo (bankroto administravimo išlaidoms apmokėti) nepaneigti, o nukentėjusiojo S. V. kyšio sąvokos interpretacija neatitinka BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškintos kyšio sąvokos.

S. Š. inkriminuotos veikos metu (2011-07-13) Įmonių bankroto įstatyme nebuvo numatyta, kaip turi būti atlyginamos bankroto administravimo išlaidos tuo atveju, jeigu įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Tuo metu administratorių prašymai kompensuoti administravimo išlaidas buvo nagrinėjami vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Byloje nustatyta, kad S. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, vykdė BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą pagal teismo nutartį. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) perdavė turtą: 2 465,01 Lt likutinės vertės automobilį ir 6,59 Lt grynųjų pinigų, kito turto įmonė neturėjo. Nustačius, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turimo turto administravimo išlaidoms apmokėti nepakanka, S. Š., remdamasi jų įmonėje parengta įmonių neturinčių turto preliminaria administravimo išlaidų sąmata (4 t., 5 b. l.), S. V. informavo, kad jo bankrutuojančios įmonės administravimui reikalingos piniginės lėšos - 15 000 Lt ir prašė šią pinigų sumą sumokėti geruoju, nes priešingu atveju, ji šią sumą prisiteis teisminiu būdu. Šią aplinkybę patvirtino ir S. V., apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad S. Š. jam aiškino, kad pinigai yra reikalingi administravimo išlaidoms apmokėti, jeigu jis jų neatneš, tuomet ji gali juos prisiteisti. S. V. ir S. Š. susitarus dėl mažesnės sumos – 10000 Lt, S. Š. nusprendė, kad tai bus atlygis be mokesčių ir jis nebus oficialiai įforminamas dokumentais. 2010-11-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmata – 1000 Lt su privalomaisiais mokesčiais (1 t. 118 b. l.). Po šios teismo nutarties UAB (duomenys neskelbtini) į teismą dėl administravimo išlaidų kompensavimo daugiau nesikreipė, nes S. Š. su S. V. buvo žodžiu susitarę dėl neoficialaus administravimo išlaidų atlyginimo. Nuteistoji teigia, kad visos iš S. V. gautos piniginės lėšos buvo panaudotos jo bankrutuojančios bendrovės administravimui: 6000 Lt archyvo tvarkymo darbams, šias išlaidas patvirtina byloje esantis prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas, rangos sutartis, darbų atlikimo aktas, liudytojos D. Ž. parodymai, kuri parodė, kad tokios įmonės kaip UAB (duomenys neskelbtini) archyvavimas už 6000 Lt yra reali suma, nes tai yra labai didelis darbas, surišimas pagal kiekvienus metus, segtuvų buvo apie 200, segtuve iki 200 lapų (2 t. 119, 121, 122 b. l.; 4 t. 13-14 b. l.), likusi dalis buvo išleista UAB (duomenys neskelbtini) patirtoms išlaidoms atlyginti (mokesčiams registrų centrui, skelbimams spaudoje, laiškų siuntimui, transporto išlaidoms). Liudytoja G. R. parodė, kad ji, direktorės S. Š. nurodymu, išrašė S. V. sąskaitą faktūrą 1000 Lt sumai už UAB (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentų archyvavimą (4 t. 12-13 b. l.). Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), administruodama BUAB (duomenys neskelbtini), turėjo išlaidų, kurios viršijo 2010-11-04 teismo nutartimi patvirtintą BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmatą (1000 litų) (6000 Lt buvo sumokėta už BUAB (duomenys neskelbtini) archyvo sutvarkymą, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo kitų išlaidų, susijusių su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimu), todėl UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę į bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, tačiau tai turėjo būti daroma įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistosios S. Š. veiksmai, imant pinigus iš S. V., jų neįforminant oficialiais dokumentais, nėra teisėti, tai pripažįsta ir nuteistoji S. Š., teigdama, kad ji jaučiasi kalta, kad tinkamai neįformino pinigų paėmimo iš S. V. fakto, tačiau tokiuose S. Š. veiksmuose teismas neįžvelgia tyčios gauti asmeninės turtinės naudos už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kaip minėta, BK 225 straipsnyje numatyto kyšininkavimo būtinas požymis yra ne tik kyšio gavėjo objektyviai atlikti veiksmai, bet ir kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Inkriminuojant kyšininkavimą kyšio davėjas irgi turi suprasti, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai, o kaltininkas tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens interesais. S. V. pripažino neišmanantis bankroto procedūrų ir nežinantis šios procedūros laiko ir išlaidų sąnaudų, kadangi iš jo buvo prašoma pinigų jis tai suprato kaip kyšio reikalavimą. S. V. patvirtino, kad S. Š. iš jo prašydama pinigų, aiškino jam, kad pinigai reikalingi administravimo išlaidoms apmokėti, nes jie iš niekur negauna pinigų, už duotus pinigus žadėjo viską sutvarkyti, S. Š. minėjo, kad ji gali išlaidas prisiteisti. Jis sutiko duoti pinigus, tikėdamasis, kad nuteistoji sutvarkys visus dokumentus, susijusius su bankroto procedūra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, S. Š. veiksmai, prašant pinigų iš bankroto procedūrų nesuprantančio S. V., galėjo pastarąjį suklaidinti, todėl jis neteisingai nuteistosios veiksmus (pinigų prašymą bankroto administravimo išlaidoms atlyginti) vertino kaip kyšio reikalavimą už bankroto procedūros atlikimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius (1 t. 35-36 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo paskirta BUAB (duomenys neskelbtini) administratore (1 t. 35-36 b. l.). Pagal teismo nutartį ir Įmonių bankroto įstatymą, UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo atlikti BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo procedūrą. Nukentėjusysis S. V. buvo supažindintas su teismo nutartimi, kuria jo bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius. Šią teismo nutartį jam parodė S. Š. Nukentėjusysis S. V. nurodė, jog jam žinoma, kad bankroto administratorius privalo atlikti visas su bankrotu susijusias procedūras be atlygio, o apie tai, kad administratorius gali prašyti patirtų išlaidų atlyginimo iš bankrutuojančios bendrovės vadovo jis nežinojo. S. V. nurodė, kad jis, sutikdamas atnešti S. Š. sutartus 10 000 litų, duoti jų iš savo asmeninių lėšų neketino ir jų nedavė. Visus pinigus, kuriuos jis nunešė S. Š., jam davė STT pareigūnai. Tokie S. V. parodymai leidžia daryti išvadą, kad S. V. asmeninio intereso duoti kyšį S.Š. neturėjo, STT pareigūnams nepriėmus jo pareiškimo ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo, S. V. S. Š. pinigų nebūtų davęs.

Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti kyšininkavimo subjektyvieji požymiai – S. Š. tyčia gauti turtinę naudą už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei kyšio davėjo interesas, todėl konstatuotina, kad S. Š. veiksmuose nėra BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Dėl to S. Š. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nenustatė S. Š. veiksmuose ir piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymių.

Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K-283/2013, 2K-316/2013). Būtinas piktnaudžiavimo požymis yra didelės žalos padarymas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl S. Š. veiksmų būtų padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nukentėjusysis S. V. pirmosios instancijos teisme žalos priteisti neprašė, teigdamas, kad su juo kaltinamoji atsiskaitė, žalos jam nėra (4 t. 78 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme S. V. parodė, kad jis dėl S. Š. veiksmų patyrė finansinių nuostolių ir jam buvo padaryta moralinė žala. Jis patyrė finansinių nuostolių, važinėdamas (vieną kartą per mėnesį) pas S. Š. į (duomenys neskelbtini) 40 km, kiekviena kelionė jam kainavo 20 Lt, kitų finansinių išlaidų jis neturėjo. Tačiau dėl S. Š. veiksmų jis patyrė moralinę žalą, nes susilpnėjo jo nervų sistema, 4 metus jam teko daug važinėti, dėl to jis patyrė nepatogumų, kurių įvertinti pinigais negali. Tokie nukentėjusiojo S. V. teiginiai nevertintini kaip didelės žalos fiziniam asmeniui padarymas, nes S. V. nurodyta jam padaryta žala neatitinka teismų praktikoje suformuluotų didelės žalos kriterijų. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad dėl S. Š. veiksmų buvo padaryta didelė žala fiziniam asmeniui, nėra pagrindo jos veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo BK 228 straipsnio prasme.

Dėl BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu S. Š. nuteista pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-04-06 su pagal verslo liudijimą dirbančia D. Ž. sudarė rangos sutartį dėl BUAB (duomenys neskelbtini) archyvo tvarkymo paslaugų, už kurias pagal 2011-07-01 prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą sumokėjo 6000 Lt, gautus kaip kyšis iš S. V., taip įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus.

Apeliantė, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir prašydama ją dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, teigia, kad jos veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties. Tokie apeliantės teiginiai yra pagrįsti.

BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu yra asmuo, kuris įgyja, naudojasi arba realizuoja jau kitų asmenų anksčiau pasisaviną, užvaldytą ar pagrobtą turtą. Pagal BK 189 straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką, t. y. patys pasisavino, užvaldė ar pagrobė svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad S. Š. įgijo, naudojo arba realizavo kitų asmenų nusikalstamu būdu gautą turtą, todėl S. Š. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 189 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu S. Š. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei nurodžiusi parengti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, pagal kuriuos tariamai iš S. V. į kasą priimta 1000 Lt už suteiktą archyvo tvarkymo paslaugą, o buhalterei, vykdžiusiai jos nurodymą, šiuos dokumentus 2011-07-13 parengus, pasirašius juose ir pateikus jai, S. Š. šių dokumentų pasirašyti S. V. nepateikė, antrųjų egzempliorių jam neperdavė ir pinigų į kasą neįnešė, taip ji per kitą asmenį – G. R. – pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją – nusikalstamu būdu iš S. V. gautus pinigus - 1000 Lt priimti į kasą, tokiu būdu pasikėsino realizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus.

Apeliantė neigia padariusi šias nusikalstamas veikas ir prašo ją išteisinti.

Prašymas tenkintinas.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas.

Apeliantė teigia, kad 2011-07-13 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-13 Kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) buvo tikri dokumentai. Šie dokumentai buvo paruošti tikslu pagrįsti UAB (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas, atliekant BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą. Ji, žinodama, kad S. V. kiekvieną kartą atneša po 1000 Lt, paprašė buhalterės parengti sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį 1000 Lt sumai, šie dokumentai buvo išrašyti už suteiktas archyvo tvarkymo transporto išlaidas. Šiuos dokumentus ji ketino S. V. duoti pasirašyti, tačiau nespėjo. Tokie apeliantės teiginiai byloje nepaneigti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Š. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) atliko BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo procedūrą, ir ją atlikdama turėjo išlaidų, kurioms apmokėti naudojo iš S. V. neoficialiai gautus pinigus.

Nukentėjusysis S. V. teisme patvirtino nuteistosios S. Š. parodymus, kad jam 2011-07-13 atnešus pinigus S. Š. pasiūlė išrašyti kasos pajamų orderį, jam atsakius ,,kaip norite“, S. Š. nepuolė jam išrašyti dokumento, todėl jis išėjo. Šie S. V. parodymai atitinka protokole dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, slapto sekimo ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo užfiksuoto 2011-07-13 vykusio S. V. ir S. Š. pokalbio turinį. Garso įraše užfiksuota, kad S. Š. sako S. V. ,,<...jei nori, daba tau išrašysim sąskait išrašysim. A nenor sąskaitos?“ į ką S. V. atsako ,,Nu, kaip jūs, jūs reikals čia, žinai“, S. Š. atsako ,,Ne? Nu, sakau, ka reik mokesčius mokėt“, S. V. pasakęs, kad užeis vėliau, pasišalina (2 t. 63-65 b. l.). 2011-07-13 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekama krata. Šios kratos metu buvo išimtas kompiuterio sisteminis blokas iš buhalterės kabineto ir ant S. Š. darbo stalo rasti dokumentai - Kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (1 t. 86 - 89 b. l.). Apžiūrint kompiuterio sisteminį bloką darbalaukyje esančiame kataloge ,,My documents“ esančiame kataloge (duomenys neskelbtini) rastas Exel programos failas pavadinimu ,,KasosPajamųOrdeis“, failas sukurtas 2010-06-21, modifikuotas 2011-07-13 11:30:04. Atidarius šį failą dokumento tekste matyti, kad tai kasos pajamų orderio ruošinys, nurodyta data 2011-07-13 serija (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad iš S. V. už archyvo tvarkymą priimta 1000 litų. Tame pačiame kataloge tarp kitų dokumentų yra Exel programos failas pavadinimu ,,Copy of pvm_s-f_979“, failas sukurtas 2010-06-28, modifikuotas 2011-07-13 11:30:04. Atidarius šį failą, dokumento tekste matyti, kad tai PVM sąskaitos faktūros ruošinys, nurodyta data 2011-07-13 serija (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos už 1000 litų. Šie dokumentai buvo atspausdinti ir pridėti prie bylos (1 t. 98-99, 100, 101 b. l.). Apžiūrint 2011-07-13 kartos metu išimtus dokumentus ir pinigus, dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo išimti dokumentai – PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), nurodyta data 2011-07-13, PVM sąskaita faktūra perkirpta per kirpimo linija į dvi sunumeruotas dalis – 1 ir 2, tekstai analogiški, juose nurodoma, kad S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos už 1000 litų, nurodomas dokumentą parengęs asmuo ,,buhalterė G. R.“ prie šio užrašo abiejose PVM sąskaitos faktūros dalyse yra jos parašai. Daugiau parašų nėra. Prie PVM sąskaitos faktūros (dalis 2) prisegtas Kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini), nurodoma data 2011-07-13, tekste nurodoma, kad iš S. V. priimta 1000 litų už archyvo tvarkymą. S. V. parašo nėra, G. R. parašo nėra. Grafose ,,gavo kasininkas“ nėra jokių įrašų. Dokumente - Kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini), nurodoma data 2011-07-13, tekste nurodoma, kad iš S. V. priimta 1000 litų už archyvo tvarkymą. S. V. parašo nėra, G. R. parašo nėra. Grafose ,,gavo kasininkas“ nėra jokių įrašų (1 t. 103-108 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymus apie ketinimą oficialiai įforminti iš S. V. gautų pinigų dalį, kompiuterio apžiūros protokole užfiksuotus duomenis apie PVM sąskaitos faktūros ir Kasos pajamų orderio kvito ruošinių modifikavimo data ir laiką (2011-07-13, 11:30:04), S. V. ir S. Š. 2011-07-13 įvykusio susitikimo laiką (atvyko 11.18 val.) ir šio susitikimo metu vykusio pokalbio turinį bei trukmę (pokalbis baigėsi 11:22:34), kratos pradžios laiką - 12.05 val., sprendžia, kad šių bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) ir Kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) yra tikri dokumentai, tačiau dėl objektyvių aplinkybių (S. V. pasišalinus iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų ir prasidėjus kratai) teisiškai neįforminti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Nagrinėjamu atveju dėl PVM sąskaitos faktūros ir Kasos pajamų orderio kvito išrašymo teisiškai žalingų padarinių neatsirado.

Teismui nenustačius, kad S. Š. paruošti ir laikyti dokumentai buvo netikri, konstatuotina, kad S. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyko – netikrų dokumentų, todėl daroma išvada, kad S. Š. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties, todėl ji dėl šios nusikalstamos veikos išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, aptariant BK 189 straipsnio 1 dalies taikymą, byloje nėra jokių duomenų, kad S. Š. iš kitų asmenų įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl ji pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo

S. Š. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2011 m. liepos 13 d., 12.05 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose atliekantiems ikiteisminį tyrimą ir vykdantiems BPK 2 straipsnyje nustatytas pareigas STT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams paskelbus 2011 m. liepos 13 d. nutarimą dėl kratos atlikimo bei pasiūlius jai laisva valia pateikti jos kaip kyšį gautus 1 900 Lt, ji su savimi turėtus du kaip kyšį gautus 200 Lt vertės banknotus tuoj pat plėšė ir siekė išmesti į šiukšliadėžę tol, kol pareigūnai prieš ją panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo jai antrankius, taip tyčia aktyviais veiksmais trukdė pareigūnams atlikti kratą.

Apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl prašo ją išteisinti. Apeliantė teigia, kad ji nesiekė ir nepakenkė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausomumui. Atliekamos kratos metu ji nebuvo įtariamoji, tačiau savo statusą tuo metu suvokė kaip potencialios įtariamosios. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji turi teisę, bet ne pareigą, pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus, ji kratos metu nepateikė kratą dariusiems pareigūnams iš S. V. gautų pinigų, siekdama sunaikinti įrodymus, kurie ateityje gali būti panaudoti prieš ją, todėl toks jos veiksmas negali būti vertinamas kaip trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, apeliantė nurodo, kad už teisėtų STT pareigūno reikalavimų nevykdymą yra numatyta administracinė (ATPK 187 straipsnio 2 dalis) atsakomybė.

Apeliantės prašymas – išteisinti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį – tenkintinas.

BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą bet kokiu būdu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardintiems asmenims atlikti su atitinkamos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimą bet kokia forma paveikti pareigūnus, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme. Tai yra tyčinė nusikalstama veika su formalia sudėtimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2007). Trukdymas, kaip teisinis požymis, pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys pareigūnams atlikti tam tikras pareigas, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnai, vykdydami savo pareigas, bet ir įvykio kontekstą: atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami tokiu veiksmu, padėtį, jų informuotumą apie tokio veiksmo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnams, intensyvumą ir pan. Tik įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūnui vykdyti jo pareigas, ir norėtų taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad STT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams paskelbus 2011 m. liepos 13 d. nutarimą dėl kratos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose atlikimo bei pasiūlius S.Š. laisva valia pateikti jos gautus 1900 Lt, ji su savimi turėtus du 200 Lt vertės banknotus suplėšė, siekdama juos išmesti. Šių byloje objektyviai nustatytų aplinkybių neneigia ir S. Š. Ji parodė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas staigiai įėjus 5 ar 6 pareigūnams ir pateikus nutarimą daryti kratą, ji suprato, kad tokie veiksmai yra tiesiogiai susiję su jos asmeniu. Ji, suprasdama, kad neturi 400 Lt gavimą patvirtinančių dokumentų, juos suplėšė, tokiu būdu bandydama išvengti galimai jai gręsiančios atsakomybės, tačiau ji neturėjo tyčios trukdyti pareigūnų pareigų vykdymui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas kratos atlikimo aplinkybes, nuteistosios padėtį atliekant kratą ir jos kratos metu atliktų veiksmų pobūdį, bei įvertinusi tai, kad S. Š. veiksmuose nenustatyta kyšininkavimo, kuriam ištirti ir buvo sankcionuota bei atlikta krata, požymių, daro išvadą, kad S. Š. veiksmai, suplėšant pinigus, nevertintini nusikalstamais BK 231 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl S. Š. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad S. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš S. Š. priteista Specialiųjų tyrimų tarnybos naudai 7500 Lt proceso išlaidų, kurias ji patyrė atliekant nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. Š. priteista LR Specialiųjų tyrimų tarnybos naudai 7500 Lt proceso išlaidų, kurias pastaroji patyrė atliekant nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus.

Panaikinti S. Š. taikomas kardomąsias priemones.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su joje užfiksuotu 2010-10-21 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso įrašu, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-086-11 su joje užfiksuotu 2010-10-27 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso įrašu, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-087-11 su joje užfiksuotu 2010-11-04 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso įrašu, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-090-11 su joje užfiksuotais 2010-11-15 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-091-11 su joje užfiksuotais 2010-12-03 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-092-11 su joje užfiksuotais 2010-12-22 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-093-11 su joje užfiksuotais 2011-02-17 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr.CD-4-117-11 su joje užfiksuotais 2011-03-30 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-088-11 su joje užfiksuotu 2011-05-04 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso įrašu, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-089-11 su joje užfiksuotais 2011-05-20 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; kompaktinė plokštelė Nr. CD-4-118-11 su joje užfiksuotais 2011-07-13 pokalbio tarp S. V. ir S. Š. garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt.; Vaizdo ir garso juostelės su joje esančiais įtariamosios S. Š. apklausos vaizdo ir garso įrašais, 2 vnt.; kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose rasti ir paimti: 2011-07-13 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), dalys Nr. 1 ir Nr. 2, iš viso 2 lapai; 2011-07-13 kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini), 2011-07-13 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), iš viso 2 lapai, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-71-360/2013.

Kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose rastą ir paimtą segtuvą su jame esančiais UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrų dokumentais, iš viso 55 lapai, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Audronė KartanienėRūta Mickevičienė