Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-997-251/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-03
Bylos Nr.: e2-997-251/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07128-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gema Janušienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: L. E.
Trečiasis asmuo: Dariui Jonučiui
Advokatai: Gintaras Žičkus, Arvydas Budnikas

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-997-251/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07128-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui advokatui Arvydui Budnikui,

atsakovams L. E. – B., P. E., R. E., atsakovų atstovui advokatui Gintarui Žičkui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams L. E. – B., P. E., R. E., trečiajam asmeniui Dariui Jonučiui, dėl sandorio dalies nuginčijimo, nuosavybės teisių pripažinimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2014-10-31 Buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4922 dalį (ta apimtimi, kad sutartyje nenurodytos A. B. nuosavybės teisės į 1/3 buto dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti A. B. nuosavybės teises į 1/3 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini); 3) netenkinus A. B. reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teises į 1/3 dalį buto, iš atsakovų, grąžinti (priteisti) A. B. 10 000 Eur sumą; 4) netenkinus A. B. reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teises į 1/3 dalį buto, iš atsakovų priteisti A. B. 10 927,62 Eur nuostolių atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovų A. B. 750 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė L. E.-B. sudarė santuoką. 2014-10-24 ieškovas, atsakovė L. E.-B. ir atsakovės tėvai atsakovai P. E., R. E. susitarė, kad ieškovas perduos savo asmenines iki santuokos sudarymo sutaupytas lėšas 10 000 Eur grynais pinigais atsakovei L. E.-B., o ši perduos minėtą sumą atsakovams P. ir R. E. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovas ir atsakovė L. E.-B. susitarė, kad už 2/3 buto dalis sumokės atsakovė L. E.-B., o už 1/3 Buto dalį sumokės ieškovas, perduodamas pinigus atsakovei. Butas buvo įgytas ieškovo, atsakovės ir jos tėvų atsakovų P. ir R. E. vardu, tačiau 2014-10-31 notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4922 buvo sudaryta tik atsakovų P. ir R. E. vardu. Vėliau buto įsigijimo juridinis faktas įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ atsakovų P. ir R. E. vardu vardu. 2014-10-31 ieškovas sutiko, kad buto sutartis ir jo registracija viešajame registre būtų sudaryti ne jo, bet atsakovų vardu, kadangi ieškovui buvo pažadėta, jog jis bute galės gyventi kartu su savo šeima. Po buto sutarties sudarymo 2014-10-31, ieškovas, atsakovė L. E.-B. ir jų vaikai apsigyveno minėtame bute. Ieškovas naudojosi buto dalimi kaip savo, visą laikotarpį nuo 2014 metų mokėjo buto mokesčius. 2020-11-20 ieškovas nusprendė su atsakove sudaryti povedybinę sutartį, tačiau nepavyko susitarti, kadangi atsakovė staiga pradėjo neigti, jog 1/3 buto dalis priklauso ieškovui, kad ieškovas buvo perdavęs atsakovei 10 000 Eur sumą butui įsigyti. Kilus ginčui dėl tikrųjų buto savininkų, ieškovas kreipėsi į atsakovus ir prašė 1/3 dalį buto perleisti jam. Tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Atsakovė L. E.-B. toliau taip pat neigė, kad 1/3 buto dalis priklauso ieškovui ir pasiūlė ieškovui nutraukti santuoką. Ieškovui 10000 Eur suma taip pat liko negrąžinta. Ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi ir ginčija buto pirkimo pardavimo sutarties dalį, kadangi neteisingai nurodytos sutarties visos šalys ir asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso butas. Ieškovas neginčija kitų galiojančių buto pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, įskaitant ir tas, kurios susijusios su buto pardavėjų teisėmis ir pareigomis. Buto pirkimo pardavimo sutarties dalis negali būti laikoma galiojančia dar ir dėl to, kad pirkėjai (atsakovai) dalies notarinės sutarties savo parašais nepatvirtino. Ieškovas sumokėjo 1/3 dalį buto kainos, todėl pagal įstatymą laikytinas dalies buto pirkėju. Ieškovas, kaip alternatyvų reikalavimą, reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir piniginių lėšų grąžinimo tuo atveju, jeigu ieškovui nebūtų pripažintos nuosavybės teisės į 1/3 dalį buto. Atsakovams nuo 2014 metų iki šios dienos negrąžinus 10 000 Eur sumos, ieškovui per visus šiuos metus kilo pakankamai didelių nuostolių, t. y. buvo nepagrįstai sutaupyta ieškovo sąskaita, nes ginčo buto rinkos vertės padidėjimas buvo pakankamai didelis. Šiuo metu aptariamo buto rinkos vertė yra 67 000 Eur, o 2014 metais buvo 33 886 Eur. Buto vertė padidėjo 33 114 Eur suma (67 000 – 33 886 = 33 114). 1/3 dalies buto vertės padidėjimas yra lygus 10 927,62 Eur sumai (1 t., b. l. 1-12).

Bylą nagrinėjant teisme ieškovas A. B. ir jo atstovas advokatas Arvydas Budnikas palaikė ieškinį. Papildomai ieškovas paaiškino, kad iki santuokos dirbo vadybininku, paskui tarptautinių reisų vairuotoju, sutaupė apie 20-25 tūkstančius eurų ir 15 tūkstančių svarų iki santuokos. 2014 m. pašlijo santykiai su sutuoktine. Iki 2011 m. gyveno su ja jos bute Telšiuose, paskui – jo bute Šiauliuose. Sutuoktinė pareiškė norą su vaikais išeiti gyventi į atskirą būstą Šiauliuose. Buvo pokalbis su sutuoktine ir jos tėvais dėl naujo būsto ir visi nusprendė, kad 2/3 būsto dalies skolina tėvai, o ieškovas prisidės 1/3 dalimi. Susitarimas buvo, kad L. E.-B. parduos savo butą Telšiuose, grąžins tėvams jų 2/3 dalis sumos. Tada konkreti pinigų suma dar nebuvo įvardyta. Vėliau L. E.-B. susirado būstą, pasakė, kad kaina yra 29 000 Eur, kad jam reikia prisidėti 10 000 Eur ir jis tuos pinigus jai savo namuose perdavė. Tie 10 000 Eur buvo jo iki santuokos sutaupytos lėšos. Pinigus laikė grynais pas save. Tuo metu jis neturėjo pakankamai pinigų, kad būtų galima nusipirkti tą butą tik iš jo lėšų. Jis negalvojo, kad gali būti vėliau apgautas. Nebuvo raštiško susitarimo. Buto pirkimo metu jis buvo išvykęs į komandiruotę. Kai davė 10 000 Eur, buvo dvi sąlygos: jei pagyvenę atskirai susitaikys su sutuoktine, jam bus pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 buto; jei nesusitaikys, tai jam grąžins 10 000 Eur, kai sutuoktinė parduos savo būstą Telšiuose. Buvo nuvažiavęs pas uošvį į Telšius, įrašinėjo pokalbį. Pokalbio metu uošvis sakė, kad negrąžins jam 10 000 Eur, nes neturi. Po pokalbio uošvis jam skambino, pasakė, kad grąžins jam tuos 10 000 Eur, bet jis turi išsikraustyti iš buto. Kitą ryte susiskambino su uošviu, uošvis jau kalbėjo kitaip, nesutiko atiduoti pinigų. Neradęs bendros kalbos, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Banko sąskaitose pinigų jis nelaikydavo. Teikdamas į bylą savo banko sąskaitų išrašus, įrodinėja, kad nebuvo nedirbantis, kad gaudavo pajamas. Jo nuomone, ir santuokoje gautos lėšos buvo jo asmeninės, nes tokia buvo praktika tarp jo ir sutuoktinės. Nuo 2011 m. iki 2014 m. L. E.-B. būstas buvo nuomojamas. Ieškovas sumokėdavo už tą butą mokesčius, o L. E.-B. jam tuos pinigus grąžindavo. Aptariamus 10 000 Eur jis buvo sutaupęs iki santuokos ir juos laikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. jis įkūrė panaudodamas po buto pirkimo sutaupytus 10 000 Eur. Tai taip pat buvo jo asmeninės lėšos, pagal žodinį susitarimą su L. E.-B.. 2014 m. jam sakė, kad buto kaina yra 29 000 Eur; kad kainavo 115 000 Lt, sužinojo tik po to, kai kreipėsi į advokatus. Prašymą pripažinti jo nuosavybės teisę į 1/3 buto grindė duomenimis, kuriuos žinojo iki ieškinio surašymo, kad butas kainuoja 29 000 Eur. Neprieštarauja, kad būtų paskaičiuota dalis atsižvelgiant į kainą, kurią sužinojo rengiant ieškinį – 115 000 Lt. Reikalavimą priteisti nuostolius grindžia tuo, kad nuo 2014 m. stipriai pakilo butų kainos. Jei ieškovas nebūtų davęs tų 10 000 Eur, gal būtų pirkęs pats butą. Jis turi savo butą, jį šiuo metu yra išnuomojęs. Pinigai stipriai nuvertėjo nuo 2014 m. Atsisako reikalavimo atlikti buto (duomenys neskelbtini), vertinimą.

Atsiliepimas

Atsakovai L. E. – B., P. E., R. E. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas apskritai neturi teisės pareikšti ieškinio dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, jis sandorio nesudarė ir jame nedalyvavo, neatitinka nukentėjusios sandorio šalies statuso. Atsakovams P. E. ir R. E. sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį su pardavėjais D. B. ir A. B., ieškovas net nežinojo apie tai, kad tokia sutartis bus sudaroma, nežinojo apie tokios sutarties sudarymo faktą, jokiais būdais nedalyvavo nei rengiant dokumentus, nei juos teikiant notarui, nei pasirašant sutartį. Ieškovui jokia forma nedalyvaujant buto įsigijime, jis negali būti laikomas buto pirkimo pardavimo sutarties šalimi ir buto įsigijimo klausimu ne tik kad nebuvo apgautas, tačiau apskritai jokios valios neišreiškė (nei tikros, nei ydingos). Atsakovai P. E. ir R. E. butą įsigijo iš savo bendrų lėšų, įsigijimui nenaudojant L. E. – B. ar A. B. lėšų. Atsakovai butą nusprendė įsigyti ir dėl investicijos, ir dėl to, kad jų dukra L. E. - B. susipyko su savo sutuoktiniu ieškovu A. B.. Sutuoktiniams gyvenant ieškovui priklausančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas 2014 m. rugpjūčio mėn. išvijo atsakovės sūnų V. V. ir uždraudė jam tame bute gyventi, jis turėjo gyventi pas svetimus žmones (pas R. P.). Tai paskatino atsakovės tėvus surasti ir nupirkti būstą, kuriame saugiai galėtų gyventi dukra su vaikais. Esant tokiems sutuoktinių santykiams, atsakovai P. E. ir R. E. netgi nenorėjo, kad ieškovas žinotų apie tėvų teikiamą pagalbą dukrai ir jos vaikams, siekiant juos apsaugoti. Ieškovo nurodomas tariamai buvęs susitarimas (kad jis duos asmeninių pinigų sutuoktinei, ši juos perduos savo tėvams, tėvai nupirks butą, kurio 1/3 dalis priklausys ieškovui, o tokia teisė bus užregistruota viešame registre) negalėtų būti net įgyvendintas. Neįmanoma pas notarą sudaryti sutartį kito asmens vardu, tam asmeniui nedalyvaujant ir nesant jo išduoto įgaliojimo, o vėliau tokią sutartį užregistruoti viešame registre. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad buto pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtinta pirkėjų ir pardavėjų parašais. Ieškovas į bylą pateikia iš Nekilnojamojo turto registro gautą elektroninę sutarties versiją. Atsakovai pateikia savo turimą 2014-10-31 pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje yra buto pardavėjų ir pirkėjų parašai. Bute ieškovas pradėjo gyventi nuo tada, kai susitaikė su atsakove L. E.-B., t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet ir pradėjo mokėti už komunalines paslaugas, kadangi jomis naudojosi. Niekada nebuvo kilę ginčo, kad nuosavybė yra P. ir R. E.. Tik visiškai pašlijus santykiams ieškovas pradėjo ieškoti būdų kaip nemokėti išlaikymo savo dukrai, nuvykęs pas uošvius siūlė kaip panaudoti tuos 10 000 Eur, tokiu būdu darė psichologinį spaudimą sutuoktinės tėvams grasinant teismais ir pan. Ieškovo pateikti garso įrašai yra neleistini įrodymai, nes jie daryti ne natūraliomis aplinkybėmis, tačiau ruošiantis bylai, surinkti pažeidžiant asmenų privatumą, neaišku kokią techninę įrangą naudojant ir neaišku, ar jie nėra sumontuoti. Pažymėtina, kad jokiame garso įraše P. E. nepripažįsta ir nepatvirtina gavęs iš ieškovo kokius nors pinigus. Ieškovo pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai dėl ginčo buto vyksta ieškovo iniciatyva, provokuojant, siekiant ieškoti sau palankių pokalbių detalių, įrodyti tariamai jo sudarytą sandorį dėl dalies buto pirkimo, pakreipti pokalbius norima linkme, diktuojant pokalbio turinį ir toną. Tačiau, nepaisant to, pokalbiuose niekur nėra patvirtinama, kad pinigai būtų panaudoti butui įsigyti. To nepatvirtina nei atsakovės L. E. - B. tėvas, nei L. E. - B.. Atsakovais ieškinio dalyje dėl sandorio ginčijimo ieškovas turėjo nurodyti ne tik P. E. ir R. E., tačiau ir buto pardavėjus D. B. ir A. B.. Ieškovas 2014-10-31 įsikėlė į ne jo vardu registruotą butą, jam buvo apie tai žinoma ir jis su tuo sutiko, jis mokėjo komunalinius mokesčius buto savininkų vardu. Jei laikyti, kad ieškovas yra sandorio šalimi, kuri turi teisę tokį sandorį ginčyti, tai laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino sudarytą sandorį ir nebeteko teisės jo ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Ieškovas nėra įrodęs ir pagrindęs, kad jo nurodomi 10 000 Eur buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovė nėra teisiškai įpareigota grąžinti ieškovui jokių piniginių lėšų, nes gyvendami santuokoje jie turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoja šalių susitarimu. Ieškovo pasirinktas nuostolių skaičiavimo būdas susiejant negautas pajamas su buto vertės padidėjimu neturi nei loginio, nei teisinio pagrindimo. Ieškovo samprotavimai apie investicijas į verslą ir galimą jų grąžą nėra pagrįstos jo galimybėmis tai sėkmingai daryti, neatitinka negautų pajamų realumo kriterijaus. Tarp ieškovo nurodytų 750 Eur išlaidų ir atsakovų veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio (1 t., b. l. 125-142).

Bylą nagrinėjant teisme atsakovai L. E. – B., P. E., R. E., jų atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas P. E. papildomai paaiškino, kad jiems paskambino dukra, nes vyko konfliktas tarp jos ir ieškovo, ieškovas A. B. varė L. E.-B. ir jos nepilnamečius vaikus lauk iš ieškovo buto. Atsakovai P. ir R. E. nuvyko ir tarėsi su L. E.-B., ką daryti toliau, ar L. E.-B. nuomotis butą, ar pirkti. Nusprendė nupirkti. Atsakovas P. E. turėjo pakankamai santaupų, buvo pardavęs 5 butus Telšiuose. Be to, buvo paveldėjęs ir pardavęs tėvų butą. Atsakovas P. E. tuo laiku dirbo su miškovežiu, uždirbdavo po 5-6 tūkstančius litų per mėnesį. Nebuvo jokios kalbos su A. B. dėl to, kad jis prisidės 1/3 perkant butą. Tuo metu buvo su A. B. piktuoju. Nebuvo su juo jokios kalbos apie buto pirkimą. Butą Šiauliuose atsakovai pirko sau, galbūt ateityje kelsis ten gyventi, kai atsakovas nebedirbs. Po nupirkimo 2014 m. ten gyveno dukra, anūkai. A. B. nežinojo, kur butas perkamas, kad jis perkamas. Už butą mokėjo 115 000 Lt. Iš jų lygtais 90 000 Lt mokėjo grynais. Dėl buto pirkimo tarėsi su D. B.. A. B. tik pasirodė ir padėjo parašą. Garso įraše nepripažįsta, kad jis (P. E.) gavo pinigus iš ieškovo. Jis negavo iš A. B. jokių pinigų. L. E. – B. atsakovui P. E. neperdavė pinigų buto pirkimui.

Atsakovė R. E. papildomai paaiškino, kad nebuvo jokio susitarimo su ieškovu dėl buto pirkimo, negavo iš ieškovo pinigų. Tuo metu su ieškovu pykosi. Butą atsakovai P. ir R. E. pirko iš savo pinigų. Jie padeda savo vaikams. Nėra paėmę iš savo vaikų pinigų. Ieškovas išvijo L. E. – B. sūnų V. iš namų, V. turėjo gyventi pas svetimus žmones. Atsakovai P. ir R. E. sėdėjo automobilyje su L. E.-B., tarėsi, ką daryti. P. E. ėmė ieškoti buto. Atsakovai P. ir R. E. buvo nuvažiavę apžiūrėti butą, tarėsi su D. B., sumokėjo 3000 Lt rankpinigių. Ieškovas A. B. nežinojo, kad butas perkamas, kur jis perkamas. Atsakovai P. ir R. E. butą pirko sau, nėra jo padovanoję. Turi dvi dukras, kai mirs, palikimas teks joms abiem. Bute iš pradžių gyveno L. E. – B., paskui ten atsirado ir ieškovas A. B.. Atsakovai P. ir R. E. neprašė, kad A. B. mokėtų komunalinius mokesčius. Buto pirkimo metu atsakovė R. E. dirbo. Kai ieškovas A. B. 2020 m. lapkritį atvažiavo pas juos į namus ir darė įrašus, jie apie tai nežinojo. Ieškovas atvyko netikėtai, darė įrašą, atsakovai apie įrašus nežinojo.

Atsakovė L. E. – B. papildomai paaiškino, kad A. B. nuo 2008 m. apie 2-2.5 metų jiems susituokus visiškai nedirbo, nepadėjo išlaikyti šeimos. Nedirba ir dabar jau 3.5 metų. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje ieškovas sukonfliktavo su jos 16 m. sūnumi V.. Sūnus paskambino jai į darbą ir pasakė, kad ieškovas išvarė jį iš namų. Atsakovė grįžo namo, ieškovas pasakė, kad jos sūnus nekels kojos į ieškovo butą. Su svetimais žmonėmis susitarė, kad leis sūnui pagyventi pas juos. Atsakovė skambino tėvams, sprendė, ką daryti. Tėvai atvyko, atsakovė su tėvais sėdėjo mašinoje. Iš pradžių ketino nuomotis būstą. Nerado buto nuomotis. P. E. pasakė, kad nupirks butą, o ji galės ten gyventi. Aptariami 10 000 Eur buvo bendri šeimos pinigai, atsakovės ir ieškovo sutaupyti pinigai. Buvo ne tik 10 000 Eur, buvo daugiau. Iki 2014 m. buvo planų, kad abu parduos savo butus, pirks kažką bendro. Kai ieškovas pasakė išsikraustyti, pasidalino pinigus. Ieškovas nedavė jai tų pinigų buto nupirkimui. Kai ji išsikraustė su vaikais, ieškovas visiškai nepadėjo, nemokėjo išlaikymo vaikams, neprisidėjo lėšomis. Pinigai buvo naudojami jų gyvenimui. Iš dalies iš tų pačių pinigų ieškovas kūrė ir įmonę 2017 m. Nebuvo susitarimo, kad ieškovas duos pinigų 1/3 buto pirkti. Kai A. B. įsikėlė į butą, jam buvo žinoma, kad tai – jos tėvų butas. Ji tuos 10 000 Eur sutaupytus pinigus pasiėmė, o ne gavo iš A. B.. Tai – bendri pinigai. Buvo krūvelė, ji pasiėmė 10 000 Eur, ten liko dar daugiau.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Darius Jonutis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė L. E.-B. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14). Santuoka nėra nutraukta. Atsakovai P. ir R. E. yra atsakovės L. E.-B. tėvai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. E. ir R. E. nuosavybės teise 2014-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-19). 2014-10-31 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėto buto pirkėjai yra P. E. ir R. E., pardavėjai – D. B. ir A. B., buto pardavimo kaina – 115 000 Lt (1 t., b. l. 148-154). Nėra ginčo, kad po buto įsigijimo šiuo adresu apsigyveno atsakovė L. E.-B. su nepilnamečiais vaikais, vėliau – ieškovas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo atsakovams įsigyjant nurodytą butą fakto, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir ieškovo nuosavybės teisės į buto dalį pripažinimo, taip pat dėl skolos grąžinimo ir nuostolių priteisimo.

Ieškovas remiasi CK 1.91 straipsnio nuostatomis ir prašo pripažinti negaliojančia buto 2014-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties dalį ta apimtimi, kad sutartyje nenurodytos ieškovo nuosavybės teisės į 1/3 buto dalį. Ieškovo teigimu, jis 2014 m. susitarė su atsakovais, jog prisidės asmeninėmis lėšomis - 1/3 buto kainos atsakovams įsigyjant butą. Anot ieškovo, atsakovai žadėjo vėliau, jei ieškovas susitaikytų su sutuoktine, pripažinti ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į 1/3 buto dalį arba (jei ieškovas ir atsakovė L. E.-B. nesusitaikytų) grąžinti jam pinigus.

Atsakovai ginčijo, kad ieškovas davė lėšų nurodyto buto pirkimui, kad buvo susitarimas dėl buto dalies perleidimo ar pinigų grąžinimo. Atsakovė L. E.-B. patvirtino, kad išsikraustydama iš ieškovo buto 2014 m. paėmė 10 000 Eur, nurodė, kad tai – bendros sutuoktinių lėšos.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės.

Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą, atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010 ir kt.).

Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad be įrašomojo asmens žinios ir sutikimo padarytas pokalbio garso įrašas, kaip leidžiamas įrodymas, turi būti: (1) padarytas neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemonės pagalba, (2) padarytas ne įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, (3) turėti tikslą ne pažeisti kito asmens privatumą, bet turėti tikslą viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, (4) pokalbio turinys turi būti susijęs su tarpusavyje siejančiais teisiniais santykiais, pavyzdžiui su šalių atsiskaitymais pagal sutartį (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-566-613/2017).

Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis su atsakovais tarėsi dėl buto pirkimo-pardavimo, dėl pinigų paskolinimo, taip pat kad aptariami 10 000 Eur yra jo asmeninės lėšos ir sudarydamas sandorį jis aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Pinigų perdavimo faktas ir atsakovų įsipareigojimas juos grąžinti ar ateityje sudaryti turto perleidimo ieškovui sandorį raštu nebuvo užfiksuoti. Taip pat nėra ir rašytinių įrodymų, kad ieškovas 2014 m. sutuoktinei perdavė būtent iki santuokos sutaupytus 10 000 Eur.

Ieškovas pateikė banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad yra mokėjęs už butui adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines, administravimo, televizijos ir kitas paslaugas, draudimą (1 t., b. l. 26-86; 2 t., b. l. 15-90), tačiau kaip minėta, ginčo, kad ieškovas nurodytu adresu gyveno, mokėjo už paslaugas, nėra. Tokie mokėjimai nepatvirtina ir nepaneigia šalių pozicijos ginčo klausimais.

Ieškovas į bylą pateikė 2020-11-30, 2020-12-10, 2020-12-12 garso įrašus, ieškinyje nurodo, kad iš jų matyti, jog atsakovė L. E. – B. pripažįsta gavusi pinigus iš ieškovo, o atsakovės tėvai pripažįsta gavę pinigus iš ieškovo butui įsigyti. Visgi teismo vertinimu garso įrašų turinys ieškovo pateiktos įvykių versijos neįrodo. Nors atsakovė L. E. – B. 2020-12-10, 2020-12-12 garso įrašuose ir nurodo, kad ieškovas jai davė pinigus, tačiau neigia, kad pinigai duoti butui pirkti. Be to, iš pokalbių turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pinigai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. 2020-12-10 garso įrašo 3:55 – 4:20 min. atsakovė nurodo, kad ieškovas jai davė santuokoje užgyventus pinigus. Ieškovas garse įraše atsako, kad jie bendrų santaupų santuokoje neturėjo, vienam kitam nerodė pajamų, santaupų. Panašią poziciją apie santuokoje įgytų lėšų atskirumą ieškovas išsakė ir bylą nagrinėjant teisme, visgi tokia pozicija neatitinka CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Garso įrašų turinys nepaneigia atsakovės versijos, kad pinigai buvo bendri ir kad ji pinigus paėmė šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat įrašuose nėra atsakovės tėvų pripažinimo, kad gavo pinigus iš ieškovo butui pirkti.

Paminėtina ir tai, kad atsakovė R. E. parodė, jog apie 2020-11-30 garso įrašo darymą jų namuose nieko nežinojo, garso įrašas buvo padarytas slapta, ieškovui netikėtinai atvykus į jų namus. Tai paneigiančių duomenų ieškovas byloje nepateikė. Ieškovas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad garso įrašą darė uošvių namuose. Garso įraše negirdėti, kad ieškovas būtų pranešęs atsakovams apie daromą garso įrašą. Kadangi pagal pateiktus duomenis 2020-11-30 įrašas padarytas slapta, be įrašomų žmonių žinios ir sutikimo, įrašomų asmenų privačioje teritorijoje, todėl toks įrašas nelaikytinas atitinkančiu CPK 177 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip galima suprasti iš 2020-12-10 įrašo turinio, šis garso įrašas darytas paties ieškovo (ir atsakovės L. E. – B.) gyvenamojoje vietoje, o 2020-12-12 garso įrašo pradžioje ieškovas nurodo, kad daromas įrašas. Laikytina, kad šie garso įrašai atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Ieškovo nurodytos versijos, kad jis su atsakovais tarėsi, jog prisidės prie buto pirkimo asmeninėmis lėšomis ir gaus 1/3 buto, neatitinka ir tai, kad bylos duomenimis butas pirktas už 115 000 Lt (33 306,30 Eur), neskaitant su sandorio sudarymu susijusių išlaidų (1 t., b. l. 143, 148-154), t. y. ieškovo nurodyti 10 000 Eur yra ženkliai mažiau nei 1/3 aptariamo buto kainos.

Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovai galimai neturėjo pakankamai lėšų ginčo butui įsigyti be jo pagalbos, visgi į bylą pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys apie atsakovų turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina jų teiginius, kad yra pardavę ne vieną butą (2 t., b. l. 104-105). Iš šių duomenų taip pat matyti, kad be buto Šiauliuose, atsakovai šiuo metu turi nekilnojamojo turto Klaipėdoje ir Telšiuose. Pagrindo abejoti atsakovų P. ir R. E. galimybe įsigyti butą 2014 m. nenustatyta. Paminėtina ir tai, kad nėra jokio ginčo, jog atsakovai padengė didesnę dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), kainos (23 306,30 Eur) iš savo lėšų, ginčas byloje yra tik dėl 10 000 Eur buto kainos dalies. Iš to akivaizdu, kad atsakovai P. ir R. E. disponavo ženklia lėšų suma, jų finansinė padėtis sandorio metu buvo gera.

Įvertinus išdėstytus duomenis, laikytina neįrodyta ieškovo versija, kad jis susitarė su atsakovais dėl buto pirkimo, šiuo tikslu perdavė atsakovams 10 000 Eur asmeninių lėšų.

Taip pat pažymėtina, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. CK 1.78 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.

Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007).

CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Nagrinėjamu atveju buto adresu (duomenys neskelbtini), 2014-10-31 pirkimo-pardavimo sutartyje kaip sutarties šalys nurodytos P. E., R. E., D. B. ir A. B.. Pateiktame rankpinigių mokėjimo raštelyje nurodyta, kad R. E. D. B. davė 3000 Lt rankpinigių, nes susitarė dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (1 t., b. l. 143). 2014-10-31 mokėjimo pavedime užfiksuota, kad R. E. pervedė D. B. 20 000 Lt už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129).

Kad būtent minėtos šalys susitarė dėl buto pirkimo – pardavimo, patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai teisme. Liudytojas A. B. paaiškino, kad jo buvusi sutuoktinė pardavė butą. Ji yra mirusi. Butas buvo sutuoktinės. Sutuoktinė dėl buto pardavimo derėjosi su atsakovais. Prisimena, kad du iš atsakovų buvo bute.

Pažymėtina, kad ir pats ieškovas teigia, kad nuosavybės teisė į buto dalį jam turėjo būti perleista ne 2014-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, bet vėliau, susitarimo su atsakovais pagrindu, priklausomai nuo to, kaip klostysis ieškovo santykiai su sutuoktine. Tokie ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis nebuvo buto pirkimo-pardavimo sandorio su A. ir D. B. šalis.

Kadangi ieškovas nebuvo 2014-10-31 buto pirkimo-pardavimo sandorio dalyvis, todėl sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovas apskritai negali ginčyti sandorio CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo reikalavimai dėl sandorio dalies nuginčijimo ir nuosavybės teisių į buto dalį pripažinimo atmestini.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai P. ir R. E. gavo ieškovo nurodytus 10 000 Eur. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš jų 10 000 Eur nepagrįstas bylos duomenimis. Nors atsakovė L. E.-B. neneigia, kad gavo ar pasiėmė aptariamus 10 000 Eur, tačiau nurodo, kad pinigai yra bendros sutuoktinių santaupos, juos gavo ne paskolos ar kitokio sandorio su ieškovu pagrindu, bet su tikslu panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. Nėra įrodymų, kad pinigai priklausė asmeniškai ieškovui, buvo sutaupyti iki santuokos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur skolos priteisimo taip pat atmestinas.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai byloje nenustatyti, atitinkamai nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Be to, nors ieškovas nuostolių dydį grindžia ginčo buto vertės padidėjimu. Tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovas ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą, būtų investavęs lėšas pirkdamas butą. Atvirkščiai, ieškovas ieškinyje teigė, kad ketino investuoti lėšas kurdamas įmonę (ieškinio pastaba Nr. 3). Todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių neatitinka tikėtinumo, realumo kriterijų. Neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, reikalavimai dėl nuostolių bei išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo negali būti pripažįstami pagrįstais.

Dėl išdėstytų priežasčių ieškinys atmetamas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, atsakovai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas P. E. sumokėjo 2420 Eur už advokato Gintaro Žičkaus paslaugas: susipažinimą su ieškiniu ir jo priedais, pateiktais prašymais, konsultavimą, duomenų rinkimą, atsiliepimo parengimą, pranešimo teismui dėl ieškovo prašymo parengimą ir pateikimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2 t., b. l. 124-129). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtintų maksimalių dydžių. Įvertinus bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, iš ieškovo atsakovui P. E. priteistinos 2420,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6, 10 p., 3 d., 98 str.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 17,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 2420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,64 Eur (septyniolikos eurų, 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė