Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, ir Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato Rimvido Valančiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir E. Z., o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – ir A. K., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, jo naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos–metamfetamino, iki tol, kol 2015 m. gruodžio 4 d. 17.06 val., atvykęs į šias patalpas, nurodytą psichotropinę medžiagą paėmė ir nuvežė su automobiliu „Renault Master“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir 17.20 val. už 160 Eur ją pardavė E. Z..Be to, P. B. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 389,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 8,622 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 3,367 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki tol, kol 2015 m. gruodžio 4 d. 19.06 val. atliekant kratą, šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai (toliau – ir Tauragės AVPK KP policijos pareigūnai, policijos pareigūnai).Nuteistasis P. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iki minimalios baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės.Apeliantas teigia, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nuteistasis ne iš karto davė nuoseklius parodymus, nes buvo patyręs šoką dėl jo sulaikymo aplinkybių (buvo sulaikytas kartu su juo vykstant jo 3 vaikams). Vėliau nuteistasis davė nuoseklius ir išsamius parodymus, policijos pareigūnams pats parodė, kurioje vietoje slepiami narkotikai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino, netrukdė bylą išnagrinėti per kuo trumpiausią laiką. Apelianto nuomone, aptariamoje byloje be pagrindo nebuvo atliktas nuodugnus palyginamasis tyrimas (ekspertizė) dėl rastų narkotinių medžiagų, prie kurių atsiradimo galbūt prisidėjo L. K. arba jo draugai, kurie norėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išsinuomoti lombardui atidaryti. Nuteistasis kėlė šią versiją teisme, tačiau juo teismas nepatikėjo.Anot P. B., teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad prieš jį yra taikyta administracinė atsakomybė, paskirta nuobauda galiojanti. Apeliantas pažymi, kad jis nėra trauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, nuteistojo įsitikinimu, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą ir dėl jo teistumo. Apeliantas pastebi, kad jo teistumas yra išnykęs, nes jis jam baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 180 MGL dydžio baudą yra sumokėjęs.Nuteistasis tvirtina, kad jis yra vedęs, turi šeimą, 4 sūnus, 2 iš jų mažamečiai, 1 – nepilnametis, pilnametis sūnus mokosi Kauno kultūros ir sporto universitete, nuolatinę gyvenamąją vietą, verčiasi individualia veikla nuo 2011 m., moka mokesčius valstybei, privalo rūpintis sergančiomis motina bei sutuoktine, nori padėti auginti vaikus, suteikti vaikams tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Apibendrinęs tai, kas pasakyta, apeliantas daro išvadą, kad yra pagrindas apskųstuoju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sumažinti iki minimalios, numatytos įstatymo sankcijoje.Nuteistojo gynėjas R. Valančius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendį, nuteistajam P. B. taikyti BK 54 straipsnio (klaidingai nurodyta 53 straipsnio) 3 dalį ir priimti naują nuosprendį – P. B. paskirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje nustatyta minimali. Gynėjas tvirtina, kad teismas tinkamai neatskleidė P. B. tyčios kryptingumo dėl jam inkriminuotos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. B. suprato, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu. Nuteistasis objektyviai negalėjo suvokti jo nuomojamose patalpose laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio. Pagal kvapą suprasti, kiek patalpose yra narkotinių medžiagų, neįmanoma. Anot gynėjo, nors teismų praktikoje nurodyta, kad inkriminuojant patariamą veiką, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ir / ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją, tačiau konkrečiu atveju P. B. suradus narkotikus patalpose po drabužiais ir dėžėse, jis pasimetė ir nežinojo ką daryti. Patalpose rasti narkotikai nebuvo suskirstyti dozėmis, skirtomis parduoti. Todėl galima teigti, kad P. B. tik formaliai disponavo narkotinėmis priemonėmis ir tai truko tik apie 5–6 val. Realiai jis tik vėliau suvokė, kad L. K. jį „pakišo“. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 65,289 g psichotropinės medžiagos–metamfetamino, tačiau kratos metu patalpose rastų psichotropinių medžiagų–metamfetamino veikliosios medžiagos procentinis santykis turėjo skirtis nuo perduotų E. Z.. Gynėjo įsitikinimu, tokia aplinkybė patvirtina, kad atliekant kratą rastomis medžiagomis P. B. nedisponavo: jų nelaikė. Tai, kad nuteistasis policijos pareigūnams parodė, kur yra dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neįrodo jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Gynėjas teigia ir tai, kad inkriminuojant paminėtą veiką, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšies, konkretaus narkotinės medžiagos pavadinimo ir veikliosios medžiagos kiekio bei vadovautis įstatymo leidėjo patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Gynėjas pažymi, kad byloje yra duomenų, jog ginčo patalpomis naudojosi ne tik nuteistais, bet ir kiti asmenys. Raktus nuo šių patalpų turėjo ne 1 asmuo, įskaitant, bet neapsiribojant, ir L. K. aplinkos žmones, kurie buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) su P. B. tartis dėl patalpų nuomos lombardui steigti.Be kita ko, gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. B. parodė, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos rastos kratos metu, priklauso L. K.. Tyrimo metu P. B. prašė tyrėjos (prokuroro) imtis prieš šį asmenį procesinių ir operatyvinių priemonių, tačiau buvo atlikta tik formali akistata tarp P. B. ir L. K.. L. K. bet kokį ryšį su rastais narkotikais kratos metu paneigė. Byloje yra priimta nutartis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės, kuria remiantis ir buvo pradėta sekti P. B. šeimos narius bei galbūt per L. K. bandyti juos sukompromituoti. L. K., siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus, atvyko pas Klaipėdos AVPK KP ONTV 2-ojo skyriaus viršininką ir domėjosi pasekmėmis, jei jis (L. K.) prisiimtų kaltę dėl P. B. padarytos nusikalstamos veikos, nors tokia situacija iš esmės negalima. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja konstatavo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. yra užfiksuotas 51 telefoninis kontaktas tarp P. B. ir L. K.. Nuteistajam P. B. bendraujant su Tauragės AVPK KP policijos pareigūnai minėjo, kad jiems žinoma, jog narkotinės ir psichotropinės priemonės buvo pristatytos „dieduko“ (tokia yra L. K. pravardė). Tai reiškia, kad prieš L. K. buvo taikytos operatyvinės priemonės. L. K. 2015 m. gruodžio 1 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir bendravo su P. B.. Vėliau, tą pačią ar kitą dieną, Klaipėdos apskrityje buvo sulaikytas su dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir nuteistas. Sulaikymo metu Klaipėdoje išimtų narkotinių medžiagų veikliosios medžiagos procentinė išraiška pagal tikimybę neabejotinai sutaptų su rastomis (duomenys neskelbtini), tačiau palyginamasis tyrimas nebuvo atliktas. Po P. B. sulaikymo L. K. savo iniciatyva buvo atvykęs į namus pas nuteistojo sutuoktinę, sakė jai, kad jį graužia sąžinė ir jis ketina prisipažinti policijai apie tai, jog narkotikai yra jo, bet, iš R. B. nesulaukęs palaikymo šiuo klausimu, nes ji suprato, kad tai suplanuota provokacija, išvyko. Visos aptartos aplinkybės, gynėjo vertinimu, rodo, kad L. K. dėl neaiškių priežasčių (galbūt padedant ir konsultuojant Klaipėdos AVPK kriminalinės policijos pareigūnams) siekė sukompromituoti ne tik P. B., bet ir jo šeimos narį – R. B.. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nenustatyta P. B. lengvinančių aplinkybių. P. B. tyrėjams nurodė asmenį, kuris į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atvežė ir padėjo uždraustas medžiagas. Tokia aplinkybė gali būti pripažinta P. B. atsakomybę lengvinančia, nes ji parodo, kad nuteistasis siekė padėti tyrimui, atskleidžiant aptariamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėją. Gynėjas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas be pagrindo nepripažino P. B. lengvinančia aplinkybe ir jo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jog jis savo kaltę pripažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjo įsitikinimu, konkrečiu atveju P. B. paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytoms veikoms, prieštarauja teisingumo principui. Gynėjas mano, kad P. B. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bausmė. Pasak gynėjo, išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti bausmę P. B., yra tai, kad nusikalstamai veikai, nustatytai BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryti įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas L. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita vertus, tokia aplinkybė pripažintina ir P. B. atsakomybę lengvinančia. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nepagrįstai neatsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę: jis yra vedęs, dirbantis, auginantis ir išlaikantis 3 nepilnamečius vaikus, turintis pastovią gyvenamąją vietą, tvirtus socialinius ryšius ir kt. Įvertintina ir tai, kad P. B. labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu formaliai disponavo labai trumpai, t. y. apie 5 val., o per tokį trumpą laiko tarpą, P. B. negalėjo suvokti uždraustų medžiagų kiekio, skirtingų jų rūšių ir t. t. Be to, P. B. paskutinį kartą teistas 2007 m. lapkričio 14 d. Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 180 MGL dydžio baudą pavėluotai, bet yra sumokėjęs. Nors laikytina, kad P. B. naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, tačiau nuo 2007 m. lapkričio 14 d. yra praėjęs jau labai ilgas laiko tarpas. Gynėjas pastebi, kad P. B., kitaip nei konstatavo apygardos teismas, administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi. Nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų, susijusių su narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų laikymu ar platinimu P. B. nėra padaręs. Byloje nėra nustatyta P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. B. psichotropines medžiagas platino tik 1 kartą, t. y. 2015 m. gruodžio 4 d. jas perdavęs E. Z.. Kitų atvejų apie narkotikų platinimą ar laikymą neužfiksuota, o aplinkybė, kad P. B. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas (pagal policijos pareigūnų parodymus tiesiog nepavykdavo pagauti) nepagrįsta bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. B. prašė jo ir gynėjo R. Valančiaus apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistojo gynėjas K. Virketis teismo posėdyje prašė apskųstąjį teismo nuosprendį pakeisti, nuteistojo P. B. veiksmus, susijusius su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, jam paskirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Teisėjų kolegija nustatė, kad nuteistasis P. B. 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškimu atsisakė gynėjo R. Valančiaus (6 t., b. l. 17). Tačiau gynėjas R. Valančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnyje nustatyta tvarka paduoto apeliacinio skundo neatšaukė. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl abiejuose apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012). Iš apeliacinių skundų ir iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytų nuteistojo bei jo gynėjo K. Virkečio argumentų darytina išvada, kad nuteistasis P. B. ir gynėjai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl jo kaltumo padarius veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat mano, jog nuteistajam paskirta per griežta bei neteisinga bausmė.Kaip nurodyta 2, 3 ir 4 punktuose, apeliantas P. B. prašo sušvelninti jam apskųstuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę iki minimalios sankcijoje numatytos bausmės, apeliantas nuteistojo gynėjas R. Valančius prašo P. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje nustatyta minimali, o gynėjas K. Virketis prašo nuteistojo P. B. veiksmus, susijusius su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.Tokie prašymai tenkinti iš dalies.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas viršyti apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo P. B. neteisėtus veiksmus neteisingai kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, įtvirtintus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tokia apygardos teismo padaryta klaida pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes dėl jos buvo suvaržyta nuteistojo P. B. teisė būti teisingai nubaustam, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią jis padarė. Todėl apskųstasis teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1–3 punktai).

Dėl P. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų. P. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 389,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 8,622 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 3,367 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikymą jo naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).Kaip nurodyta pirmiau 4 punkte, nuteistojo gynėjas K. Virketis apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nesutikdamas su P. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismo išvados dėl P. B. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką yra nepagrįstos išsamiu bei nešališku bylos aplinkybių ištyrimu, ir prašo nuteistojo veiksmus, susijusius su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį.Toks gynėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisme ištirtais ir apskųstame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais pagrįstą išvadą, jog P. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Apygardos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. P. B. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) reguliuoja išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Apygardos teismo išvados dėl P. B. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu skirtingų psichotropinių ir narkotinių medžiagų pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių ir atskleidžiančiais nuteistojo kaltės turinį: iš dalies paties kaltinamojo P. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais; liudytojų T. V., R. B., M. B., M. K. ir kitų parodymais; apžiūrų, kratos protokolų duomenimis, specialistų išvadų duomenimis, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, tarnybinio pranešimo duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Tokie įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visuma suteikė teismui pagrindą daryti išvadas dėl P. B. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs P. B. ir jo gynėjui K. Virkečiui, nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo baigiamasis aktas nepagrįstas ir neteisėtas.Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo ir jo gynėjo R. Valančiaus teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti palyginamąjį tyrimą (ekspertizę) dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurios buvo surastos P. B. naudojamose patalpose, prie kurių atsiradimo jo naudojamose patalpose neva būtent „prisidėjo“ pats L. K., ir kurios sulaikymo metu buvo surastos pas L. K..Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Deklaratyvūs teiginiai neįpareigoja juos tikrinti. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apskųstame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako teisingai išspręsti klausimą dėl P. B. kaltumo padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apskųstojo teismo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolų turinys rodo, kad apygardos teismas rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais. Kaip jau konstatuota 11 punkte, teismo išvados dėl P. B. kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį ir į tai, kad pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinė nutartis Nr. 2K-131/2008). Apeliantas gynėjas R. Valančius tvirtina, kad P. B. nesuvokė, jog jo naudojamose patalpose laikomas labai didelis kiekis psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Tokie gynėjo teiginiai neįtikinantys ir nepagrįsti, todėl atmestini.BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-677/2016). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai medžiagos, jam buvo žinoma turimų medžiagų kaina tokių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-604/2014). Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-107/2013).Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų, patikimų, teisėtais būtais gautų, apskųstame nuosprendyje aptartų, įrodymų analize pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jis neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų, bei to siekė. Kitaip nei nurodo gynėjas R. Valančius apeliaciniame skunde, apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų analize, teisingai nustatė ir atskleidė P. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Iš apskųstojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl P. B. baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą laikymą labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų, teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik P. B. parodymus bei jo pateiktą versiją (dėl nežinojimo, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų), liudytojų R. B., M. B. ir M. K. parodymus, kad patalpose aiškiai jautėsi specifinis kanapių (marihuanos) kvapas, specialistų išvadas, kratos protokolų duomenis, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, bet ir šių medžiagų laikymo (laikė jo naudojamose patalpose; pigių drabužių parduotuvėje), suradimo (medžiagos surastos kratos metu; P. B. kratos metu parodė, kur paslėptos ekstazio tabletės; rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai ant skirtingų šaukštelių, o kokaino ir amfetamino bei metamfetamino, kokaino, kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai ant – elektroninių svarstyklių), faktą, kad P. B. disponavo ne vienos rūšies uždraustomis medžiagomis. Pastebėtina, kad pats P. B. turėjo žinių apie psichotropines ir narkotines medžiagas. P. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad anksčiau yra vartojęs kartu su E. Z. kokainą, amfetaminą atpažino pagal kvapą, nes vartojo jį jaunystėje; parduotuvėje jautėsi žolės kvapas, jis matė kanapių maišelius, tabletes (ekstazį), ragavo kokainą ir amfetaminą (5 t., b. l. 9-12). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Protingas situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad P. B., būdamas suaugęs, pakaltinamas, jo naudojamos parduotuvės įvairiose vietose, kaip pats parodė, rasdamas „„kuliuką“ (maišelį) su amfetaminu, kanapių maišelius, rausvas tabletes „ratus“, atskirą maišą, jausdamas žolės kvapą, du šaukštelius ir elektronines svarstyklės, ragaudamas amfetaminą, kokainą“, bendrais bruožais negalėjo nesuvokti, kad tai yra narkotinės ir psichotropinės medžiagas, o jų kiekis – labai didelis. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad P. B. suvokė, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, bei norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad P. B. nežinojo tikslaus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinis situacijos vertinimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo, tam tikros teisinės ir faktinės prezumpcijos yra suderinamos su šiuo principu (žr., pvz., EŽTT 1988 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Salabiaku prieš Prancūziją, (peticijos Nr. 10519/83); 2004 m. spalio 19 d. nutarimas byloje Falk prieš Nyderlandus, (peticijos Nr.66773/01); kasacinė nutartis Nr. 2K-426-507/2016).Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad P. B. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. B. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą laikymą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, P. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymą, turint tikslą jas platinti, kaip už atskirą nusikalstamą veiką, nuteistas nepagrįstai.BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų. P. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, jo naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino, iki tol, kol 2015 m. gruodžio 4 d., 17.06 val., atvykęs į šias patalpas, nurodytą psichotropinę medžiagą paėmė ir nuvežė su automobiliu „Renault Master“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir 17.20 val. už 160 Eur ją pardavė E. Z..Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, pagal kurią teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad P. B. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 17.20 val., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 160 Eur E. Z. pardavė ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią teismo išvadą pagrindžia byloje surinkti, teisme ištirti ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertinti įrodymai. Tokia teismo išvada atitinka faktines bylos aplinkybes, dėl jos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekyla abejonių. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. B. jo naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), be labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų (už kurių laikymą jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) dar atskirai toje pačioje patalpoje nuo 17.06 val. iki 19.06 val., turėdamas tikslą platinti, laikė ir ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir kuriuos pardavė už 160 Eur E. Z., prieštarauja bylos duomenims.BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis 2K-444-699/2015). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys 2K-322/2008; 2K-442/2011). Nagrinėjamoje byloje būtent ir susiklostė tokia teisinė situacija. Pirmosios instancijos teismas P. B. veiksmus, susijusius su laikymu, turint tikslą platinti, ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos pardavimu už 160 Eur E. Z., kvalifikuodamas kaip atskirą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo susiformavusios kasacinio teismo praktikos bei pasunkino jo teisinę padėtį, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu.Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, bet koks jų faktinis turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės, jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose (kasacinės nutartys Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-162/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, surastų P. B. naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai P. B. jomis faktiškai pradėjo disponuoti.P. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis 2015 m. gruodžio 4 d. apie 11 val. krovėsi drabužius, ruošėsi į turgų ir rado „kuliuką“ (maišelį) su amfetaminu, matė tabletes „ratus“ ir vieną ryšulėlį, paskui pamatė maišą, kurio nelietė, parduotuvėje jautėsi žolės kvapas; narkotikai buvo skirtingose vietose, jie buvo tarp drabužių; „žolę“ surado šuo; matė kanapių maišelius, jie buvo kepurių didelėje dėžėje; rausvos tabletės buvo voke; kokainas buvo spintelės stalčiuje, po žaislais; du šaukštelius ir elektronines svarstyklės matė iki kratos, su skirtingais šaukšteliais paragavo kokainą ir amfetaminą; narkotikai nebuvo surūšiuoti; nebuvo paruoštos porcijos tam, kad parduotų (5 t., b. l. 9-12).Iš 2015 m. gruodžio 7 d. suvestinės Nr. 85-9(DS)-895-RN, išslaptintos 2016 m. sausio 5 d. aktu Nr. 85-IL-83, matyti, kad 2015 m. gruodžio 4 d. nuo 16.30 val. iki 17.22 val. buvo atliekamas P. B., kuriam duotas „Stasio“ vardas, sekimas. Sekimas pradėtas, (duomenys neskelbtini). 16.42 val. „Stasys“ kartu su mažamečiu vaiku išėjo iš sporto salės, esančios (duomenys neskelbtini), įsėdo į žalios spalvos automobilį „Renault Master“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. 16.46 val. „Stasys“ sustojo (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir kartu su mažamečiu vaiku nuėjo į adresu (duomenys neskelbtini) esančią alaus krautuvėlę. 16.51 val. „Stasys“ kartu su mažamečiu vaiku išėjo iš minėtos krautuvėlės ir išvažiavo. 16.55 val. „Stasys“ atvažiavo į metalo supirkimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. „Stasys“ išlipo iš automobilio. Prie „Stasio“ priėjo pil. E. Z., kuriam suteiktas „Antano“ vardas. Minėti asmenys kalbėjosi prie automobilio. 16.57 val. „Stasys“ įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. 17.06 val. „Stasys“ atvažiavo ir iš kiemo pusės sustojo prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipęs „Stasys“, nuėjo prie pastato, pažymėto Nr. 7, atsirakino duris ir įėjo į pastatą. 17.16 val. „Stasys“ išėjo iš pastato, užrakino duris, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. 17.20 val. „Stasys“ vėl atvažiavo į metalo laužo supirkimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). „Stasys“ išlipo iš automobilio, prie jo priėjo „Antanas“. „Stasys“ kažką perdavė „Antanui“. 17.21 val. „Stasys“ įsėdo į savo automobilį ir važiavo iš aikštelės. 17.22 val. „Stasys“ sulaikytas išvažiuojantis iš metalo supirkimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Sekimas nutrauktas (2 t. b. l. 40).Iš 2015 m. gruodžio 10 d. suvestinės Nr. 85-9(DS)-899-RN, išslaptintos 2016 m. sausio 5 d. aktu Nr. 85-IL-83, matyti, kad tyrimui reikšmingi pokalbiai tarp E. Z. ir kitų asmenų užfiksuoti nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. Iš pokalbio, vykusio 2015 m. gruodžio 4 d. 15.08 val., matyti, kad E. Z. skambina P. B. norėdamas susitikti dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Susitaria susitikti E. Z. darbovietėje (2 t., b. l. 46-50).Iš 2015 m. gruodžio 4 d. kratos protokolo matyti, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2 arbatiniai šaukšteliai, elektroninės svarstyklės, kurios supakuotos į 9 paketus (1 t., b. l. 49-66).Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1376)-IS1-1061 nustatyta, kad 35,802 g baltos spalvos miltelių sudėtyje yra 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 692,69 g baltos spalvos miltelių sudėtyje yra 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; žalsvos spalvos augalinė medžiaga, kurios bendroji masė sudaro 389,83 g, yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys); 268,661 g rausvos spalvos tablečių sudėtyje yra 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 8,622 g baltos spalvos miltelių sudėtyje 3,367 g yra narkotinės medžiagos – kokaino (1 t., b. l. 107-112).Ištirti bylos įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios buvo surastos 2015 m. gruodžio 4 d. atliekant kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), P. B. žinioje buvo nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 11 val. Byloje duomenų, paneigiančių šiuos P. B. parodymus, nėra. Taigi, būtent nuo šio momento labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, surastų P. B. naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikymas tapo baigtu nusikaltimu. Byloje duomenų, kad P. B. E. Z. parduotu nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, ir kratos metu surastu labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų būtų faktiškai disponavęs skirtingais, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nutolusiais, laikotarpiais, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nėra pagrindo teigti ir tai, kad P. B. atliko neteisėtus veiksmus dėl netapataus nusikalstamos veikos dalyko. Priešingai, pagal bylos duomenis, uždraustomis medžiagomis (labai dideliu jų kiekiu) P. B. disponavo labai trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 11 val. iki 2015 m. gruodžio 4 d. 19.06 val. Dar daugiau, teisėjų kolegijos nuomone, P. B. E. Z. pardavė dalį vienos ir tos pačios partijos jo žinioje buvusių psichotropinių medžiagų – metamfetamino. Taigi konstatavus, kad P. B. laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir vėliau dalį (nors ir nedidelį kiekį) tų pačių psichotropinių medžiagų pardavė E. Z., spręstina, jog tokie priešingi teisei P. B. veiksmai nesudaro nusikalstamų veikų daugeto. Labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimą jungia vienas sumanymas (vieninga tyčia). Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad P. B. veiksmai, susiję su laikymu, turint tikslą platinti, ne mažiau kaip 35,802 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,479 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šios psichotropinės medžiagos pardavimu už 160 Eur E. Z., ir veiksmai, susijęs su laikymu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 692,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 65,289 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 389,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 268,661 g rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 111,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 8,622 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,367 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies, kaip atskirų nusikalstamų veikų, perkvalifikuotini į BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo veiką.

Dėl bausmės paskyrimo

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą nustato tik su laisvės atėmimu susisijusią bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Aptartos teisės normos sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis sudaro 12 metų ir 6 mėnesius. Apskųstuoju teismo nuosprendžiui P. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.Kaip minėta 6.3 papunktyje, tiek nuteistasis P. B., tiek jo gynėjas apeliaciniuose skunduose mano, kad nuteistajam paskirta neteisinga, t. y. per griežta, bausmė. Nuteistasis P. B. prašo sušvelninti jam apskųstuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę iki minimalios sankcijoje numatytos bausmės, gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje nustatyta minimali. Šie prašymai netenkintini.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-633/2011, 2K-489/2011).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, P. B. parinkdamas bausmės dydį už jo padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, klaidų nepadarė.Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė turi būti veiksminga. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius (šeiminę padėtį, išsilavinimą ir pan.), jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. Kaip minėta 26.2 papunktyje, BK 54 straipsnio 3 dalis leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį nei įtvirtinta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Nurodytoje teisės normoje įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs, kokios turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, norint šią normą taikyti. Visais atvejais, kokias aplinkybes konkrečioje byloje yra pagrindas pripažinti išskirtinėmis, sprendžia tik teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, pareigą rūpintis sergančiomis motina bei sutuoktine, nori padėti auginti vaikus, suteikti jiems moralinę ir materialinę paramą, nepripažintinos išskirtinėmis.Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam P. B. skirtiną bausmę, teisingai nustatė, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ir nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje kritiškai vertino / vertina savo elgesį, gailėjosi / gailisi dėl įvykusių įvykių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokio P. B. gailėjimosi nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinė nutartis 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinė nutartis 2K-327/2010). Tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis P. B. nuoširdžiai kritiškai vertina savo poelgį, laisva valia pripažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai padaryti jis buvo priverstas dėl byloje surinktų įrodymų. Nuteistasis tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teigė ir teigia, kad jis uždraustų medžiagų nelaikė, o jo naudojamose patalpose rastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos jam nepriklausė. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ginčijo ir ginčija aplinkybes, reikšmingas teisinei veikos kvalifikacijai. Taigi nors, viena vertus, P. B. prisipažino (prisipažįsta) bei galėjosi (gailisi) dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau, kita vertus, kartu kėlė ir kelia nepagrįstas versijas dėl psichotropinių bei narkotinių medžiagų priklausomybės kitam asmeniui. Be kita ko, tai, kad P. B. nesigaili dėl jo padarytos veikos įrodo ir jo duotų parodymų nenuoseklumas apie bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės nepripažino P. B. atsakomybę lengvinančia, t. y. kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nesutiktina ir su gynėjo R. Valančiaus apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad P. B. baudžiamąja atsakomybe lengvina tai, kad jis tyrėjams nurodė asmenį, kuris neva į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atvežė ir paliko draudžiamas medžiagas. Šią P. B. gynybinę nuo kaltinimų poziciją paneigia pirmiau aptartų pirmosios instancijos teismo ištirtų bei įstatymo nustatyta tvarka patikrintų bylos įrodymų visuma. Byloje daryti išvadą, kad P. B. padėjo išaiškinti BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nėra jokio pagrindo.Taip pat nepritartina gynėjo R. Valančiaus teiginiams, kad P. B. sušvelninti jam paskirtą bausmę suteikia tai, jog jo nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas L. K. elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tas atvejis, kai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra asmenų, kurie būtų pripažinti nukentėjusiais. L. K. byloje apklaustas kaip liudytojas, jis nėra nukentėjusysis. Antra, kaip nurodyta pirmiau 14 punkte, narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra narkotinės ir (ar) psichotropinėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nuteistasis P. B. suvokė, jog jo žinioje buvo labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas teisingai. Taigi, apygardos teismas P. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą aplinkybę neturėjo nei faktinių, nei teisinių prielaidų.Kitaip nei tvirtina gynėjas, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas P. B. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę bei tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos bei asmenybės pavojingumą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas baigtas. Padaryta veika yra savanaudiško pobūdžio. Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. P. B. yra teistas ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu P. B. buvo pripažintas kaltu dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuteistas 180 MGL, kuri iš P. B. buvo išieškota 2011 m. spalio 11 d. Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusio BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunkčiu, asmuo, nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą ir realiai atlikęs paskirtą bausmę, laikomas teistu po bausmės atlikimo dar 5 metus. Taigi, nuteistasis yra neteisus, manydamas, kad jam teistumas už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra išnykęs. P. B. teistumas nebuvo išnykęs.Bylos duomenimis, P. B. 2012 m. balandžio 5 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo – 250 Lt bauda, tačiau šią baudą jis sumokėjo 2012 m. balandžio 13 d. Tuo tarpu, administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalį P. B. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. B. turi galiojančią nuobaudą (3 t., b. l. 94-95). Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, pati savaime nesuponuoja, kad aptarta teismo klaida turėjo ir (ar) galėjo turėti įtakos paskiriant teisingą bausmę P. B..Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į P. B. disponuotų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, jų įvairovę, įvertino tai, kad jis į priklausomybės ligų kabineto, psichikos sveikatos centro apskaitas neįrašytas. Apygardos teismas, parinkdamas P. B. skirtinos bausmės dydį, teisingai įvertino ir apeliaciniuose skunduose akcentuojamus nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kad jis iki sulaikymo vertėsi individualia veikla, vedęs, turi išlaikytinių: 4 vaikus, iš kurių 3 nepilnamečiai. Kita vertus, pastebėtina, kad nurodyti socialiniai ryšiai P. B. nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų, už kurių padarymą, jis nuteistas. Nuosprendyje teismas motyvuotai ir pakankamai išsamiai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Ir nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad P. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kitų anksčiau aptartų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą P. B. paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Tokio dydžio bausmė, kuri, beje, mažesnė už apelianto padaryto nusikaltimo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį, pripažintina veiksminga bausme, atitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, ne per griežta, proporcinga, adekvati nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui. Šios teismo išvados nepaneigia bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prie bylos pridėtos R. B. asmenybę teigiamai apibūdinančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos, (duomenys neskelbtini) bokso klubo „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos (6 t., b. l. 27-30).Priešingai, pirmiau ištirtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo prašoma skirti minimali sankcijoje nustatyta, juolab, švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali, bausmė galėtų būti pripažinta neveiksminga bausme, neatitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties, aiškiai neproporcinga, neadekvačia nusikalstamų veiksmų pavojingumui ir P. B. asmenybei bei prieštaraujančia teisingumo principui.Gynėjo R. Valančiaus apeliaciniame skunde pabrėžiamos aplinkybės, kad P. B. labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu iš esmės disponavo labai trumpai – apie 5 val., jog jis tik 1 kartą išplatino psichotropinę medžiagą, niekaip nesumažina nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenis. Teismas teisingai pastebėjo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. B. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaip atskiri nusikaltimai, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį perkvalifikuotinos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl naikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, panaikinant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymą.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o apskųstasis teismo nuosprendis keistinas.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1–2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje P. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už atskiras nusikalstamas, ir P. B. veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį į vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

P. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 12 metų.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir panaikinti BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pritaikymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.