- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-174-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43871-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. sausio 9 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta - 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., pabaiga – 2023 m. kovo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime konstatavo, kad nors nuteistasis skatintas 2 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. vasario 5 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė, spręsdami, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. R., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. R. prašo panaikinti Komisijos nutarimą, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltina save, pilnai pripažįsta kaltę ir labai gailisi. Užteko išbūto laiko pataisos įstaigoje, kad suprastų, ką yra padaręs, rastų tinkamą sprendimą pakeisti savo gyvenimą ir požiūrį į gyvenimą, kad daugiau taip nepasielgtų.
4.2. Skunde pažymi, kad prieš bausmės atlikimą dirbo (duomenys neskelbtini) UAB ,,O.“, alkoholio nevartoja jau penkis metus. Patekęs į pataisos namus, iškart pradėjo mokytis statybininko-apdailininko specialybės, šiuo metu mokosi 11 klasėje, lanko įvairias užimtumo programas. Iš laisvės jam pinigines perlaidas siunčia draugai, artimieji, iš kurių yra dengiami civiliniai ieškiniai, mokami alimentai. Bandė dirbti metalo liejimo ceche, bet dirbo tik 1 dieną, kadangi darbas yra per sunkus, kadangi turi 2 stuburo išvaržas ir peties traumą. Be to, darbo užmokestis siekia 150 eurų, darbo krūvis neatitinka darbo užmokesčio, protingumo proporcijų, sąlygos kenksmingos sveikatai, todėl darbo atsisakė. Turi medžio apdirbėjo-staklininko specialybę. Buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pataisos įstaigai pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant bei individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. R. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 72 balai (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namuose įgijo apdailininko-statybininko specialybę, mokosi suaugusiųjų mokymo centre pataisos namų skyriuje 11 klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį ir dalyvavimą pataisos programose buvo skatintas 2 kartus. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka net keturi kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas, ryšys su partnere, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pastarasis nusikaltimas padarytas ne pirmas tokio pobūdžio ir būdingas ankstesniems, kadangi visi ankstesni teistumai susiję su fizinio smurto naudojimu. Gali pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes, galima teigti, jog nuteistasis yra silpnos savitvardos, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktams, gali pasielgti agresyviai, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Smurtinis elgesys pasireiškia ir apsvaigus nuo alkoholio, ir esant blaiviam. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad praeityje yra teistas 4 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį linkęs pateisinti aplinkybėmis, kitų žmonių elgesiu, būdingas kaltės perkėlimas, racionalizacija. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, R. R. praeityje yra teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto naudojimu, o šiuo metu atlieka bausmę dvi veikas, kurių pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiesiems. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nedirba, gauti 4 vykdomieji raštai iš antstolių dėl skolų išieškojimo iš nuteistojo. Jo atžvilgiu priteista suma – 10 839,86 Eur, atlyginta tėra tik 43,60 Eur. Be to, įsiskolinimas už priteistus mokėti alimentus sudaro – 7 490,62 Eur, tačiau alimentų nemoka. Atlygintų civilinių ieškinių dalis rodo neigiamą ir atsainų nuteistojo požiūrį į žalos atlyginimą, vengimą dengti ieškinius, norą dirbti, gauti pajamų ir taip siekti mažinti savo finansinius įsipareigojimus.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 21 diena, paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. R. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.