Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-870/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-07-11Vilniaus apygardos teismas
  2. TS-10-610/2020Nutartis · 2020-02-05Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-10Kauno apygardos teismas
  4. T-247-1072/2020Nutartis · 2020-05-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. TS-72-564/2020Nutartis · 2020-08-06Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-08Kauno apygardos teismas
  7. TS-38-571/2021Nutartis · 2021-03-10Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-12Kauno apygardos teismas
  9. T-412-537/2021Nutartis · 2021-08-09Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-27Kauno apygardos teismas
  11. T-652-759/2021Nutartis · 2021-11-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  12. T-113-537/2022Nutartis · 2022-02-21Marijampolės apylinkės teismas
  13. T-145-759/2022Nutartis · 2022-02-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-14Kauno apygardos teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-05Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
1A-417-870/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43871-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Arūnas Bartkus, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
R. R.
Nukentėjusysis
N. L.
Advokatai
Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-870/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43871-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;2.4.6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta 2017 m. gruodžio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 1 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta - 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 5 d.

Į bausmės laiką įskaitytas R. R. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. bei iš dalies atliktą bausmę pagal 2017 m. gruodžio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo N. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš R. R. 4 000 Eur nukentėjusiojo naudai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš R. R. 1 078,17 Eur ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo N. L. gydymui, atlyginti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 26 d., tarpe 10³⁰-13⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, R. R., svečiuodamasis bute, esančiame adresu (duomenyse neskelbtini), kilusio konflikto su N. L. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia su kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajam N. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su aplinkinių minkštųjų audinių paraudimu, nosikaulių, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai su oro susikaupimu ir minkštųjų audinių patinimu apie akiduobę, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžių sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam N. L. parkritus ant grindų, jis (R. R.) pastarajam dar sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, esant prisipildžiusiai šlapimo pūslei, nuo ko šlapimo pūslė plyšo, kas nukentėjusiajam N. L. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, nukentėjusiojo N. L. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

3. Nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimtas vadovaujantis net ne paties nukentėjusiojo N. L., bet suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų prieštaringais parodymais, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nurodė M. J. nepažįstantis, taip pat neigė buvęs L. R. bute. Nuteistasis teisme paaiškino, kad M. J. žinojo pravarde „M.“, vardo ir pavardės nežinojo. Tik vykstant ikiteisminiam tyrimui sužinojo visų asmenų vardus ir pavardes, taip pat ir adresą buto, kuriame sužalotas nukentėjusysis. Nei namo buto, nei numerio jis nežinojo, žinojo tik patį namą ir kur jis yra, o jo paklausė, ar buvo bute konkrečiu adresu, kurio jis nurodė nežinojęs. Nuteistojo vertinimu, teismo išvada dėl jo parodymų pakeitimo yra nepagrįsta.

4. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės vadovavosi liudytojų I. J., L. R., M. J., A. B. parodymais, tačiau tik ta apimtimi, kiek jie buvo reikalingi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis teigia nesuprantantis, kodėl teismas kritiškai vertino jo parodymus, taip pat kodėl visiškai nevertino liudytojos R. J. parodymų, kodėl nesivadovavo I. J. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d., L. R. 2017 m. rugsėjo 21 d. parodymais. Liudytojai I. J., L. R., M. J., V. R., A. B. melavo tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjams, tiek teismui, aiškindami įvykio aplinkybes, kadangi yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jie turėjo tikslą ir motyvą pamokyti, sumušti nukentėjusįjį už neva tai naudotą smurtą prieš buvusią sugyventinę I. J.. Liudytojos I. J. ir L. R. yra seserys, jų brolis M. J., V. R. yra L. R. sutuoktinis, o A. B. yra I. J. sugyventinis. Visa šeima buvo priešiškai nusiteikusi N. L. atžvilgiu. Tuo tarpu, Apeliantas teigia nukentėjusįjį matęs pirmą kartą, neturėjo jokio motyvo jį sumušti ar už kažką keršyti. Kai M. J. buvo atvestas į butą, konfliktas ir ginčas tarp nukentėjusiojo ir I. J. jau vyko. Teismui nekilo abejonių, kodėl M. J. į minimą butą atsivežė buvusį sesers sugyventinį, kai bute buvo naujasis. Keistai atrodo ir teismo nustatytos aplinkybės, kad neva Apeliantas mušė nukentėjusįjį, o kiti kambaryje buvę asmenys net nepajudėjo, kad muštynes nutrauktų.

5. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojų I. J. 2017 m. rugpjūčio 24 d., rugsėjo 20 d. apklausas, L. R. bei V. R. 2017 m. rugsėjo 21 d. apklausas, kurių metu jie visi tyrėjams aiškino, kad įvykio dieną jų bute nieko nebuvo, moterys buvo (duomenyse neskelbtini). Tokiu savo elgesiu liudytojai sutrukdė tyrėjams išsamiai atlikti tyrimą, nes net nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo fiksuotos ir nustatytos reikšmingos aplinkybės, iš įvykio vietos nebuvo paimti ir netirti nei daiktai, nei bute buvusių asmenų rūbai, nebuvo nustatyta, ar ant jų bei buto aplinkoje nėra nukentėjusiojo biologinių pėdsakų ir pan. Liudytojas M. J. buvo apklaustas tik maždaug po pusės metų, nors, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienos vakare jis buvo pastebėtas su mėlynėmis. Apie norą atkeršyti N. L. liudijo L. R. 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu. Tokios aplinkybės atsispindi ir posėdžio metu peržiūrėtam vaizdo įraše (2017 m. rugpjūčio 28 d.), kur užfiksuoti I. J. žodžiai apie nukentėjusįjį: „sakau – džiaugiuosi, tegu <...> sudaužo, tegu net užmuša“.

6. Teismas nevertino R. J. (M. J. sutuoktinė) parodymų, kad po įvykio M. J. sakė, jog I. J. prašymu į butą buvo atvežtas N. L., kad tarp jo ir A. B. buvo konfliktas, kad jie visi buvo prisidirbę, M. spardė nukentėjusįjį, jie visi buvo sunerimę po įvykio, tardavosi, ką kalbėti tyrėjams (2018 m. spalio 29 d. teismo posėdyje duoti parodymai). Nukentėjusysis N. L. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. B., kuris jam trenkė, teismo posėdžio metu ne kartą nurodė prisimenantis, kad jam į veidą trenkė A. B.. Teismas šiais parodymais nesivadovavo, padarydamas priešingas išvadas.

7. Teismas nuosprendyje nurodė, kad visi liudytojai Apelianto labai bijojo, nes yra kalėjęs, agresyvus asmuo, apie tai sužinojo iš karto po įvykio, tačiau minėtų liudytojų parodymai apie šias aplinkybes yra prieštaringi. Liudytojas V. R. nieko blogo apie Apeliantą nežinojo ir jo nebijojo, tačiau melavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad jo žmona L. R. ir sesuo I. J. įvykio dieną buvo (duomenyse neskelbtini).

8. Apelianto įsitikinimu, teismas kritiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai atliktų procesinių veiksmų, padaryto tyrimo broko, nepašalintų prieštaravimų. Teismas nurodo, kad visų įvykį mačiusių liudytojų parodymai sutampa, tačiau Apeliantas pažymi, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad jis būtų smūgiavęs nukentėjusiajam į pilvą. Byloje jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad būtų sudavęs smūgį N. L. žemiau krūtinės srities. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis iš buto išėjo pats, niekuo nesiskųsdamas, ką patvirtino liudytojai I. J., L. R., M. J., A. B.. Pats nukentėjusysis nurodo, kad eidamas namo buvo atsigulęs ant žolės, kažkas jį pakėlė, parvyko namo. Tos pačios dienos vakarą ėjo į prekybos centrą „Maxima“ nusipirkti gerti. Gydytojų pagalbos kreipėsi kitą dieną. Nukentėjusysis buvo neblaivus, neatmetama galimybė, kad jis eidamas namo ar būdamas namuose galėjo nukristi ir tokiu būdu paveikti pilvo sieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. jis apsistumdė ir voliojosi ant grindų su D. Ž..

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, Vilniaus teritorinė ligonių kasa – dėl turtinės žalos atlyginimo, ir šiuos ieškinius pirmosios instancijos teismas tenkino. Apeliantas mano, kad nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, minėti ieškiniai turi būti atmesti.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir skundą prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

N. R. R. apeliacinis skundas netenkinamas

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo R. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiajam N. L. buvo padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina medicininių dokumentų išrašai iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (t., 1, b.l. 30, 56), VšĮ (duomenyse neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriaus Suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapas, gydytojo surašytos anamnezės kopija, Greitosios medicinos pagalvos kvietimo kortelė (t. b., b.l. 45-50), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 30 d. Specialisto išvada Nr. G 3500/2017 (01), kurioje konstatuoti N. L. nustatyti sužalojimai, t.y. veido sumušimas, kuris vertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, šlapimo pūslės plyšimas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 60-64). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo N. L., liudytojų I. J., L. R., M. J., A. B., V. R. parodymai. Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio bei veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

13. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytos išvadomis, kad nutarties 12 punkte nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam N. L. padarė būtent jis, vertina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai buvo prieštaringi, be to, šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Apelianto minimų liudytojų parodymai dėl konflikto, kilusio tarp N. L. ir R. R., aplinkybių, dėl prieš nukentėjusįjį naudoto smurto pobūdžio iš esmės yra tapatūs ir tarpusavyje neprieštaringi. O parodymų nesutapimas dėl tam tikrų neesminių detalių, atsižvelgiant į tai, kad asmenys įvykio metu vartojo alkoholį, negali savaime būti vertinami kaip neteisingi ir neobjektyvūs.

14. I. J., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad rugpjūčio 26 d. jos sesers namuose vyko išgertuvės, į butą 10-11 val. atvyko R. R., atvažiavo nukentėjusysis N. L.. R. R. jau buvo bute, kai atėjo nukentėjusysis. Jis buvo neblaivus, atsisėdo ant mažutės kėdutės arčiausiai nuteistojo. Jiems apsižodžiavus dėl sulaužytos liudytojos rankos, R. R. trenkė N. L. į nosį. Gal bandė nukentėjusysis pulti, stojosi, tuomet R. R. vėl sudavė. N. L. trenkėsi į sekciją, sudužo jos stiklai. N. L. buvo nukritęs ant žemės, jam buvo suduota į krūtinę ir pilvą, suduoti 2-3 smūgiai ranka. Kai dužo sekcijos stiklai, atėjo L. R. ir nuvedė nukentėjusįjį į vonią, kad nusipraustų. Matė, kad N. L. iš nosies bėgo kraujas (t. 3, b.l. 65-66). Liudytojas M. J. pirmosios instancijos teismui parodė, kad rugpjūčio 26 d. atvažiavo pas seserį L. R. atsigerti kavos. Bute buvo I. J., A. B. bei L. R.. N. L. paprašė jį atvežti. R. R. pasakė, kokiu adresu ateiti. Jis atsisėdo netoli liudytojo į fotelį. N. L. į butą liudytojas atvežė girtą. Kai N. L. jam skambino, nuteistasis jau buvo atėjęs. R. R. klausė liudytojo sesers, kas nutiko jos rankai. N. L. šoko ant R. R., nes jie apsižodžiavo. Tada R. R. sudavė vieną kartą į veidą ir nustūmė į sieną, dužo sekcijos stiklai. N. L. buvo nugriuvęs, nuteistasis nebuvo link jo palinkęs, kad smūgiuotų gulinčiam nukentėjusiajam nematė. Nebuvo tikras, ar matė visą konfliktą, paaiškindamas, kad: „viso konflikto nemačiau, buvau nusisukęs. Gal ir visą.“ (t. 3, b.l. 67-68). Liudytoja L. R. parodė, kad įvykio dieną bute buvo jos sesuo, pastarosios naujas draugas, liudytojos brolis M. J., po to atėjo R. R.. N. L. atsisėdo ant kėdutės prie R. R., buvo neblaivus. Nuteistasis kalbėjo su I. J. apie jos sulaužytą ranką. N. L. pradėjo konfliktuoti su R. R., pagalvojęs, kad jis yra I. J. draugas. Ji tuo metu buvo kitame kambaryje. Kai išgirdo stiklo dūžius, atbėgusi pamatė, kaip R. R. sudavė į petį gulinčiam nukentėjusiajam. Ji N. L. nuvedė į vonią praustis. A. B. ir M. J. sėdėjo kambaryje ir nieko nedarė. N. L. buvo toks girtas, kad neatsimena, kas sumušė (t. 3, b.l. 67). Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat parodė, kad kaltinime nurodytą dieną vyko išgertuvės L. R. bute. N. L. ir R. R. apsižodžiavo. Nuteistasis sudavė N. L. į galvą. Nukentėjusysis kėlėsi, tuomet R. R. sudavė jam dar kelis kartus per galvą. N. L. atsitrenkė į sieną, gal alkūne užkabino sekciją. Tuo metu jie buvo atsigulę ar pritūpę, bet ne stovimoje padėtyje. L. R. stojo tarp jų, kad nebesimuštų, pastaroji nuvedė nukentėjusįjį į vonią (t. 3, b.l. 69).

15. Nuteistasis teigia, esą nei vienas liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į pilvą, krūtinę. Tačiau šiuos argumentus paneigia I. J., iš dalies A. B., L. R. parodymai, kad nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jam buvo suduota dar keletas smūgių. Nors ne visi konflikto metu bute buvę asmenys matė visus R. R. smūgius, suduotus N. L., t.y. nematė, kad jis būtų smūgiavęs pastarajam į pilvo sritį, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kur pastarieji sėdėjo bute, spręstina, kad jie įvykio aplinkybės matė nevienodai. Be to, liudytojas M. J. negalėjo tvirtai teigti, kad matė visą konfliktą, paaiškino, kad buvo nusisukęs. Visi aukščiau paminėti liudytojai vienareikšmiškai nurodė, kad pirmiau į L. R. butą įvykio dieną atėjo R. R., o tik paskui atvažiavo N. L., kas paneigia nuteistojo iškeltą versiją, jog pastarajam atėjus, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. B. jau vyko. Kad N. L. ir A. B. būtų apskritai tą dieną apsižodžiavę, sukonfliktavę, byloje apklausti liudytojai taip pat nenurodė. Tuo tarpu, liudytojų tarpusavio sąsajos, šeiminiai ryšiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti nuteistąjį. Paminėti liudytojai patvirtino, kad R. R. 2017 m. rugpjūčio 26 d. matė pirmą kartą, iki tol nieko apie jį nežinojo.

16. Aptariant paties nukentėjusiojo N. L. parodymus, matyti, kad jie išties nebuvo visiškai nuoseklūs, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė keletą versijų dėl jo sužalojimo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad medikams nukentėjusysis paaiškino buvęs sumuštas nepažįstamų asmenų 2017 m. rugpjūčio 25 d. ryte. Kaip paaiškino apklaustas 2017 m. rugsėjo 6 d., tokią klaidingą versiją pateikė pareigūnams dėl to, kad nenorėjo viešinti įvykio ir turėti rūpesčių su žiniasklaida. Šios apklausos metu paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. nuvažiavo į butą, kuriame buvo I. J.. Kartu buvo 28-33 m. vyras, 90-120 kg svorio, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm, mano, kad buvo blaivus. Tas vyras jam kumščiu sudavė į nosį, po ko šis parkrito ir prarado sąmonę (t. 1, b.l. 25-26). Iš esmės analogiškai aplinkybes dėl smurto prieš jį vartojimo paaiškino ir 2018 m. sausio 19 d. apklausos metu (t. 1, b.l. 31).

17. Nors nukentėjusiojo parodymai nėra visai nuoseklūs ir tam tikrose dalyse nesutampa su aukščiau aptartų liudytojų parodymais, pvz.: kad po nuteistojo smūgio į veidą jis prarado sąmonę (įvykį stebėjusių liudytojų parodymai tokios aplinkybės nepatvirtina), taip pat kurioje vietoje buvo prieš suduodant smūgį, tačiau būtina įvertinti tai, kad įvykio dieną N. L. buvo apsvaigęs, todėl tiksliai visų aplinkybių jis galėjo neprisiminti. Be to, net ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad smūgius jam sudavė A. B., tokia jo pozicija nebuvo kategoriška, jis tiksliai negalėjo pasakyti, kad tai tikrai tas žmogus, akcentavo asmenį atpažinęs iš esmės tik pagal kūno sudėjimą, ir jam A. B. bei R. R. šiuo aspektu yra panašūs. 2018 m. sausio 25 d. akistatos tarp N. L. ir A. B. metu, nukentėjusysis teigė, kad jei jam trenkęs asmuo yra ne A. B. (pastarasis savo kaltę neigė), tai turėjo būti kitas identiško veido asmuo, matė jį apie 7 minutes, mano, kad tai buvo būtent jis (t. 1, b.l. 34-35). 2018 m. kovo 29 d. apklausos metu parodė, kad kai atpažino A. B., prisiminė, jog jam sudavęs asmuo labai panašus savo kūno sudėjimu bei veido bruožais į A. B., kurį jis atpažino. Asmenį matė trumpai, gal kokias porą minučių, tik „permetė“ jį žvilgsniu. Jeigu kitas asmuo, kuris jį sumušė, savo sudėjimu yra panašus į A. B., tai jis tikrai galėjo apsirikti, tačiau tą padarė nesąmoningai (t. 1, b.l. 36-37). Apklaustas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis parodė manantis, kad jį sumušė A. B., nes nesutampa parodymai dėl pastarojo atvykimo į butą laiko, be to, jis atvyko į akistatą nusidažęs plaukus, o atvykęs paimti I. J. daiktų – buvo užsiauginęs barzdą, todėl taip galvoja. Pripažino visko gerai nepamenantis, manantis, kad gal kalti visi kambaryje buvę asmenys. Mano, kad gal po pirmo smūgio vėliau jį gulintį spardė R. R.. Taip pat mano, kad galėjo supainioti žmones, kai ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. B., kaip asmenį, sudavusį jam smūgį. Jis nėra įsitikinęs, kad jį sumušė A. B., daro tokią prielaidą pagal surinktus faktus. Gerai įvykio aplinkybių neprisimena (t. 3, b.l. 75-77).

18. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išėjęs iš L. R. buto sunkiai orientavęsis aplinkoje, gulėjo ant pievos, iki kol jam kažkas pasakė keltis, aplinkybių, kad tą pačią dieną jis galėjo būti sumuštas kitų asmenų, nenurodė. Kad grįžtant į namus iš nurodyto buto jis buvo sumuštas kitų asmenų, neigė ir apklausiamas apylinkės teisme. Versija, kad N. L. galėjo būti sužalotas anksčiau, t.y. rugpjūčio 25 d. viešnagės pas D. Ž. metu, taip pat buvo motyvuotai paneigta. Liudytoja I. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. kartu su N. L. buvo svečiuose pas D. Ž.. Paaiškino, kad buvo šiokios tokios muštynės tarp nukentėjusiojo ir D. Ž., tačiau tik „pasivoliojimas“ ant grindų, nebuvo tokių smūgių ir nei vienas niekuo nesiskundė (t. 3, b.l. 66-67, 135). N. L. taip pat paaiškino, kad su D. Ž. nesimušė (nenaudojo kumščių), niekur nebuvo atsitrenkęs, „pasivoliojo virtuvėje“ (t. 3, b.l. 134). Teisme apklaustas D. Ž. paaiškino, kad rugpjūčio 25 d. pas jį į svečius buvo atėjęs N. L. kartu su I. J.. Su nukentėjusiuoju buvo žodinis konfliktas, tik apsistumdė, pargriuvo ir jis (liudytojas) pasakė, kad pasiduoda. Jokių muštynių tarp judviejų nebuvo (t. 3, b.l. 69). L. R. parodė, kad N. L. atėjus į butą 26 d., ant jo veido mėlynių nepastebėjo, veidas nebuvo sužalotas, būtų pamačiusi. Kad atvežus N. L. į butą jo veidas nebuvo sužalotas, patvirtino ir liudytojas M. J..

19. Nustatyta, kad be kitų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, pažeidus šlapimo pūslę. Ir nors, liudytojų paaiškinimais, iš buto asmuo išėjo pats (tarsi suponuojant išvadą, kad nukentėjusysis skausmų nejautė), nukentėjusysis nurodė prastai jautęsis, dėl pilvo skausmų jam namuose buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taigi jei pastarajam šlapimo pūslės sužalojimas būtų buvęs padarytas vieną parą anksčiau, sunkiai tikėtina, kad jis dar būtų atvykęs į L. R. butą, kaip teigė, pasikalbėti su I. J., o prieš tai vartotų alkoholį. Nuteistasis kelia versiją, esą N. L., eidamas namo ar būdamas namuose galėjo nukristi ir tokiu būdu paveikti pilvo sieną. Tokių aplinkybių pats nukentėjusysis, kaip minėta, nepatvirtino. Be to 2017 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje konstatuota, kad šlapimo pūslės plyšimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus pilvo sieną, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, t.y. sudavus smūgį (užduotyje buvo nurodyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų) (t. 1, b.l. 60-64). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas O. D. šias išvadas patvirtino. Paaiškino, kad mažai tikėtina susižaloti šlapimo pūslę krentant ant žemės. Šiuo atveju, pūslė plyšo nuo kieto poveikio į pilvo sritį (t. 3, b.l. 137).

20. Nuteistojo nuomone, be pagrindo pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti liudytojos R. J., kuri yra M. J. sutuoktinė, parodymai. Pirmosios instancijos teismui pastaroji paaiškino, kad apie N. L. sumušimo aplinkybes ji sužinojo iš savo sutuoktinio M. J.. Sutuoktinis jai pasakojo, kad I. J. prašymu atvežė N. L. prie L. R. namo, taip pat kad susitiko R. R., užėjo į butą, kur jau buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Žino, kad vyko muštynės, visi labai išsigando, išgyveno, telefonu planavo, ką keisti, kaip daryti. Smulkiai nepasakojo, kas sudavė, bet kai jie užėjo, N. L. jau buvo sumuštas. Vis dėlto, aptariamame įvykyje ši liudytoja nedalyvavo, muštynių, vykusių L. R. bute ji nematė, apie šias aplinkybes parodymus teismui davė susidariusi nuomonę iš savo sutuoktinio M. J. žodžių. Taigi pagrįstai tokie liudytojos, tiesiogiai paties įvykio nemačiusios, parodymai, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami, kadangi tokie parodymai nei patvirtina, nei paneigia R. R. kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu, dėl liudytojų I. J., L. R., V. R. parodymų keitimo, nustatyta, kad pirminius netikslius parodymus davė dėl to, kad norėjo iš pradžių „R.“ nekišti, I. J. ir L. R. tarėsi nepasakoti apie tai, kad kartu su jomis buvo R. R. dėl baimės. Iš M. J. žinojo, kad R. R. agresyvus, ne kartą kalėjęs, dėl to bijojo pasakyti tiesą. Kad dėl baimės laikėsi su I. J. sugalvotos versijos, patvirtino ir L. R.. Nors apklaustas pirmosios instancijos teisme M. J. teigė seserims sakęs, kad R. R. yra normalus vyras, taip pat nurodė ir tai, kad galėjo būti tokia kalba dėl R. R. agresyvumo, neatsimena. Taigi aplinkybė, kad I. J. ir R. R. M. J. pasakojo tam tikras aplinkybes apie R. R. asmenybę, dėl ko šios bijojo duoti teisingus pirminius parodymus, nebuvo paneigta. Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teismui taip pat patvirtino, kad L. R. paprašė jo sakyti policijos pareigūnams, kad L. ir I. buvo (duomenyse neskelbtini), jos liudytojui sakė, kad bijo.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo I. J. 2017 m. rugpjūčio 24 d., rugsėjo 20 d., taip pat L. R. 2017 m. rugsėjo 21 d. apklausos metu duotais parodymais. Nuteistasis aiškina, neva I. J., L. R., A. B., M. J., V. R. turėjo tikslą pamokyti, sumušti nukentėjusįjį (dėl aplinkybių, susijusių su buvusiais I. J. ir N. L. santykiais, bei pastarojo galimai netinkamo elgesio), visa šeima priešiškai prieš nukentėjusįjį nusiteikusi, tuo tarpu jis jokio motyvo sumušti nukentėjusiojo neturėjo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas 2018 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. Baranausko nutarimu A. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, jam nepadarius veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b.l. 20-30). Teismo posėdžio metu I. J. neigė prašiusi pamokyti nukentėjusįjį ir jį sumušti, todėl tokia nuteistojo prielaida nėra pagrįsta. I. J. įraše 2017 m. rugpjūčio d. užfiksuoti skunde cituojami žodžiai „sakau – džiaugiuosi, tegu <...> sudaužo, tegu net užmuša“ rodo veikiau liudytojos būseną ir išgyvenimus po įvykio, piktdžiugiškumą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų (nukentėjusiojo teigimu, judviejų santykiai buvo gana konfliktiški), o ne planus jam atkeršyti, norą jį sumušti ir pan. 2018 m. liepos 10 d. posėdžio metu apklausta L. R. taip pat nepatvirtino, kad būtent tą dieną buvo planuojama N. L. pamokyti (t. 3, b.l. 67). Tai, kad pats R. R. iki įvykio su nukentėjusiuoju pažįstamas nebuvo ir, kaip teigia, motyvo jį sumušti neturėjo, jo keliamos versijos nepagrindžia. Įvykio metu L. R. bute buvę liudytojai patvirtino, kad kilo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo dėl sužalotos I. J., kas išprovokavo R. R. veiksmus, t.y. smurto naudojimą prieš N. L.. Tuo tarpu, kokiu būdu M. J. susižalojo, pastarasis teismo posėdžio metu paaiškino, nurodydamas, kad tos pačios dienos vakarą buvo sumuštas Pašilėje.

22. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, pagrįstai R. R. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nenustatęs, kad N. L. galėjo sužaloji kiti asmenys, o ne nuteistasis. Todėl pagrįstai, tenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinos žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo N. L. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašomos sumos buvo priteistos iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. BPK nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

23. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl jis paliekamas galioti be pakeitimų, o nuteistojo R. R. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Arūnas BartkusVirginija LiudvinavičienėJurgita Mačionytė