Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-07-11Vilniaus apygardos teismas
  2. TS-10-610/2020Nutartis · 2020-02-05Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-10Kauno apygardos teismas
  4. T-247-1072/2020Nutartis · 2020-05-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. TS-72-564/2020Nutartis · 2020-08-06Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-08Kauno apygardos teismas
  7. TS-38-571/2021Nutartis · 2021-03-10Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-12Kauno apygardos teismas
  9. T-412-537/2021Nutartis · 2021-08-09Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-27Kauno apygardos teismas
  11. T-652-759/2021Nutartis · 2021-11-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  12. T-113-537/2022Nutartis · 2022-02-21Marijampolės apylinkės teismas
  13. T-145-759/2022Nutartis · 2022-02-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-14Kauno apygardos teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-05Kauno apygardos teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-05
Bylos Nr.
1S-422-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43871-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-422-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43871-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant nuteistajam R. R. (nuotoliniu būdu),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 2 d.

3. Komisija 2022 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. R. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. liepos 15d. nutartimi patvirtinę 2022 m. birželio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. R. su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis prokuroras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimą.

5.1. Prokuroras skunde pabrėžia, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neišsamiai išanalizavo ir netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis bausmę atlieka pagal du nuosprendžius už dviejų analogiškų sunkių nusikaltimų padarymą. Anksčiau teistas 4 kartus taip pat už smurtinius nusikaltimus. Nuteistajam buvo skirta ir laisvės apribojimo bausmė bei taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad šios poveikio priemonės ir laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė nusikaltimus. Šios aplinkybės pagrindžia, kad nuteistasis konfliktus yra linkęs spręsti smurtiniu būdu, be to smurtas pasireiškia ne tik alkoholio poveikyje, nes paskutinis nusikaltimas padarytas esant blaiviam.

5.2. Skunde teigiama, kad nuteistajam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo teik Komisija, tiek ir teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių ir spręsti ar asmuo daro pakankamą pažangą, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išliek aktualūs trys kriminogeninės rizikos veiksniai. Nuteistasis vieną kartą yra baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymą. Tuo tarpu vien tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bus įdarbintas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jo pažanga mainant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistas ir nurodo, kad bus įdarbintas įmonėje „P.“, tačiau pataisos namuose nedirba dėl sveikatos problemų. Pažymėtina, kad laisvėje nuteistasis taip pat dirbo, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos jo nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ketina grįžti gyventi pas tėvus, tačiau c jo tėvai gyvena ten kur buvo įvykdytos dvi paskutinės jo nusikalstamos veikos, kas kelia pagrįstas abejones, jog grįžęs į tą pačią aplinką nuteistasis sugebės pasirinkti teigiamus elgesio modelius. Nuteistojo atžvilgiu yra gauta vykdomųjų raštų 6907,95 eurų sumai – priteisti ir nepadengti civiliniai ieškiniai, teismo išlaidos ir piniginės baudos, taip pat yra priteistas 7490,00 eurų išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas.

5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, kas leidžia teigti, kad nuteistojo pasirenkamos elgesio strategijos iki šiol nebuvo koreguojamos tokia apimtimi, kad eliminuotų pakartotinių smurtinių nusikaltimų darymo riziką.

5.4. Prokuroro teigimu, sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės neleidžia abejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nepažeis teisingumo principo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą nuteistasis R. R. prašo atmesti prokuroro skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroro skundas yra nepagrįstas, o jame išdėstyti argumentas yra formalūs ir deklaratyvūs, šabloniški, kurie pritaikomi iš esmės bet kuriam nuteistajam. Formuojama nuomonė, kad skundas teikiamas dėl vienintelės nuostatos, jog probacijas nėra ir negali būti efektyvi, neigiant patį probacijos principą. Susidaro nuomonė, jog prokurorui lygtinis paleidimas iš viso neegzistuoja ir nuteistieji privalo atlikti bausmę pilnai.

Šalies argumentai

6.2. Prokuroras savo skunde nurodo tik tas aplinkybes, kurios neigiamai apibūdina nuteistojo praeities elgesį ir jo padarytų nusikaltimų sunkumą, tačiau prokuroras nevertina bausmės atlikimo metu įvykusių teigiamų nuteistojo elgesio bei asmenybės pokyčių, jo korekcijos, ir tokie argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Vienas iš prokuroro argumentų yra R. R. padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų pobūdis, tačiau į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę ir padarytos nusikaltimo sunkumas nekinta visos bausmės atlikimo metu ir neišnyksta net ją atlikus. Taigi, šioje dalyje prokuroro motyvai nesusiję su nuteistojo elgesiu ir jo pasirengimu toliau tęsti bausmę būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

6.3. Sprendžiant klausimą ar galima asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visu bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kita. Būtina vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

6.4. Be to, sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos nuomonė ir pozicija tuo klausimu, kadangi ši institucija tiesiogiai stebėjo nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Atsižvelgtina į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas jau du kartus buvo patvirtinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas du kartus tenkino prokuroro skundus ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimus.

6.5. Nuteistasis tikina, kad bausmės atlikimo metu pakeitė požiūrį į gyvenimą ir vertybes, nori gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą, o dėl padarytų nusikaltimų pilnai pripažįsta savo kaltę ir daugiau niekada taip nesielgtų. Išmoko valdyti savo emocijas, jaučia kaltę prieš asmenis, kurie nuo jo nukentėjo, pasikeitė mąstymas. Žada daugiau nebenaudoti smurto ir nepažeidinėti įstatymų. Faktiškai atliko didžiąją dalį bausmės, kurios pabaiga – 2023 m. kovo 2 d. Norėdamas keisti savo elgesį lankė įvairias programas, kurios jam padėjo suvokti žalą, padarytą nusikaltimų aukoms, buvo šešis kartus skatintas ir išleistas trumpalaikei išvykai į namus. Baigė 11-12 klases, įgijo dvi specialybes. Jo elgesio pokyčius parodo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką, kadangi pirminiu vertinimu nustatyta 84 balai, o šiuo metu yra 55 balai, ir tai rodo akivaizdų pokytį teigiama linkme. Visi komisijos nariai buvo už R. R. lygtinį paleidimą. Yra pateikęs pažymą apie įdarbinimą UAB „P.“, o iki bausmės dirbo UAB „O.“. Savo noru dengia priteistus civilinius ieškinius. Prašo teismo suteikti galimybę gyventi dorai.

7. Bylą nagrinėjant teisme kitų bylos dalyvių prašymų pastabų negauta.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo R. R. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Iš byloje esančios 2022 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, R. R. šiuo metu yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tokios rizikos lygis turi būti įtikinamas dėl to, kad būdamas laisvėje nuteistasis nebenusikals. Minėta pažanga turi patvirtinti aplinkybę, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir jis (nuteistasis), būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams. Teisėjų kolegijos nuomone, R. R. nustatytas vidutinis pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygis, net ir stebint jo akivaizdžią pažangą, neleidžia daryti išvados dėl įtikinamos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nebuvimo.

11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, vyktų gyventi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), yra gauta pažyma patvirtinanti, kad mama sutinka, jog nuteistasis grįžtų gyventi pas ją, taip pat yra pažyma patvirtinanti, kad šiuo adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo teigimu paleistas į laisvę jis turės galimybę dirbti UAB “P.“ patalpų valymo darbuotojo pareigose. Pataisos namuose vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs vieną kartą, tačiau nuobauda nebegalioja, šešis kartus skatintas, įgijęs medienos apdirbėjo-staklininko specialybę, pataisos namuose baigė 11-12 klases, laisvėje dirbo UAB „O.“ gamybos skyriuje, iš 17038,90 eurų civilinio ieškinio sumos yra sumokėjęs 10130,95 eurus, palaiko artimus santykius su artimaisiais, mama, bendrauja laiškais ir telefonu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės. Nuteistasis lankė ne vieną programą („Kitoks“, „smurtinio elgesio artimoje aplinkoje korekcijos“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Aušra“ dvasinio ugdymo pozityvaus užimtumo priemonėse, VšĮ „Aplankyk kalinį“ dvasinio užimtumo priemonėse, įvairiuose konkursuose, taip pat programoje „Mandalos“, „Relaksacija“, šiuo metu dalyvauja „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ ). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pažymima, kad R. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra esminis pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Patvirtinant šią išvadą, pažymėtina, kad nuteistajam, net ir atlikusiam didesnę dalį jam paskirtos bausmės, vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. smurtiniai nusikaltimai, gyvenimo stilius, ankstesni alkoholio vartojimo faktai ir polinkis smurtavimui, nuostatos. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, priešingai nei tai skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Pritariant prokuroro skundui, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. R. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas keturis kartus, taip pat už smurtinius nusikaltimus, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę R. R. atlieka pagal kelis nuosprendžius, už dviejų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, (BK 135 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juolab, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nuteistasis, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas padarytas prieš tą pačią nukentėjusiąją (t. y. už fizinio skausmo jai sukėlimą ir grasinimą nužudyti), prieš ją padarė dar vieną naują nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam praeityje taip pat teistam už smurtinius nusikaltimus buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), taip pat ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nuteistajam lygtinis paleidimas taikytas 2014 m. spalio 9 d., ir jis turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už smurtinius nusikaltimus, 2016 m. rugsėjo 6 d. vėl padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, rodo jo nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, o jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės nedaro tinkamo poveikio. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, t. y. ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bet ir visus kitus nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, kurie nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga leidžia manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos struktūruotoje aplinkoje nuteistasis iš esmės sugeba laikytis nustatytos tvarkos, tačiau būdamas laisvėje pažeidė probacijos sąlygas, nustatytas ankstesniu teismo nuosprendžiu, todėl paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas buvo pakeistas arešto bausme, taip pat nuteistasis 1 kartą ir šios bausmės atlikimo metu yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir už tai jam skirta drausminė nuobauda. Nors šiuo metu minėta nuobauda negalioja, tačiau tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir kelia riziką, kad nuteistasis nesugebės nestruktūruotoje aplinkoje laikytis nustatytos tvarkos. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra silpnos savitvardos, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktams, gali pasielgti agresyviai, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Smurtinis elgesys pasireiškia ir apsvaigus nuo alkoholio ir esant blaiviam.

15. Vertinant R. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo problemas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, kad alkoholio nevartoja 7 metus, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis R. R. praeityje buvo teistas 4 kartus už smurtinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus. Nors šiuo metu nuteistasis ir nevartoja alkoholio, bei dėjo tam tikras pastangas šios problemos sprendimui, šiuo metu dalyvauja programoje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“, ir šis veiksnys struktūruotoje aplinkoje pastaruoju metu yra valdomas, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, alkoholio vartojimo faktai ir polinkis smurtauti vis dar išlieka aktualus kaip R. R. nusikalstamumą didinantis rizikos veiksnys. Be to, jam vis dar nustatoma vidutinė smurtinio elgesio rizika. Smurtinio elgesio rizikos valdymo ypatumus gali apsunkinti nesprendžiamos alkoholio vartojimo problemos, atkryčio nestruktūruotoje aplinkoje tikimybė.

16. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis R. R. pataisos namuose nedirba, turi priteistų civilinių ieškinių, neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą nuteistasis turi 17 038,90 eurų skolų, atlyginta 10 130,95 eurai, tačiau nuteistajam yra priteista 7 490,36 eurų suma savo vaiko išlaikymui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nuosprendį, kuriuo R. R. nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis konfliktavo su savo vaiko motina, kurią sunkiai sužalojo, būtent dėl išlaikymo vaikui mokėjimo. Nors lygtinio paleidimo atveju nuteistasis teigia, kad turės darbą, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai šioje bausmės vykdymo stadijoje išlieka dideli. Juolab, kad pataisos namuose jis nedirba ir nededa pastangų padengti turimus įsiskolinimus. Nors nuteistojo teigimu jis turi sveikatos problemų, todėl negali dirbti pataisos namuose, tačiau skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pateiktas 2019 m. balandžio 12 d. medicininių dokumentų išrašas tik rodo, kad nuteistajam nustatytas nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ir petinio rezginio liga, dėl ko nuteistasis 54 dienas buvo nedarbingas, jam buvo skirti skausmą ir uždeginą malšinantys vaistai ir paskirtas ambulatorinis režimas bei nustatytas darbo ribojimas, tačiau nėra jokių duomenų, kad nuteistajam būtų nustatytas ilgalaikis nedarbingumas. Juolab, kad nuteistojo teigimu lygtino paleidimo atveju jis būtų įdarbintas UAB „P.“ valymo darbuotojo pareigose. Akivaizdu, kad turimos sveikatos problemos įtakos nuteistojo galimybei dirbti laisvėje neturi, kas leidžia pagrįstai abejoti teigiama nuteistojo darbine motyvacija bei siekiu ieškoti galimybių dengti turimus nemenkus finansinius įsipareigojimus atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai bei menka darbinė motyvacija gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau išvardintos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir vertinant jas kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nei Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas dinaminių balų skaičius, kurie yra kintantys ir nuteistasis nepriekaištingu elgesiu dar gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo R. R. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kad išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.

18. Nors tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turės galimybę įsidarbinti bei pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, prokuroro skundas yra pagrįstas, dėl ko Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartis naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o nuteistajam R. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisAurelijus Rauckis