- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-556-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43871-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 14 d. nutarimas taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. R. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo.
- Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 81/04-1144 nutarta nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, 4 kartus skatintas, dalyvavo ir baigė įvairias socialinės reabilitacijos programas, Suaugusiųjų mokymosi centre baigė 12 klasių. Jis 2021 m. dalyvavo rašinio konkurse. 2020-2021 m. savanoriškai padengė 66 Eur ieškinio. Įsitraukė dirbti pataisos namų patalpų ir gretimų teritorijų, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 64 balai. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš dalies sudaro pagrindą manyti, kad jis gyvendamas laisvėje gali laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl yra pagrindas jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, konstatavęs, jog įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daroma išvada, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, pradėti dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
5.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, visapusiškai neįvertino prokuroro atsiliepime pateiktų duomenų, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį R. R. teigiamai apibūdinantiems duomenims, netinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, selektyviai pateikė Socialinio tyrimo išvados faktus, kas lėmė nepagrįstą nuteistojo pažangos vertinimą kaip akivaizdų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo R. R. atžvilgiu yra tikslinga taikyti BVK 157 straipsnio 4 dalį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą su intensyvia priežiūra.
5.2. Skunde nurodoma, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 84 balų iki 64 balų, tačiau šiuo metu vis dar išlikę net 39 dinaminiai balai, todėl manytina, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
5.3. Skunde pabrėžiama, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad R. R. anksčiau teistas, ankstesni teistumai susiję su smurtavimu, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nei iš šio instituto taikymo, nei ankstesnių teistumų nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Be to, jis vieną kartą baustas drausmine tvarka ir nors nuobauda negaliojanti, tačiau negalima teigti, kad nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Teismas šių duomenų išsamiai neišanalizavo.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam vis dar išlieka 6 kriminogeniniai veiksniai: smurtiniai nusikaltimai; lėšų tvarkymas, skolos, ieškiniai, kad juos sumokės maža tikimybė; smurtavimas prieš buvusią sugyventinę, vaikų motiną; gyvenimo stilius, ankstesni alkoholio vartojimo faktai ir polinkis smurtavimui; mąstymas ir elgesys, savo elgesį linkęs pateisinti aplinkybėmis, kitų žmonių elgesiu, būdingas kaltės perkėlimas; nuostatos, visi teistumai susiję su smurtavimu, o apsauginiai veiksniai tik 3: gyvenimo sąlygos, turi kur gyventi, galima intensyvi priežiūra; galimybė įsidarbinti; ryšiai, geri santykiai su tėvais, sutinka priimti jį gyventi. Toks riziką nusikalsti didinančių ir mažinančių veiksnių santykis liudija, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės, juolab, kad nors išėjęs į laisvę jis planuoja dirbti UAB „P.“ patalpų valymo darbuotojo pareigose, tačiau pataisos namuose nedirba (pateikė medicininio dokumento išrašą, kad turi sveikatos problemų). Be to, darbas iki suėmimo jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Nuteistojo tėvai gyvena ten, kur buvo padaryti paskutiniai jo nusikaltimai. Šie duomenys kelia pagrįstas abejones, jog grįžęs į tą pačią aplinką nuteistasis sugebės pasirinkti teigiamus elgesio modelius, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tai, kad pagal nuteistojo prašymą iš jo sąskaitos yra pervesti 66 eurai ieškinio mokėjimui, prokuroro įsitikinimu, yra daugiau simbolinis veiksmas, nei realios pastangos mažinti turimus gana didelius finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, nuteistasis savo elgesį linkęs pateisinti aplinkybėmis, kitų žmonių elgesiu, būdingas kaltės perkėlimas, problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, empatijos jausmas išvystytas silpnokai, mąstymas nelankstus gana kategoriškas. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad tose situacijose neturi kito pasirinkimo. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis – pakartotinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, o taip pat ankstesni teistumai, be kita ko, už smurtinių nusikaltimų įvykdymą, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Juolab, kad nuteistasis dėl nusikaltimų kaltę neigia, o tai rodo, jog jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.
6. Nuteistasis R. R. atsiliepime į prokuroro skundą prašo atmesti prokuroro skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria teismas patvirtino Komisijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis atsiliepime pabrėžia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas pagal „OASys“ metodiką, priešingai nei teigia prokuroras, patvirtina, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Drausmės pažeidimas, dėl kurio labai gailisi, padarytas prieš 3 metus. Prokuroro argumentai, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pagrįsti prielaidomis. Iš esmės skunde išdėstyti teiginiai apibūdina nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo, o šiuo metu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nevertintos. Vien tik padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu netaikyti asmens atžvilgiu lygtinio paleidimo. Nuteistasis tikina, kad bausmės atlikimo metu yra pakeitęs savo mąstymą, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, nesmurtauti, padėti vaikams, išmokėti per kuo trumpesnį laiką priteistus ieškinius, o tai galėtų padaryti greičiau ir didesnėmis sumomis dirbdamas. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad toliau jį tikslinga taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro skundo bei nuteistojo atsiliepimo į prokuroro skundą argumentus, pritaria prokuroro skundo argumentui, jog Komisija ir apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 64 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. R. asmenybės pokyčiais, į kuriuos atsižvelgė ir Komisija bei apylinkės teismas, darydami išvadą, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, teisėjų kolegijai nekyla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. R. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, pozityvaus užimtumo priemones, užsiėmimus. Marijampolės pataisos namų suaugusiųjų mokymo centre baigė 11-12 klases. Bausmės atlikimo metu vartojant narkotines, psichotropines medžiagas ar alkoholinius surogatus nebuvo pastebėtas. Skatintas 4 kartus, drausmine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negalioja. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ metodiką nuo 84 balų pirminio vertinimo metu sumažėjo iki 64 balų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad R. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. R. R. bausmę atlieka dvejais nuosprendžiais paskirtą bausmę už dviejų analogiškų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą. Anksčiau teistas dar keturis kartus, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Jam anksčiau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri pakeista areštu, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nei šios aplinkybės, nei skirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimas nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, kas leidžia daryti išvadą, kad paskutinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, kad R. R. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesių taisyklių, konfliktus spręsti smurtiniu būdu, kas atsispindi ir Socialinio tyrimo išvadoje, kur nurodyta, kad nuteistasis yra silpnos savitvardos, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktams, gali pasielgti agresyviai, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Smurtinis elgesys pasireiškia ir apsvaigus nuo alkoholio ir esant blaiviam. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. R. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, tad ir paminėtų aplinkybių vertinimas yra svarbus, juolab, kad jos glaudžiai susijusios su nuteistajam išskiriamais kriminogeniniais veiksniais. Tačiau nei Komisija, nei teismas, darydami išvadas dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, į paminėtas aplinkybes deramai neatsižvelgė, nors jos, vertinant jas kartu su kitais nuteistąjį apibūdinančiais duomenimis leidžia daryti išvadas apie tai, ar asmuo daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir ar išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad R. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai. Nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam įvairiose elgesio pataisos programose, vis dar išskiriami net 6 kriminogeniniai veiksniai: smurtiniai nusikaltimai; lėšų tvarkymas, skolos, ieškiniai, kad juos sumokės maža tikimybė; smurtavimas prieš buvusią sugyventinę, vaikų motiną; gyvenimo stilius, ankstesni alkoholio vartojimo faktai ir polinkis smurtavimui; mąstymas ir elgesys, savo elgesį linkęs pateisinti aplinkybėmis, kitų žmonių elgesiu, būdingas kaltės perkėlimas; nuostatos, visi teistumai susiję su smurtavimu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Nors nuteistasis atsiliepime itin akcentuoja savo daromą pažangą, tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, matyti, kad jis pokalbio metu dalį problemų identifikuoja, tačiau ne visas. Gynybiškas, savo elgesį linkęs pateisinti aplinkybėmis, kitų žmonių elgesiu, būdingas kaltės perkėlimas, racionalizacija. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Empatijos jausmas išvystytas silpnokai. Mąstymas nelankstus, gana kategoriškas. Dėl nusikaltimų kaltės nepripažino, nesupranta, kad bausmės laikas teisingas atpildas už padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiūriui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nei Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, į paminėtas aplinkybes taip pat neatsižvelgė, kaip ir nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas dinaminių balų skaičius.
14. Nors tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 84 balų iki 64 balų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2020 m. birželio 25 d. ji nekinta arba kinta simboliškai (vienu balu), nors yra nustatytas reikšmingas dinaminių balų skaičius, t. y., 39 balai, kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese, turi realią galimybę sumažinti, o tuo pačiu ir eliminuoti bent dalį jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Ir nors Komisijos bei apylinkės teismo manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, byloje nenustatyta.
15. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o nagrinėjamu atveju visi aukščiau paminėti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo R. R. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę R. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog R. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 81/04-1144 taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.