Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-87-564/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
T-87-564/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
A. N.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-87-564/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26995-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-67 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis pataisos namuose 9 kartus skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, neturi priteistų ieškinių, turi teigiamą požiūrį į darbą, turi gyvenamąją vietą, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palaiko ryšius su artimaisiais, gauti duomenys, kad bus įdarbintas. Komisija vertino, kad už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokuroras mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nuteistasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta septynių mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. 2021-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2021-10-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis, kuria pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu vienu trečdaliu sumažinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2015-06-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 6 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta, kad galutinė bausmė yra kaip nurodyta 2019-10-25 Klaipėdos apygardos nuosprendyje – 6 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 10 mėnesių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2020 m. gruodžio 14 d. buvo žema, kadangi vertinimo metu buvo nustatyti 38 balai. 2021 m balandžio 21 d. atliktas vertinimas parodė vidutinę riziką – 45 balus. 2021 m. gruodžio 29 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo taip pat vidutinė – 48 balai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi per paskutinius du vertinimus ji ne mažėjo, bet didėjo.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo, padaryto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, jis anksčiau buvo teistas 2 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo kriminalinė istorija rodo, jog nuteistojo visi įvykdyti nusikaltimai (vagystė, plėšimas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, sukčiavimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) buvo susiję su finansinės naudos siekimu, o tai rodo būdingą nusikalstamo elgesio modelį nuteistojo įvykdytuose nusikaltimuose. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis taip pat atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vėliau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko bausmių vykdymo atidėjimai buvo panaikinti, o vėliau jo atžvilgiu taikius lygtinį paleidimą, jo metu jis padarė sunkų nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nustatyti net penki veiksniai (būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nuostata į darbą, pasidavimas neigiamai įtakai, veikla, skatinanti nusikalstamumą bei piktnaudžiavimas alkoholiu), dėl kurių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Nors šiuo metu nuteistasis nurodo, kad suprato savo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmes, pakeitė savo mąstymą, išreiškė norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, nutraukė ryšius su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo, vėl laukia įdarbinimo, 9 kartus skatintas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nebaustas (nors buvo nustatytas pažeidimas, tačiau nuobauda neskirta). Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad probacija gali būti taikoma tik atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina patvirtinti 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-67 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-67 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. N..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė