Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-10-01 · Administracinė byla Nr. eAS-851-1047/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-01
Bylos Nr.
eAS-851-1047/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01355-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-851-1047/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01355-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) ir prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 straipsnio 1, 3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų normas; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą, išreikalauti iš darbdavio / atsakovo būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti, į bylos nagrinėjimą kviesti administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą darbą aplinkybių), kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, pripažinti tam tikrus teiginius neatitinkančiais tikrovės.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems administraciniams sprendimams (2024 m. birželio 11 d. įsakymui, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymui ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymui (toliau visi kartu – ir Įsakymai) apskųsti.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą. Teismas atsisakė priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, aptaręs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenis, konstatavo, jog pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi jau ne pirmą kartą. Atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, kad visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys dėl pareiškimo atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais, teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 50 Eur baudą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl teisme nenagrinėjamų bylų, priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, paskyrė baudą, žinodamas, jog turi teisę tik pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 5 d.) bei neteisingai aiškindamas piktnaudžiavimo sąvokos sampratą, o Liteko duomenys patvirtina, kad pirmas pareiškimas teisme buvo paduotas / gautas – 2024 m. rugsėjo 18 d., taigi skundo padavimo terminas yra nepraleistas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą, kuriame pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė, vertybės ir demokratinės valstybės esmė (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, o taip pat pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025; ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; ir kt.).

Vadovaudamasi Liteko duomenimis teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos Įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) 2025 m. birželio 13 d.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; ir kt.).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, jo argumentai yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais įrodymais. Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Liteko duomenimis pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025). Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 50 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą, žinodamas, jog turi teisę tik pareikalauti sumokėti žyminį mokestį bei neteisingai aiškindamas piktnaudžiavimo sąvokos sampratą.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011; ir kt.). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010; ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-347-552/2017). Spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025; ir kt.), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Be to, pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus ir tuo atveju, kai pareiškėjo skundas yra priimtas teisme. Taigi, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atitinka piktnaudžiavimo administraciniu procesu tikslus bei paskirtį, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi paskyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašyme prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašyme formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, taip pat prašymas pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė ir vertybės, demokratinės valstybės esmė, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašyme prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo ir 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymo argumentai dėl atskirosios nutarties priėmimo yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią administracinę bylą taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėtų pareiškėjo prašymų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, už piktnaudžiavimą procesu paskyrė 50 Eur dydžio baudą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasBeata MartišienėRasa Ragulskytė-Markovienė