- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- 2YT-24805-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19892-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. B. ir A. B. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., A. B. ir A. B. priėmė palikimą faktiškai valdydami butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, Grigiškės, Vilniaus m., po G. B. mirties.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvas testamento nesudarė, o po jo mirties per 3 mėn. dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, užvestos paveldėjimo bylos nebuvo. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Grigiškės, buvo registruotas mirusios mamos V. B. vardu, todėl oficialiai G. B. palikimo niekas nepriėmė iki šiol. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 30 d. mirus pareiškėjų motinai V. B., abu pareiškėjai lygiomis dalimis prisidėjo prie laidojimo išlaidų. Tarp pareiškėjų konflikto dėl turto ar paveldėjimo nebuvo. Nurodė, jog po motinos mirties susitarė, kad komunalines paslaugas pareiškėjai mokės lygiomis dalimis. Pareiškėja A. B. pavedimais persiųsdavo A. B. pinigų, kad lygiomis dalimis būtų dengiamos komunalinės paslaugos. Po motinos mirties A. B. kreipėsi į notarą, kuris informavo, jog pareiškėjas nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų mirus jo tėvui. Notaras paaiškino, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl palikimo pripažinimo priimtu faktiniu valdymu. Nurodė, jog paveldėjimo bylą ves ir dokumentus tvarkys Vilniaus miesto 31-ajame notaro biure. Pareiškėjų tėvui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su V. B. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Grigiškės, kuris sudaro mirusiųjų palikimą. Teigė, kad pareiškėjai ir V. B., G. B. sutuoktinė, nesikreipė į notarą dėl paveldimo turto, nes manė, jog nuosavybės teise butas priklauso V. B. ir dėl paveldėjimo jokių veiksmų atlikti nereikia. Paaiškino, kad A. B. kartu su savo motina, V. B., kurį laiką minėtame bute nuolat gyveno. Prieš maždaug penkerius metus pareiškėjas, įsigijęs savo nuosavą gyvenamąjį namą, iš buto išsikraustė. A. B. nuo sąskaitos atidarymo banke, nuo 2008 m., iš savo sąskaitos reguliariai mėnesio gale išsiimdavo tam tikrą dalį grynųjų pinigų, kuriais padengdavo susidariusias buto išlaidas, t. y. mokėjo mokesčius ir atliko kitus būtinuosius mokėjimus. Tai, kad pareiškėjas reguliariai nusiimdavo pinigus, kuriuos skirdavo buto išlaikymui, pagrindžia pareiškėjo sąskaitos išklotinė. 2020 m. ir 2021 m. rugsėjo mėnesį mokėjimus darė ne grynais pinigais, išlaidos apmokėtos banko kortele. Paaiškino, kad butas pareiškėjų tėvų įgytas santuokos metu. Vieninteliai palikėjo gyvi giminaičiai yra pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą G. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus tėvui, tiek abu pareiškėjai, tiek pareiškėjų motina gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Grigiškės, Vilniaus m., visi kartu rūpinosi buto išlaikymu, pareiškėjas padėdavo remontuoti, taip pat prisidėdavo finansiškai prie buto išlaikymo. Pareiškėjas bute gyveno ilgai, išsikraustė iš jo maždaug prieš 5 metus, jo sesuo bute gyveno trumpiau, nes ji emigravo į užsienį, motina bute gyveno iki mirties. Nurodė, kad po tėvo mirties tiek jo motina, tiek abu pareiškėjai nežinojo, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, nes tėvas neturėjo turto, o butas buvo registruotas motinos vardu, dėl ko buvo manoma, kad šio turto dalies paveldėti nereikia. Tik vėliau, jau po motinos mirties kreipusis į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, išaiškėjo, kad tėvo buto dalis nebuvo priimta, dėl to pareiškėjai ir kreipėsi į teismą.
Į teismo posėdį A. B. neatvyko. Posėdis vyko nuotoliniu būdu per programą Zoom, tačiau pareiškėjai dėl techninių kliūčių į posėdį prisijungti nepavyko. Byla išnagrinėta pareiškėjai nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas neatvyko, atsiliepime yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., A. B. ir A. B. priėmė G. B. palikimą, faktiškai pradėdami palikimą valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. B. mirė 2003 m. gegužės 27 d. Po jo mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, palikimo priėmimo faktų neįregistruota (Testamentų registro išrašas). G. B. sutuoktinė V. B. mirė 2022 m. gegužės 30 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) A. B. ir A. B. po motinos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo.
Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Grigiškėse, registruotas V. B. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad būstas įgytas V. B. ir G. B. esant santuokoje. Taigi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, laikytinas bendrąja V. B. ir G. B. jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 punktas).
Testamentų registro išrašas patvirtina aplinkybę, kad po V. B. mirties, palikimą priėmę asmenys yra pareiškėjai. Tačiau, kaip nustatyta, G. B. sutuoktinė bei vaikai (pareiškėjai) nėra priėmę G. B. palikimo. Pareiškėjai nurodė, kad po G. B. mirties toliau butu disponuoja kaip savu, rūpinasi, moka mokesčius lygiomis dalimis. Pareiškėjai nurodė, kad manydami, jog minėtas butas priklauso V. B. asmeninės nuosavybės teise po jos sutuoktinio mirties, nežinodami įstatyme nustatytų palikimo priėmimo terminų ir teisinio reglamentavimo dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi praleidę įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, taigi paveldėjimo byla po G. B. mirties nebuvo užvesta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad po G. B. mirties butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Grigiškės, liko pareiškėjų ir jų motinos prižiūrimas, mokami mokesčiai, disponuojama juo kaip savo nuosavybe, po tėvo mirties bute toliau liko gyventi pareiškėjai ir jų motina, šiame bute gyveno dar ilgą laiką.
CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Pirmos eilės įpėdiniai (vaikai A. B. ir A. B.) bei sutuoktinė (V. B.) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. B. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po G. B. mirties pareiškėjai kartu su motina butą prižiūrėjo, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo G. B. mirties momento) V. B., A. B. ir A. B. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, todėl laikomi priėmusiais visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie po G. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų A. B. ir A. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2003 m. gegužės 27 d., palikimą, pradėdami faktiškai palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.