- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-417-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35580-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. birželio 1 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 953 pakeistas, nuteistajam D. G. netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. G. (toliau – D. G.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams), 284 straipsnį (laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė D. G. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.58 val. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. 16.11 val.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 953 buvo konstatuota, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi buvo konstatuota, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis D. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 953.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios pataisos namų administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti jo elgesio ir požiūrio į padarytų nusikaltimų pokyčius. Pasitaisiusį nuteistojo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudingos veiklos bei neabejotina elgesio korekcija. Skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad per labai trumpą laiko tarpą pataisos namuose jis įsidarbino net dvejose darbo vietose, o ši aplinkybė paneigia buvusias stereotipines išvadas apie asmens rigidiškumą, nelankstumą ir nenorą ar negalimumą taisytis.
5.2. Skunde nesutinkama ir dėl nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kadangi teismas įvardijo 25 metų senumo teistumus, o ne vertino dabartinę nuteistojo elgesio raidą. Nuteistasis taip pat nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė 1996 metais. Pasak D. G., pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisija klysta ir netinkamai vertino nusikalstamo elgesio pokyčius.
5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis darbus atlieka stropiai ir laiku, laikosi pataisos namų taisyklių, nėra padaręs drausmės pažeidimų, neturi galiojančių nuobaudų, du kartus skatintas. D. G. teigimu, jis laisvėje dirbo oficialiai, pilnu etatu, turi betonuotojo, elektromechaniko specialybes, po bausmės atlikimo grįš atgal į bendrovę dirbti pakuotoju. Niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, pataisos namuose taip pat nėra užfiksuota atvejų, kad jis būtų vartojęs alkoholį ar narkotines medžiagas. Nuteistasis teigia, kad jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu yra nepriekaištingas.
5.4. D. G. teigimu, netaikius jam lygtinio paleidimo, būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Prokurorė savo skunde kriminalizavo vien jo praeitį, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis nurodo, kad nėra galimybės per likusį laisvės atėmimo bausmės laikotarpį sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.5. Nuteistasis skunde nesutinka, kad jo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu paskirtą bausmę. D. G. skunde nurodo, kad sutinka dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų taikymo, taip pat dėl turtinės žalos atlyginimo, kas, jo teigimu, patvirtina, jog nuteistojo vidinės nuostatos nebedaryti naujų nusikaltimų yra tvirtos, jis supranta lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo pasekmes.
5.6. Skunde nurodoma, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi nuo nuteistojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo nuteistojo D. G. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. skundas atmetamas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
8. Apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. D. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, D. G. nustatyta 90 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinės rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
10. Skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esanti socialinio tyrimo išvada pavirtina, kad nuteistasis D. G. vykdo individualų pataisos planą – nepažeidė vidaus tvarko taisyklių, buvo paskatintas už gerą darbą, išreiškė norą dalyvauti programoje „Keiks požiūrį“, tačiau nebuvo įtrauktas į dalyvių sąrašą, dėl ko programoje nedalyvavo. Su nuteistuoju kalbėtasi auklėjamojo pobūdžio temomis, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, savarankiškai susipažino su Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programa. Nuteistasis taip pat supažindintas su teisine ir socialine informacija, žinotina asmenims, paleidžiamiems į laisvę iš įkalinimo vietų. Sutiktina, kad šios anksčiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau įvertinus šiuos duomenis kitų, nuteistojo elgesį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.
11. Pažymėtina, kad iš 90 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų net 50 balų yra dinaminiai, kurie gali keistis ir, kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu privalo sumažinti. Nors skunde D. G. nurodo, kad likusi bausmės dalis yra nepakankama minėtai rizikai sumažinti, tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis neprivalo stengtis sumažinti minėtą riziką. Nuteistajam nustatomi 6 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Vertinant nuteistojo teistumus pažymėtina, kad praeityje jis teistas 18 kartų. Nors savo skunde D. G. nurodo, kad seni jo teistumai negali būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais sutikti negali. Didžioji D. G. įvykdytų nusikaltimų – vagystės, paskutiniai du padaryti nusikaltimai susikaltimai susiję su žmogaus sveikata, todėl darytina išvada, kad jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Be to, praeityje nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš jų sąlygas D. G. pažeidė. Pataisos namuose taip pat užfiksuota 16983,88 Eur ieškinio suma. Šiuo metu nuteistasis yra padengęs 340,09 Eur. Nors būdamas laisvėje nuteistasis dirbo oficialiai, tačiau, kaip pats teigia, būdamas laisvėje nenorėjo dirbti, todėl vogė, kad pragyventų. Likusi didelė neatlyginta ieškinio dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje D. G. pragyvenimui pajamų gali siekti gauti ne vien teisėtais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra įrodymų, jog alkoholis turėjo įtakos D. G. smurtiniam elgesiui. Pats nuteistasis nesuvokia poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą ar poreikio jį sumažinti. Nuteistasis pateisina savo alkoholio vartojimą ar poreikį jį sumažinti teigdamas, kad „norėsiu gersiu – norėsiu negersiu“. Pats D. G. nurodo, kad jis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. alkoholio vartojimas. Byloje nėra duomenų, kad būdamas pataisos namuose nuteistasis būtų bandęs šią problemą išspręsti. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pažymėtina, kad nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistajam esant nestruktūruotoje aplinkoje jo elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Pats D. G. nurodo, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, jog jos vis dar egzistuoja ar, kad vėl galėtų atsirasti. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį jis sutelkia tik į teigiamas pasekmes, tačiau ignoruoja galimas neigiamas. Nors D. G. sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus jis linkęs priimti vadovaudamasis savo įsitikinimais. Pats nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog jo gyvenimo būdas visuomenės normoms prieštarauja.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Teismas lygtinai paleisti nuteistąjį gali įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo D. G. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.