- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- TS-90-537/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35580-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl 2021 m. gegužės 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 953 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo pakeisti 2021 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą Nr. 953 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam D. G. taikyti lygtinį paleidimą, ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Prokurorė savo skundą grindžia šiais argumentais:
1. Komisija netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei – 90 balų. Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, atkreipia dėmesį į tai, kad 2020-02-25 atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 107 balai, 2020-09-18 vertinimo rezultatas 108 balai, 2020-11-16 nustatyti 96 balai. Taigi, per visą bausmės laiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo labai nežymiai, tik 17 balų ir lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pakankamai didelis (50 balų) dinaminių balų skaičius rodo, kai nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu gali ženkliai sumažinti ir pasiekti bent jau artimą žemai nusikalstamo elgesio riziką, todėl nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas;
2. abejonių dėl to, kad D. G., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir jo asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniai: ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos (turi teismo priteistų ieškinių); gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamume riziką, t. y., alkoholio vartojimas (paskutiniai nusikaltimai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio), piktnaudžiavimas alkoholiu (paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusiu veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl save nemalonios padėties); nuostatos (nuteistasis pataisos namuose nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau praeityje, bausmės atidėjimo metu, įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus nėra palankios);
3. Komisija nevertino to, jog D. G. anksčiau teistas 18 kartų, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Pirmo lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Nusikaltimai susiję su nusikaltimai žmogaus sveikata, nuosavybei, turtinėms teisėms. Nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (recidyvistas), tai rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų;
4. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad didelė dalis nusikaltimų yra vagystės bei pats nuteistasis teigia, kad nenorėjo dirbti, todėl vogė, kad pragyventų. D. G. priteistų ieškinių suma 16 983,88 Eur. Atlyginta suma 340,09 Eur, likę atlyginti 16 643,79 Eur suma. Ieškinius dengia iš gaunamo atlyginimo. Nuteistasis teigia, kad ieškinių turi tūkstančiais, tačiau tikslios sumos nežino. Teigia laisvėje pragyvendavo iš atlyginimo. Tačiau didelė dalis nusikaltimų vagystės, todėl nuteistasis dalį pinigų gauna neteisėtais būdais. Pinigų užtenka kasdieninėms išlaidoms, bet per mažai santaupų, apmokėti bet kokias didesnes išlaidas. Savęs vertinimo anketoje įvardina, kaip problemą pinigų valdymas, susidorojimas su skolomis. Išvadoje taip pat pažymėta, kad, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Mąstymas, konkretus, rigidiškas, nelankstus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
Nuteistasis pateikė, kaip pats įvadina, skundą. Jame nurodo, kad pataisos namų administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesį. Asmuo tinkamai laikėsi pataisos namų taisyklių, dirba. Prokurorė rėmėsi prielaidomis ir pamąstymais. Atliko jau didelę paskirtos bausmės dalį – 1 metus 4 mėnesius. Prokurorė nepagrįstai suteikė reikšmę vieno iš padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusiai neatliktai bausmės daliai, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas. Svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo pokyčius ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nustatyta, jog D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2019-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 284 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-19, 22.58 val., iki 2019-08-21, 16.11 val. Bausmės pradžia – 2020-01-29, bausmės pabaiga – 2022-01-27. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 8 mėnesiai ir 21 diena.
Prokurorė nurodo, kad Komisija netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei – 90 balų. Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, atkreipia dėmesį į tai, kad 2020-02-25 atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 107 balai, 2020-09-18 vertinimo rezultatas 108 balai, 2020-11-16 nustatyti 96 balai. Taigi, per visą bausmės laiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo labai nežymiai, tik 17 balų ir lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pakankamai didelis (50 balų) dinaminių balų skaičius rodo, kai nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu gali ženkliai sumažinti ir pasiekti bent jau artimą žemai nusikalstamo elgesio riziką, todėl nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-02-25 atliktas vertinimas parodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta – 107 balai, 2020-09-18 vertinimo buvo rezultatas 108 balai, 2020-11-16 vertinimo metu nustatyti 96 balai. Šiuo metu nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 90 balų. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo tik 17 balų. Teismas pritaria prokurorės argumentui, kad lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tol labiau, kad iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog net 50 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti.
Dar vienas skundo argumentas – abejonių dėl to, kad D. G., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir jo asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniai: ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos (turi teismo priteistų ieškinių); gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamume riziką, t. y., alkoholio vartojimas (paskutiniai nusikaltimai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio), piktnaudžiavimas alkoholiu (paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusiu veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl save nemalonios padėties); nuostatos (nuteistasis pataisos namuose nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau praeityje, bausmės atidėjimo metu, įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus nėra palankios).
Teismas pažymi, kad paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi, teismas pritaria prokurorės pozicijai, kad nustatyti net 5 nuteistojo kriminogeniniai veiksniai kelia abejonių dėl to, kad D. G., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde nurodoma, kad Komisija nevertino to, jog D. G. anksčiau teistas 18 kartų, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Pirmo lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Nusikaltimai susiję su nusikaltimai žmogaus sveikata, nuosavybei, turtinėms teisėms. Nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (recidyvistas), tai rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad didelė dalis nusikaltimų yra vagystės bei pats nuteistasis teigia, kad nenorėjo dirbti, todėl vogė, kad pragyventų. D. G. priteistų ieškinių suma 16 983,88 Eur. Atlyginta suma 340,09 Eur, likę atlyginti 16 643,79 Eur suma. Ieškinius dengia iš gaunamo atlyginimo. Nuteistasis teigia, kad ieškinių turi tūkstančiais, tačiau tikslios sumos nežino. Teigia laisvėje pragyvendavo iš atlyginimo. Tačiau didelė dalis nusikaltimų vagystės, todėl nuteistasis dalį pinigų gauna neteisėtais būdais. Pinigų užtenka kasdieninėms išlaidoms, bet per mažai santaupų, apmokėti bet kokias didesnes išlaidas. Savęs vertinimo anketoje įvardina, kaip problemą pinigų valdymas, susidorojimas su skolomis. Išvadoje taip pat pažymėta, kad, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Mąstymas, konkretus, rigidiškas, nelankstus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
Teismas pritaria prokurorės teiginiams, kad nuteistojo turimų įsiskolinimų dydis, pinigų gavimas nusikalstamu būdu, elgesys bei požiūris (esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties, nepakankamai suvokia pasekmes, mąsto konkrečiai, nelanksčiai), leidžia teismui pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 953 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės skundą tenkinti.
P. M. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 953 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir nuteistajam D. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.