Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas, 1) 1995-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3 d., 206 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2) 1998-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1995-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn.; 3) 1998-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m., vadovaujantis BK 42 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m., 2000-03-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymus Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 str., nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, 2000-06-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę; 4) 2001-01-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.; 5) 2004-04-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 15 parų; 6) 2004-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. - 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m; 7) 2004-11-24 Vilniaus miesto I apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; 8) 2006-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.; 9) 2007-04-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmes subendrinus tarpusavyje ir su 2006-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 10) 2010-07-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; 11) 2011-04-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 20 parų; 12) 2011-04-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 40 parų; 2011-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-04-14 nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2011-04-13 nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms; 13) 2012-05-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.; 14) 2014-01-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 18 parų areštu; 15) 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 14 parų; 16) 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 26 parų areštu; 17) 2015-03-18 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. dalį areštu 30 parų; 18) 2016-10-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 64-1 str. paskirta galutinė laisvės atėmimas bausmė - 1 m. 4 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019-08-19, apie 21:33val., viešoje vietoje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), namo antros laiptinės lauko aikštelėje, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties - apkalbų, tyčia smogdamas vieną kartą galva nukentėjusiajai V. A. į galvą, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas bei tyčia durdamas vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. A. į pilvą, tokiu būdu padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką;

be to, jis, 2019-08-19, 21:33 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės lauko aikštelėje, konflikto metu tyčia dūrė vieną kartą peiliu A. A. į pilvą, tokiu būdu padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą, pasireiškusį durtine - pjautine žaizda pilvo dešinėje, taukinės pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplevės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja V. S. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. Iki to įvykio santykiai buvo neblogi. A. A. pažįsta daug metų, o V. A. apie 3 m. D. G. iki to įvykio su nukentėjusiaisiais neturėjo jokių pykčių. Įvykio dieną vakare jos bute buvo D. G. ir I. Ž.. I. Ž. kažkas paskambino ir pastaroji išėjo iš kambario. Po kelių minučių paskui I. Ž. išėjo ir D. G.. Kaip suprato, D. išėjo į laukan. Vėliau pas ją atėjo I. Ž., kuri papasakojo apie įvykį. Prieš minėtą įvykį D. G. pro langą nežiūrėjo ir prieš išeidamas į lauką jis nieko nesakė. Prie bylos pridėtas peilis yra jos ir jis naudojamas buityje. Prieš minėtą įvykį peilis gulėjo virtuvėje ant šaldytuvo. Sužalotą D. G. pamatė sekančią dieną, kai grįžo iš darbo. Apie tai, kad D. išsivežė policija, jai papasakojo I. Ž.. Taip pat pasakojo, jog lauke įvyko susistumdymai ir tai, jog D. G. „pripjovė“ A. A..

Liudytoja D. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną apie 22 val., žiūrėdama televizorių, lauke išgirdo triukšmą. Pasižiūrėjusi pro langą, pamatė būrį žmonių, stovinčių prie jų laiptinės ant laiptų. Iš pradžių jai pasirodė, kad buvo apie 6 asmenys, kurie stovėjo rūkydami ant namo laiptų. Prie jos namų dažnai būna konfliktų, kurių metu apsižodžiuojama, todėl toliau nekreipė dėmesio ir toliau žiūrėjo televizorių. Virš minėtų laiptų yra stogelis. Kadangi jos butas yra namo viduryje, iš šono labai gerai matosi kas vyksta ant laiptų. Konflikto pradžioje girdėjo ištartus žodžius: „Tu durnas. Tu čia man neaiškink. Tu nežinai kas aš.“ Tie žodžiai buvo ištarti garsiai. Didžioji dalis ištartų žodžių buvo necenzūriniai. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė nubėgančius laiptais žemyn du vyriškius. Abu vyrai vienas kitam kumščiais smogė į veidus. Po to tamsią „maikę“ vilkintis vyriškis pastūmė nuo savęs antrąjį vyriškį ir pradėjo kažko ieškoti „knistis“ savo kišenėse. Po to išgirdo, kaip šviesią „maikę“ vilkinčio vyriškio draugė pradėjo šaukti „Peilis, peilis, atsargiai“. Abu vyriškiai tuo metu buvo tolokai nuo namo laiptų. Jai atrodo, kad pirmasis smogė į veidą vyriškis, kuris vilkėjo tamsią „maikę“, nes šviesią „maikę“ vilkintis vyriškis po smūgio sušuko „Ką čia darai“. Po tų žodžių, šviesią „maikę“ vilkintis vyriškis smogė tamsią „maikę“ vilkinčiam vyriškiui atgal į veidą. Išsigandusi, kad gali būti sužeistas žmogus iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai išgirdo vienos merginos pasakytą frazę: „Sužeidei. Kam įpjovei ranką“. Viso matė keturis asmenis. Sužeistas vaikinas vilkėjo baltą „maikę“. Pastarasis lygtai turi šuniuką. Po įvykio minėtas vaikinas su mergina ieškojo to šuniuko. Kadangi buvo tamsu, veidų įžiūrėti tikrai negalėjo. Įvykio metu buvo ketvirtame aukšte. To įvykio metu ji labai išsigando, nes pagalvojo, kad konflikto metu gali būti nudurtas žmogus. Pačio dūrimo peiliu nematė. Kai sušuko „Peilis“ tuo metu puolė skambinti policijai. Kai jau skambino, tuo metu, mergina sušuko „Kam perpjovei ranką.“ Pas vaikiną šviesia „maike“ rankose jokių daiktų nematė.

2019-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie namo esančio, (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 16-20).

2019-08-20 savanorišku daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš A. B. paimtas peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis (1 t. b. l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1134/2019(04) nurodyta, kad V. A. įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinė kraujosruva nosies - dešinės akies apatinio voko apačioje (1 t., b. l. 55).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. A. parodymai ir aplinkybės įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 71-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1150/2019(04) nurodyta, kad A. A. nusikaltimų metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimas kairiame antakyje; durtinis - pjautinis kiauryminis pilvo sužalojimas, pasireiškęs durtine - pjautine žaizda pilvo dešinėje, taukinės pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Odos nubrozdinimas kairiame antakyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Durtinis - pjautinis kiauryminis pilvo sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (1 t., b. l. 89-90).

Alkotesterio parodymų protokole nurodyta, kad D. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pastarajam nustatytas 1.20 promilių girtumas (1 t., b. l. 109).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. G. parodymai ir aplinkybės įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 143-152).

Dėl nusikalstamos veikos

„Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai“. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

„Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. <...> „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „įžūlus“ aiškina kaip „akiplėšiškas, šiurkštus“. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu.“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

„Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus ir pan.“ (kasacinė byla 2K-257/2014).

„Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. G. teisme pripažino esmines bylos aplinkybes, kad matant pašaliniams asmenims tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam, padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, savo neteisėtais veiksmais įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kaltinamasis, išeidamas laukan išsiaiškinti, su savimi pasiėmė peilį. Suprato, kad lauke kils konfliktas ir kad, esant būtinumui, galės panaudoti peilį. Tai patvirtino savo parodymuose pats kaltinamasis. Nors būnant lauke nukentėjusioji pirmoji pradėjo žodinį konfliktą, tačiau tik kaltinamojo D. G. netinkamas elgesys, t.y. jo smūgio sudavimas nukentėjusiajai išprovokavo kitus atsakomuosius nukentėjusiojo smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. To konflikto eigoje kaltinamasis tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į pilvą. Nors kaltinamasis neigia aplinkybę, kad smūgiavo nukentėjusiajai į galvą, jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai bei specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1134/2019(04). Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad dėl mažareikšmės dingsties savo netinkamu elgesiu kaltinamasis šokiravo aplinkinius, sukėlė jiems išgąsti. Padarytų nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka bei žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė įžūliu elgesiu - smurtiniu elgesiu viešoje vietoje, t.y. tyčia vieną kartą smogiant nukentėjusiajai į galvą, tuo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia duriant nukentėjusiajam vieną kartą peiliu, tuo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis šokiravo aplinkinius, sukėlė jiems išgąstį, baimę, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Padarytų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali. Nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. bei BK 135 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p).

Kaltinamasis D. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiam nusikaltimui ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3, 5 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu (1 t., b. l. 175-189, 190-199), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 1-19), nedirbantis (2 t., b. l. 20), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 78). Dauguma D. G. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, susiję su nusikalstamomis veikomis asmens sveikatai ir svetimam turtui, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesni nei sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiai už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 d., 5 d. 2 p. dalimis paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-19 22.58 val. iki 2019-08-21 16.11 val. (1 t., b. l. 110-111, 112-113).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimas taikytina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2019,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 41-44). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam iki 2019-08-23 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 2019,73 Eur suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo D. G. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas nuosprendžiu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę bei skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d. D. G. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-19 22.58 val. iki 2019-08-21 16.11 val. (dvi paras).

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmę atlikti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 2019,73 Eur (dviejų tūkstančių devyniolikos eurų 73 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo D. G..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .