Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu vieniems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir D. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.58 val. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. 16.11 val. (dvi paros).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš D. G. priteista 2 019,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. G. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę D. G., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), o kitas – sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigta) bei kaltininko asmenybę: nusikaltimų padarymo metu nedirbo (2 t., b. l. 20), tačiau nuo 2019 m. spalio 8 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (2 t., b. l. 78), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1–19), aštuoniolika kartų teistas (1 t., b. l. 175–189, 190–199). Pastebėtina, kad naują nusikalstamą veiką D. G. padarė neišnykus teistumui, todėl daroma išvada D. G. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, nusikaltimų darymas yra nuteistajam būdingo elgesio modelis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas D. G. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei atitinkamo straipsnio bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrino apėmimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 t., b. l. 110–111, 112). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis galva trenkė nukentėjusiajai į galvą. Ši aplinkybė buvo įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme (1 t., b. l. 37–40, 41–43, 58–61, 155–159; 2 t., b. l. 80–86), atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 71–80) bei specialisto išvada Nr. G1134/2019(04) (1 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, todėl, nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų, bausmės sumažinimas vienu trečdaliu nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017, 5.4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs D. G. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015). Nors, apelianto manymu, dėl viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiamas ne vien tik jis, teisėjų kolegija pažymi, kad teisme baudžiamojo byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje viešosios tvarkos pažeidimu buvo kaltinamas tik D. G. (2 t., b. l. 31–33), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti kitų asmenų veiksmų, dėl kurių baudžiamoji byla nebuvo perduota, teisėtumo.

9. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą.