Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-12-30 · Byla Nr. TS-181-482/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-22Šiaulių apygardos teismas
  3. TS-181-482/2020Nutartis · 2020-12-30Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-01Kauno apygardos teismas
  5. TS-90-537/2021Nutartis · 2021-06-01Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
TS-181-482/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35580-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nuteistasis
D. G.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-181-482/2020
Proceso Nr. 1-01-1-35580-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 30 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1143,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo D. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą arba pakeisti sekančios svarstymo datą. Skunde nurodoma, kad Komisija pažeidė BVK 157 straipsnio nuostatas, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, jog pataisos namuose dirba dvejuose darbuose, dalyvavo įvairiose pataisos programose, nebaustas drausmine tvarka, nebaustas administracine tvarka, skatintas 1 kartą. Nusikalstamo elgesio rizika iš 108 sumažėjo iki 96 ir tapo vidutine. Skunde nurodoma, jog Komisijos narių skaičius neatitinka įstatymų, nes posėdyje dalyvavo 4 nariai, o turi būti 6 nariai. Taip pat nuteistojo teigimu, Komisija pažeidė BVK 157 straipsnio nuostatas ir sekančio svarstymo datą nustatė 2021-04-26, taip pažeisdami ½ suėjimo datą, kuri yra 2021-01-26. Skunde nurodoma, jog nuteistojo gyvenamosios vietos adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo teigimu, jo atlikta bausmės dalis jau paveikė jo elgesį ir jis nori gyventi dorai. Skunde teigiama, kad taikius lygtinį paleidimą jis nebus atleidžiamas nuo bausmės. Prašo teismo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, taikant griežčiausius apribojimus.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje ir prašo nuteistojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog prokurorė sutinka su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, kuriais remiantis Komisija priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad D. G. teistas 2019-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena.

2020 m. lapkričio 26 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1143 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog asmuo pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, t. y, alkoholio vartojimas. Paskutiniai nusikaltimai, taip pat padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau teistas 18 kartų. Šis teistumas jau 19-as. Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta, rodo jo nenorą taisytis, teismo įpareigojimų nevykdymą, nuteistojo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Mąstymas, konkretus, rigidiškas, nelankstus. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 96 balai. Komisija nutarime nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra gana nemaža, t. y. 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Nuteistasis savo skunde teigia, jog Komisija priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, buvo neteisėtos sudėties, t. y. Komisijos posėdyje dalyvavo 4 nariai, nors pasak nuteistojo turėjo dalyvauti 6 nariai. Minėtas nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, nes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo. Komisija priimdama 2020-11-26 nutarimą buvo teisėtos sudėties, nes posėdyje dalyvavo Komisijos kvorumas, t. y. dalyvavo komisijos pirmininkė ir jos pavaduotojas, du komisijos nariai bei vienas Komisijos narys pateikė savo nuomonę raštu.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija sekančio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datą nustatė nepagrįstai. Skunde teigiama, kad sekantis svarstymas turi būti nuteistajam atlikus ½ bausmės dalį. Nuteistojo nuomone Komisija pažeidė BVK 157 straipsnio nuostatas. Minėtas nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, nes BVK 157 straipsnis numato kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti, kad jam būtų suteikta galimybė būti lygtinai paleistam į laisvę. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam buvo suteikta teisė svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, jam atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo atžvilgiu Komisija vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nuteistasis nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, t. y. jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Atlikus ½ bausmės dalį, lygtinio paleidimo klausimas (pirmą kartą) svarstomas nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Komisija sekančio svarstymo datą numatė po 5 mėnesių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Komisija tinkamai nustatė sekančio svarstymo datą ir nepažeidė BVK nuostatų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 2 metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-553 nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose bausmę atlieka septintą kartą. Buvo taikytas 2 kartus lygtinis paleidimas. Pirmo lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Antro lygtinio paleidimo metu įpareigojimų nepažeidė. Nusikaltimai susiję su nusikaltimai žmogaus sveikata, nuosavybei, turtinėms teisėms. Teigia vagysčių motyvai, tai kad nenorėjo dirbti, todėl vogė, kad pragyventi. Paskutiniai du nusikaltimai smurtiniai susiję su alkoholio vartojimo problema. Teisės pažeidėjui yra būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai fiziškai smurtaujant, apsvaigus nuo alkoholio. Savęs vertinimo anketoje įvardina, kaip problemą vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas, bendravimas su bloga kompanija. Nesuvokia poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą ar poreikio jį sumažinti. Pateisina savo alkoholio vartojimą ar poreikio jį sumažinti, teigdamas „norėsiu gersiu-norėsiu negersiu“. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis negeba atpažinti visų, su jo nusikalstamu elgesiu susijusių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nuteistojo pasekmių suvokimas nepakankamas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Bylos duomenimis, nuteistasis ankščiau teistas 18 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis padarė naują nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 96 balai, tačiau šis balas nors ir yra priskiriamas prie vidurinių, tačiau yra artimesnis aukštai rizikai. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas 1 kartą, pataisos namuose dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 81/04-1143 panaikinimo ar sekančio svarstymo, dėl lygtinio paleidimo datos pakeitimo, atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė