Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o arešto bausmės už baudžiamuosius nusižengimus apimant laisvės atėmimo bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su to paties teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir skirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi pakeistas 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis: veik iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir skirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su kitomis bausmėmis, paskirtomis 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir skirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pakeistas 2022 m. kovo 28 d. nuosprendis: panaikinta dalis, kuri vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 22 d., pabaiga – 2024 m. liepos 18 d.

Anksčiau 9 kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika lyginant su ankstesniu (paskutiniuoju) vertinimu išliko vidutinė, tačiau stebima neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: „Piktnaudžiavimo narkotikais“ srityje, nes 2023 m. gegužės 23 d. buvo sulaikytas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (t. y. rizikos didėjimo tendencijos šioje srityje susiję su asmens elgesiu bausmės atlikimo metu). „Nuostatų“ srityje, nes stebima, kad asmuo negeba suvaržyti savo elgesio bei laikytis nustatytų taisyklių, net ir turėdamas tikslą anksčiau laiko išeiti į laisvę (t. y. rizikos didėjimo tendencijos šioje srity je susiję su asmens elgesiu bausmės atlikimo metu). Nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, nes nedirba bei pažeidė vidaus tvarkos taisykles, o taip pat sudalyvavo tik vienoje pozityvaus užimtumo veikloje. Pažymėtina, kad vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai: nestabili, maža oficiali darbinė patirtis. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau jis išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, baustas drausmine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, du kartus skatintas, kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumų, paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad S. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną karta pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka (nuobauda galiojanti). Taigi, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką S. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; nusikalstamo elgesio istorija (viso teistas 11 kartų, šiuo metu atlieka 4 laisvės atėmimo bausmę); bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai. nestabili, maža oficiali darbinė patirtis; turį skolų ir menką galimybę jas padengti, o taip pat susiduria su lėšų tvarkymo sunkumais; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis bausmės atlikimo metu; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo daug kartų teistas, jau yra atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, nuteistasis teigia, kad iki pilnametystės jam finansiškai padėdavo mama. Vėliau pradėjus gyventi savarankiškai prasidėjo ir finansinės bėdos. Kadangi jis dažniausiai neturėjo pastovaus darbo tai ir pastovių pajamų taip pat nebuvo. Praeitos bausmės metu nuteistasis buvo dirbantis, todėl kaip teigia, išsilaikydavo iš gaunamo atlyginimo. Grįžus į laisvę ir neturint pajamų nuteistasis vėl vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip siekdamas „lengvų ir greitų“ pinigų. Galima teigti, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai neturėjo pastovaus pajamų šaltinio. Šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos tikisi vykdyti, kai įsidarbins. Taigi, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistais pažymi, kad aplinka jo vaikystėje nebuvo asociali, tačiau tėvams išsiskyrus ir tėvui bei mamai jį palikus gyventi vieną, pakankamai jauname amžiuje - būdamas 16 m., susilaukė teisėsaugos pareigūnų dėmesio, kuomet buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės. Po pirmojo savo įvykdyto nusikaltimo, nuteistasis savo kriminalinę veiklą tęsė apie 11 metų, ir 2008 - 2021 metų laikotarpiu buvo nuteistas 10 kartų. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Pokalbio metu stebima, jog nuteistajam trūksta asmeninės nuomonės tvirtumo, gebėjimo atsispirti kitų įtakai bei manipuliacijos. Be to, nuteistajam ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo skiriamos lengvesnio pobūdžio drausminės priemonės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę ir už vieną nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, jog buvo keli atvejai, kuomet pavartojo narkotinių medžiagų, tačiau nurodo, jog jos buvo „silpnos“. Visgi, stebima, jog nuteistasis ne visiškai suvokia narkotinių medžiagų vartojimo žalą arba ją minimalizuoja. Galima teigti, kad nusikalstama nuteistojo veika yra dalinai siejama su narkotinių medžiagų vartojimu bei ateityje asmeniui neįvertinus šių medžiagų vartojimo žalos gali tapti svarbiu kriminogeniniu poreikiu, skatinančiu nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, jog nors ir buvo sukūręs nusikalstamo elgesio schemą ir pagal ją vykdė nusikalstamas veikas, tačiau nurodo, jog nuspręsdavo veikti gana spontaniškai, veikiamas vidinių impulsų. Be to, pripažįsta, kad kartojo tas pačias klaidas, nes negebėjo pasimokyti iš ankstesnės patirties. Įvertinimo metu negauta duomenų, kad nuteistajam būtu būdinga instrumentinė agresija, tačiau jo nusikaltimų istorijoje yra duomenų, kad buvo panaudojęs smurtą kito asmens atžvilgiu - teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat ankstesnės bausmės atlikimo metu yra naudojęs fizinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Šiuo metu geba atpažinti tam tikras turimas problemas, tačiau vengia jas spręsti bei tikisi, kad jos išsispręs savaime. Asmuo praeityje ne tik, kad vengė spręsti turimas problemas teisėtai būdais, tačiau ir nusprendęs imtis veiksmų pasirinkdavo netinkamas sprendimo strategijas, nes buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, o ne į neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu iš dalies geba atpažinti pasekmes tiek sau bei savo artimiesiems, tiek ir nukentėjusiems asmenims, tačiau tai daugiau daro įžvelgdamas pasekmes sau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis geba įvardinti ateities tikslus, ir nors planai yra gana konkretūs, tačiau asmeniui trūksta gebėjimo numatyti jų įgyvendinimo žingsnius. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo S. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.