Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams A. S. ir G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. birželio 16 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas A. S., laiduojant atsakovei G. S., įsipareigojo per 2 metus nu jo pasirašymo dienos sumokėti ieškovui 22 590 Eur (78 000 litų). Pasirašytame vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2016 m. birželio 16 d. net ir negavus atskiro pranešimo apie mokėjimo termino suėjimą. Atsakovai neatliko nei vieno mokėjimo atsakovui vekselio padengimui. 2016 m. birželio 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, primindamas, jog vekselis neapmokėtas. Atsakovai į šį pranešimą nereagavo, tačiau nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ieškovui buvo pervesta iš viso 6 490 Eur suma, likusi neapmokėta skola pagal vekselį – 16 100 Eur. Vekselyje taip pat nurodyta, jog laiku nesumokėjus visos sumos ar dalies pagal šį vekselį, A. S. prie sumų, mokėtinų pagal vekselį, už kiekvieną dieną moka 6 procentus metinių palūkanų, todėl atsakovui laiku neapmokėjus vekselio sumos, turi būti skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanas nuo 16 100 Eur nepadengtos vekselio sumos. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo vekselio apmokėjimo dienos iki ieškinio parengimo dienos palūkanos sudaro 3 890,46 Eur (16100 Eur x 6 proc. palūkanų / 365 dienų metuose) x 1470 dienų skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 16 d. iki ieškinio parengimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Giedrius Ulinskas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas nesutinka su atsakovų prašymu išdėstyti skolos ir palūkanų mokėjimą metams, nes atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, atsakovai nėra sąžiningi, nes ieškovo kaip savo kreditoriaus neinformavo apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą. Be to, ieškovas turi pagrindo manyti, kad atsakovai pardavė savo namą, šį faktą nuslėpė nuo ieškovo, todėl mano, kad prašymas išdėstyti skolos mokėjimą nepagrįstas, prašė jo netenkinti.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovams pranešta tinkamai, tačiau atsakovai apie neatvykimo priežastis neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, todėl byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 2014 m. birželio 16 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas A. S., laiduojant atsakovei G. S., įsipareigojo per 2 metus nuo jo pasirašymo dienos sumokėti ieškovui 78 000 Lt (ieškovams suapvalinus iki litų – 22 590 Eur). Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo pasirašytas vekselis, o, suėjus apmokėjimo terminui, šis dokumentas apmokėtas nebuvo, nekilo. Ieškinyje ieškovas nurodė, o atsakovai neginčijo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ieškovui įvairaus dydžio mokėjimais buvo pervesta bendra 6 490 Eur suma. Taigi likusi neapmokėta skola pagal vekselį yra 16 100 Eur. 2016 m. birželio 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, jog vekselis neapmokėtas. Tačiau vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą.

Dėl reikalavimo priteisti 16 100 Eur skolą

Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius, civilinių teisių objektas, taip pat abstraktaus pobūdžio įsipareigojimas, mokėjimo priemonė. Tokią poziciją pateikia Lietuvos Aukščiausias teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kurioje nurodo, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, jos subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.

Taigi, tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 23 punktas ir kt.).

Tokiu atveju pripažintina, kad 2014 m. birželio 16 d. paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovams) yra išlikusi, tačiau ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.

Ieškovas nurodo, kad užskaitė iš atsakovų gautus mokėjimus vekselio apmokėjimui, todėl likusi nepadengta skolos suma 16 100 Eur. Nors atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė, tačiau iš atsakovų pateikto atliepimo matyti, jog atsakovai ieškovo reikalavimo ir ieškinyje nurodytos skolos neginčija.

Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės, prisiimtos 2014 m. birželio 16 d. vekseliu. Vekselio buvimas pas ieškovą patvirtina, jog atsakovai nėra atsiskaitę su ieškovu, atsakovai skolos dydžio neginčija, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti. Už atsakovo A. S. prievolę laidavo atsakovė G. S.. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, ieškovui kaip kreditoriui abu atsakovai atsako solidariai, todėl 16 100 Eur skola ieškovui priteistina solidariai iš abiejų atsakovų (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.154 straipsnis, 6.189 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 3 890,46 Eur palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsakovai neįvykdę savo sutartinių įsipareigojimų, iki šiol naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Pasirašydamos vekselį šalys susitarė, jog laiku nesumokėjus visos sumos ar dalies pagal šį vekselį, A. S. prie sumų, mokėtinų pagal vekselį, už kiekvieną dieną moka 6 procentus metinių palūkanų.

Pasibaigus vekselyje nustatytam piniginės prievolės įvykdymo terminui – 2016 m. birželio 16 d.) ir atsakovui negrąžinus ieškovui 16 100 Eur sumos, ieškovo naudai skaičiuotinos šalių susitarimu numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais. Todėl už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 16 d. iki ieškinio parengimo dienos ieškovas pagrįstai paskaičiavo 3 890,46 Eur palūkanų, kurios priteistinos ieškovui iš abiejų atsakovų kaip solidarių skolininkų.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų prašymo išdėstyti skolos ir palūkanų mokėjimą

Atsakovai prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dvylikai mėnesių.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje šio atsakovų prašymo prašė netenkinti motyvuodamas tuo, kad atsakovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų atsiliepime nurodytą aplinkybę dėl sunkios jų finansinės padėties, be to, nėra sąžiningi, vykdydami savo skolinius įsipareigojimus kreditoriui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, nors teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jiems buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir pasiūlyta tokius įrodymus pateikti. Taigi atsakovai niekuo nepagrindė, kad jų turtinė padėtis yra tokia, kad galima konstatuoti išimtines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismo sprendimo įvykdymui išdėstyti, taip pat nepagrindė ir to, kad turi prielaidas dalimis teismo sprendimą vykdyti. Atsakovų atsiliepimo kontekste pažymėtina, kad jų nurodoma visuotinai žinoma aplinkybė dėl pandemijos Lietuvoje ir pasaulyje, atsižvelgiant į pakankamai gerus šiandienos šalies ekonominius rodiklius ir prognozes, savaime nesuponuoja, kad ši pandemija neišvengiamai turėjo įtakos atsakovų turtinei padėčiai ir juo labiau nereiškia, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas padės atsakovams įvykdyti sprendimą ir netaps nepagrįstu ieškovo interesų suvaržymu bei ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros pažeidimu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovams nepateikus įrodymų, pragrindžiančių jų prašyme nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų, todėl atsakovų prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 2 488 Eur bylinėjimosi išlaidas: 450 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad ieškovas pagal advokato Giedriaus Ulinsko 2020 m. birželio 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 2 000 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant konsultacijas, rengiant bei teikiant procesinius dokumentus ir ieškovo atstovavimą teisme teismui. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat nenustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 2 488 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo po 1 244 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir G. S. 16 100 Eur (šešiolikos tūkstančių vieno šimto eurų) skolą, 3 890,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų keturiasdešimt šešis centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 990,46 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties eurų keturiasdešimt šešių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui G. G..

Priteisti iš atsakovo A. S. 1 244 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. G..

Priteisti iš atsakovės G. S. 1 244 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. G..

Atsakovų A. S. ir G. S. prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų A. S. ir G. S., turto areštą – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.