- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- e2-45-1003/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02730-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo A. L., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui O. R., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams vadovui S. G., advokatui R. T., nedalyvaujant ieškovui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. L. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo: nutraukti šalių 2023 m. gruodžio 22 d. sudarytą transporto priemonės „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės priteisiant ieškovui 18700 Eur sumą; priteisti ieškovui iš atsakovės 570 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas, perskaitęs apie skelbimų svetainėje parduodamą automobilį „Toyota RAV4“, paskambino atsakovės atstovui, kuris patikino ieškovą, jog parduodamas automobilis trūkumų neturi, tačiau yra dalyvavusi eismo įvykyje, dėl ko transporto priemonė turi nedidelių pažeidimų. Susipažinęs su pateikta informacija, ieškovas nusprendė įsigyti automobilį, pervedė atsakovei 18700 Eur sumą keliais bankiniais pavedimais, be to, papildomą 170 Eur sumą sumokėjo už transporto priemonės nugabenimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas buvo išvykęs į užsienį, jis paprašė atsakovės pristatyti automobilį į (duomenys neskelbtini) esantį automobilių servisą, kuriame planavo remontuoti atsakovės nurodytus transporto priemonės apgadinimus. Kartu su transporto priemone atsakovė pristatė 2023 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – Sutartis) ir turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose pirkėju buvo įrašytas ieškovas. Sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra daužta, po eismo įvykio. Sutartyje prie jo pavardės yra parašas, tačiau transporto priemonės pristatymo metu ieškovas buvo užsienyje, todėl šalia jo pavardės pasirašė ne jis. Kas pasirašė vietoje ieškovo, jam nėra žinoma. Grįžęs iš užsienio, ieškovas apžiūrėjo transporto priemonę ir išsiaiškino, kad transporto priemonė yra stipriai apgadinta, jai reikalingas brangus remontas. Atsakovės atstovas buvo kviestas atvykti į transporto priemonės apžiūrą, tačiau nereagavo ir neatvyko. Atlikus transporto priemonės apgadinimų vertinimą, buvo nustatyta, kad jos atkuriamoji vertė (remonto kaštai) sudaro net 19980 Eur sumą. Iš skelbime pateiktų fotonuotraukų nebuvo matyti didelių transporto priemonės apgadinimų, tačiau vos nuėmus priekinį bamperį bei groteles paaiškėjo, kad visa priekinė transporto priemonės dalis yra deformuota ir sugadinta. Taip pat matyti nelygumai tarp dalių sujungimo vietų, įlenkimai, atšokusios medžiagos, nutrūkę laidai, sulūžusios dalys ir kitos eismo įvykio pasekmės. Paaiškėjo, kad transporto priemonės būklė yra kritinė ir ją įmanoma eksploatuoti tik atlikus brangų remontą, kurio kaina viršija transporto priemonės kainą. Ieškovas yra vartotojas, įsigijęs transporto priemonę savo asmeniniam naudojimui iš verslą vykdančios bendrovės. Kadangi atsakovė pardavė nekokybišką transporto priemonę, jos pirkimo-pardavimo sutartis nutrauktina, taikytina restitucija, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei transporto priemonę „Toyota RAV4“, o iš atsakovės priteisiant ieškovui 18700 Eur sumą. Dėl atsakovės parduotos kokybės reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ieškovas patyrė nuostolius, kadangi už numerių išdavimą sumokėjo 150 Eur sumą, už transporto priemonės trūkumų vertinimą ir ataskaitos surašymą sumokėjo 250 Eur sumą, už transporto priemonės atgabenimą į (duomenys neskelbtini) sumokėjo 170 Eur sumą, iš viso ieškovas patyrė 570 Eur nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, jo atstovas patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad ieškovas ieškojo automobilio savo reikmėms Lietuvoje, nutarė pirkti automobilį po avarijos. Automobilio pirkimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), automobilį matė iš nuotraukų. Anksčiau ieškovas užsiėmė transporto priemonių remontu, t. y. pirkdavo daužytus automobilius, Ž. S. juos suremontuodavo, o ieškovas veždavo automobilius į užsienį. Ieškovas neturi automobilių remonto patirties. Ieškovas pavedė Ž. S. surasti transporto priemonę. Būdamas (duomenys neskelbtini), ieškovas apžiūrėjo automobilio nuotraukas, pasitarė su serviso, į kurį nuvežė įsigytą automobilį, darbuotoju dėl šio automobilio ir padarė pardavėjui pavedimą. Ieškovas kalbėjo su Ž. S. telefonu apie tai, kiek kainuotų automobilio remontas, kiek reikėtų detalių. Ieškovas džiaugėsi, kad pigiai įsigijo automobilį. Tiek jis, tiek Ž. S. žiūrėjo ir vertino automobilį tik iš nuotraukų. Kai dokumentai buvo persiųsti ieškovui, pamatė, kad buvo pažymėta, jog sugadinta viskas. Sutartį pasirašė Ž. S., ginčo dėl to, kas pasirašė sutartį, nėra. Ž. S. sutartį pasirašė ieškovo vardu, tad ieškovas pripažįsta, kad sutartį sudarė jis pats. Ž. S. sutartį pasirašė, kai ieškovas „palaimino“ pasirašymą. Ž. S. pasakė ieškovui, kad automobilis yra daug blogesniame stovyje, klausė ieškovo, imti automobilį ar ne, o ieškovas pasakė Ž. S., kad pasirašytų automobilio pirkimo sutartį, o vėliau ieškovas atvažiuos ir nutars, spręs dėl automobilio. Ieškovas galvojo, kad po pirkimo galės grąžinti automobilį pardavėjui, jei jam brangiai kainuos automobilio remontas. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, yra paprastas asmuo. Ieškovas mano, jog Ž. S. jam žalos nepadarė. Dėl automobilio trūkumų aiškinosi su Ž. S., kuris įvertino remonto išlaidas, jog automobilis yra tinkamas. Ieškovas pirmiau pamatė popierinę sutarties formą, o elektroninę sutartį gavo praėjus savaitei po automobilio atvežimo iš (duomenys neskelbtini). Praėjus savaitei po atlikto apmokėjimo, ieškovas grįžo į Lietuvą ir, apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad atsakovė neišviešino daugelio defektų. O įsigyjant automobilį ieškovui buvo paaiškinta, kad sugadintas tik bamperis. Neišviešino, jog sugadinti lonžeronai, buvo uždėtas kitas priekinis bamperis, prietaisų panelė buvo kitos spalvos. Atsakovė pasakė, kad automobilis yra daug geresniame stovyje, tinkamai neišaiškino apie defektus, kurie buvo išviešinti tik apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), po pinigų perdavimo. Automobilis buvo kosmetiškai patvarkytas, o visi defektai susiję su vidiniais agregatais, ne su kėbulo defektais. Automobilio trūkumai nebuvo akivaizdžiai matomi. Tam tikra automobilio būklė buvo išviešinta, bet neaiškiai, pardavėja neatskleidė visos informacijos apie automobilio būklę. Automobilio remontas kainuotų dar tiek, kiek ieškovas mokėjo už automobilį. Automobilis nuo tralo nuvažiavo savo eiga. Tvarkingas automobilis tuo metu kainavo iki 27000 Eur, o daužyti automobiliai buvo 2-3 tūkstančiais eurų brangesni nei perkamas automobilis. Ieškovas manė, kad remontas kainuos iki 2000 Eur, tokią informaciją jam pateikė servisas (duomenys neskelbtini), pažiūrėjus iš nuotraukų, kuriose matėsi tik automobilio kėbulas. Ieškovas užsiima krovinių vežimo autotransportu veikla, jis nuolat pastaruosius 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis būtų reikalingas ieškovui kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, Europą. Įsigytas automobilis buvo su užsienietiškais numeriais, tad registruodamas automobilį ieškovas sumokėjo VĮ Regitra 150 Eur už išskirtinį numerį. Ieškovas pirko automobilį kaip fizinis asmuo, bet vėliau įtraukė į įmonės balansą. Šiuo metu automobilis yra įmonės balanse, buhalterinėje apskaitoje. Ieškovas pardavė automobilį įmonei už tą pačią kainą, nesudarydamas sutarties, tačiau įmonė su juo neatsiskaitė. Ieškovas nori atgauti pinigus iš atsakovės. Prašo taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę būklę, atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašydama atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skelbimų tinklalapyje patalpinusi skelbimą apie parduodamą automobilį „ToyotaRAV4“, atsakovė pažymėjo, jog automobilis yra „daužtas“, automobilio kėbulo išorės defektai buvo matyti nuotraukose. Atsakovės atstovas suteikė ieškovui išsamią informaciją apie sugadinimų vietą ir apytikrį mastą. Detaliau išvardinti sugadinimus neišardžius automobilio yra neįmanoma, o galutinę remonto apimtį ir kainą galima nustatyti tik automobilio remonto metu. Atsakovės atstovas pasiūlė ieškovui suremontuoti automobilį už 4500 Eur sumą, tačiau ieškovas atsakė, jog automobilį remontuos pats savo autoservise (duomenys neskelbtini). Ieškovas prisistatė kaip dirbantis transporto ir automobilių prekybos srityje, turintis patirtį, anksčiau importuodavęs daužytus automobilius iš JAV. Ieškovas pareiškė, kad jam žinomi tokiam automobilio apgadinimų mastui būtini remonto darbai. Ieškovui buvo pasiūlyta pačiam ar per atstovą atvykti ir apžiūrėti aikštelėje stovintį automobilį, tačiau ieškovas atsisakė pasiūlymo, motyvuodamas, jog jam yra žinomi galimi automobilio remonto darbai. 2021 metais pagaminto automobilio „Toyota RAV4“ be sugadinimų kaina yra nuo 28000 Eur iki 33900 Eur, tad įsigijęs automobilį už 18700 Eur ir suremontavęs už 5000 Eur, ieškovas būtų sutaupęs bent 4000 Eur. Ieškovas yra verslininkas, tad nėra pagrindo teiginiams, jog jis nevertino rinkoje siūlomų automobilių pardavimų sąlygų ir nelygino kainų. Parduodama automobilį, atsakovė nurodė sutartyje, kad techninė apžiūra automobiliui negalioja, ir išvardino visų pagrindinių sistemų trūkumus, kas patvirtina, jog automobilis negali dalyvauti eisme neatlikus remonto ir išsamaus patikrinimo, galimai automobiliui reikalinga ir techninė ekspertizė dėl dalyvavimo eisme. Be to, ieškovui buvo prieinamos automobilio patikros priemonės per paslaugų teikėjus AutoDNA, Carfax, Carvertical, norint pasitikrinti automobilio eksploatavimo istoriją. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad automobilio trūkumai buvo užmaskuoti, nes atsakovė pardavė ieškovui tokį automobilį, kokį gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė negavo ieškovo pranešimo apžiūrėti automobilį 2024 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) esančiame autoservise. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovei dėl automobilio trūkumų 2024 m. kovo 11 d., t. y. perėmęs automobilį 2023 m. gruodžio 29 d., ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl automobilio grąžinimo, pradėjo automobilį ardyti ir remontuoti. Ieškovas nuo 2023 m. gruodžio 22 d. turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti tiek automobilio būklę, tiek sutarties sąlygas. Po sutarties gavimo ieškovas atliko banko pavedimus atsakovei. Ieškovo pateiktas automobilio vertinimas dėl automobilio atkuriamosios vertės atliktas be atsakovės dalyvavimo, atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo pastabas dėl nustatytų defektų ir jų remonto kainos, vertinimas atliktas pagal 2024 metais pagamintų automobilių dalių kainas, nors turėtų būti naudojamos 2021 metais gaminto modelio dalys arba nuo naujų dalių skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nėra pagrindo ieškovą vertinti kaip vartotoją, kadangi jis yra verslininkas, transporto srities profesionalas, ne pirmą kartą organizuojantis automobilio remontą. Ieškovas nurodo, kad už automobilio valstybinių numerių išdavimą jis sumokėjo 150 Eur sumą, tačiau automobilis vis dar yra registruotas atsakovės vardu, tad iš ieškovo pateikto kvito neaišku, už kokias paslaugas ir kas yra sumokėjęs. Automobilis negali būti grąžintas atsakovei, nes ieškovas pradėjo automobilį ardyti ir remontuoti, buvo keičiami atskiri jo mazgai, automobilis negali būti grąžintas į pradinę būklę (1 t., b. l. 157-167).
5. Atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad atsakovė, besiverčianti automobilių prekyba, 2023 m. spalio 30 d. skelbime nurodė, kad automobilio kaina yra 20300 Eur. Atsakovė pirmą kontaktą su ieškovu turėjo 2023 m. lapkričio mėnesį, bendravo rusų kalba. Ieškovas sakė, kad turi patirtį automobilių versle, automobilio kaina ieškovui yra per didelė. Vėliau, kai kaina sumažėjo iki 18900 Eur, ieškovas paskambino iš angliško numerio ir paprašė kainą nuleisti 200 Eur dėl pargabenimo, tada ieškovas linkęs nupirkti automobilį. Atsakovė sumažino automobilio kainą iki 18700 Eur. Ieškovas atsisakė apžiūrėti automobilį autorizuotame servise. Šalys 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė sutartis pagal ieškovo atsiųstus jo asmens tapatybės duomenis. Iki gruodžio 29 dienos ieškovas atliko visus mokėjimus už automobilį. Autovežio vairuotojas nugabeno automobilį į ieškovo nurodytą autoservisą (duomenys neskelbtini). Po trijų savaičių paskambino ieškovas atsakovės atstovui ir pasakė, kad jis automobilį pasiliktų sau, bet apsiskaičiavo dėl remonto, tačiau jei atsakovė jam sumokėtų 4500 Eur, tada automobilį ieškovas pasiliktų sau. Pretenzijų dėl automobilio terminas yra 5 dienos, ieškovas delsė per ilgai. Atsakovės atstovas atsisakė sumokėti ieškovui prašomą sumą. Vėliau ieškovas vėl paskambino, grasino teismais, kalbėjo negražiai, vėliau skambino ieškovo advokatas. Atsakovės atstovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas yra susipažinęs su daužytų automobilių pardavimu. Jokių užslėptų defektų nėra, viskas ieškovui buvo išviešinta. Ieškovas pirko automobilį su daužtu priekiu, tačiau automobilis užsiveda ir važiuoja. Nesutinka su ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, remonto, detalių kainos nurodytos per didelės. Prašo atmesti patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
6.1. iš internetinio skelbimo apie parduodamą automobilį „Toyota RAV4“ matyti, kad automobilis yra 2020 m. rugpjūčio mėnesio pirmos registracijos, varomas benzinu-elektra (hibridas), prie defektų atžymos nurodyta, jog automobilis yra daužtas (1 t., b. l. 34-35);
6.2. 2023 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas A. L. perka automobilį „Toyota RAV4“, kurio rida – 40000 km, iš pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18700 Eur sumą; transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja; pardavėja patvirtino, kad transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, varnelėmis pažymėti šie transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojo ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos; pardavėja informuoja pirkėją, kad automobilis daužtas, po avarijos (1 t., b. l. 75, 95);
6.3. 2023 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas A. L. perka automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18700 Eur sumą (1.1, 2.1 punktai); turtui jokia pardavėjos garantija nesuteikiama (3.1 punktas); pirkėjas pareiškia ir patvirtina, kad, prieš sudarydamas sutartį, jis apžiūrėjo ir patikrino turtą, įvertino jos faktinę būklę ir patvirtina, kad dėl turto faktinės būklės, komplektacijos ir kokybės jokių pretenzijų pardavėjai neturi ir ateityje nereikš (3.2 punktas); eksploatuotas turtas yra daužtas/ po auto įvykio (3.3 punktas); turtas perduodamas pirkėjui, kai jis sumoka pardavėjai sutartyje nurodytą turto kainą. Turto ir jos dokumentų perdavimas pirkėjui įforminamas perdavimo-priėmimo aktu. Turto perdavimo-priėmimo aktą pasirašo pirkėjas ir pardavėja arba jų įgalioti atstovai (4.2 punktas); šalims sudarius turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktą, bus laikoma, kad pardavėja tinkamai perdavė, o pirkėjas priėmė turtą ir nuosavybės teises į jį (sutarties 4.5 punktas); turtui garantija nesuteikiama (4.6 punktas); pirkėjas patvirtina, kad prieš pasirašydamas šią sutartį jis susipažino su turto būkle, jam yra žinoma, kad turtas buvo sugadintas eismo įvykio metu, todėl sutinka, kad šioje sutartyje nebūtų nurodyta išsami informacija apie turto būklę ar jo defektus (sutarties 6.5 punktas); pirkėjas, pasirašydamas šią sutartį, pripažįsta ir pareiškia, kad turtas atitinka šalių aptartą kainą, pirkėjo lūkesčius, pirkėjas šios sutarties sudarymo dienai turtą yra apžiūrėjęs, su turto komplektacija ir technine būkle yra susipažinęs ir pretenzijų pardavėjai dėl turto techninės būklės, komplektacijos, kokybės, tinkamumo naudotis ir pan. šios sutarties sudarymo metu neturi ir neturės (6.6 punktas); sutarties priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“ nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja (1.1.4 punktas); pardavėja patvirtina, kad transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, pažymimi šie transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojo ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (1.1.6 punktas); pirkėjas patvirtina, kad supranta šiame priede nurodytus duomenis ir trūkumus (jeigu tokių yra) apie turtą ir neturi pretenzijų dėl turto (2 punktas; 1 t., b. l. 76-79, 96-99);
6.4. 2023 m. gruodžio 22 d. turto priėmimo-perdavimo aktu atsakovė perdavė ieškovui eksploatuotą, po eismo įvykio sugadintą automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 punktas); abi šalys pažymi, kad prieš priimant turtą (minimą automobilį), pirkėjas jį nuodugniai apžiūrėjo, yra susipažinęs su turto technine būkle, esamais defektais, todėl sutinka, kad šiame priėmimo-perdavimo akte nebūtų nurodyta išsami informacija apie turtą ar jo defektus. Pirkėjas žino, kad turtui garantija nesuteikiama ir jokių pretenzijų pardėjai neturi ir ateityje neturės (3 punktas; 1 t., b. l. 80, 81, 100);
6.5. 2023 m. gruodžio 28 d., gruodžio 29 d. mokėjimais ieškovas sumokėjo atsakovei už įsigyjamą automobilį „Toyota RAV4“ (1 t., b. l. 12-14).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
7. Ieškovas nurodo, kad automobilį „Toyota RAV4“ įsigijo kaip vartotojas savo asmeninėms reikmėms, todėl šalių ginčui taikytinos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vartojimo teisinius santykius.
8. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).
10. Nors ieškovas nurodo, kad automobilį „Toyota RAV4“ įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau pats ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme, patvirtino, jog yra verslininkas, pirktą iš atsakovės automobilį pardavė savo įmonei (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), užsiimančia krovinių vežimo autotransportu veikla, už tą pačią kainą, kurią pirko iš atsakovės, nesudarydamas sutarties, automobilis buvo įtrauktas į įmonės balansą, taigi, spręstina, kad automobilis buvo įsigytas naudoti ieškovo įmonės reikmėms, ieškovo kelionėms į Lietuvą, po Europą ir su verslu susijusiais reikalais. Reikšminga pažymėti, jog pradiniame ieškinyje ieškove buvo nurodyta būtent (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra ieškovas. Pagal pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, būtent (duomenys neskelbtini) įsigijo iš atsakovės ginčo transporto priemonę, o ne A. L.. Darytina išvada, kad ginčo automobilis buvo įsigytas ieškovo, kaip verslininko, įmonės reikmėms, o ne asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartotojo ir verslininko santykius, šalių sudarytą transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo.
Dėl transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties nutraukimo
11. Nors patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad Sutartyje prie jo pavardės esantis parašas yra ne jo, Sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo užsienyje, o kas pasirašė, ieškovas nežino, tačiau duodamas paaiškinimus teisme ieškovas patvirtino, jog Sutartį pasirašė Ž. S., ginčo dėl to, kas pasirašė Sutartį, nėra, Ž. S. Sutartį pasirašė ieškovo vardu, tad ieškovas pripažįsta, kad Sutartį sudarė jis pats. Ieškovo tvirtinimu, Ž. S. Sutartį pasirašė, kai ieškovas „palaimino“ pasirašymą, tad Ž. S. ieškovui žalos nepadarė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties tekstai ieškovui buvo nusiųsti prieš atsiskaitymą už automobilį, ieškovas galėjo su Sutarties tekstais, sąlygomis susipažinti iki Sutarties sudarymo ir apmokėjimo atlikimo. Pats ieškovas patvirtino, jog atsiųstuose Sutarties tekstuose buvo pažymėti automobilio apgadinimai. Spręstina, kad ieškovas su Sutarties turiniu, sąlygomis susipažino iki atsiskaitymo už įsigyjamą automobilį, Sutarties sąlygos jam buvo žinomos, priimtinos, nekėlė abejonių aplinkybė, jog Sutarties sudarymas vyksta per Ž. S., kuriuo ieškovas pasitikėjo ir kuriam pavedė atlikti automobilio apžiūros ir įsigijimo veiksmus. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas neginčijo Sutarties pasirašymo aplinkybių, neprašė pripažinti Sutartį negaliojančia dėl jo neišreikštos valios, todėl darytina išvada, jog Sutartį sudarė su atsakove būtent ieškovas.
12. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės defektų atitikties pirkimo-pardavimo sutarčiai, pažymėtina tai, kad pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi, kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas).
13. Iš byloje esančios Sutarties turinio matyti, jog atsakovė pardavė ieškovui 2020 m. automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad transporto priemonė yra daužta, buvo apgadinta eismo įvykyje, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja. Šalių sudarytoje Sutartyje yra pažymėti tokie transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojo ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įvardinti transporto priemonės trūkumai, priešingai nei tvirtina ieškovas, nebuvo vien tik vizualiai matomi pažeidimai, ieškovui pagal Sutartį perduota transporto priemonė buvo su vizualiais ir nevizualiais trūkumais. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui perduotos transporto priemonės kokybė neatitiko Sutarties sąlygų, juo labiau, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog Sutartį sudarė pats ieškovas, kuris turėjo galimybę susipažinti su Sutartimi ir skaitė jos sąlygas.
14. Iš Sutarties turinio matyti, kad ieškovas patvirtino, jog, prieš sudarydamas Sutartį, jis apžiūrėjo ir patikrino transporto priemonę, susipažino ir įvertino jos faktinę būklę bei patvirtino, kad jam žinoma, jog transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykyje, transporto priemonės būklė atitinka šalių aptartą kainą, ieškovo, kaip pirkėjo, lūkesčius, dėl transporto priemonės faktinės, techninės būklės, komplektacijos, kokybės, tinkamumo naudotis jokių pretenzijų atsakovei, kaip pardavėjai, neturi ir ateityje nereikš. Ieškovas sutiko, kad Sutartyje nebūtų nurodyta išsami informacija apie turto būklę ar jo defektus.
15. 2023 m. gruodžio 22 d. turto priėmimo-perdavimo akte, kuriuo atsakovė perdavė ieškovui eksploatuotą, po eismo įvykio sugadintą automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas patvirtino, kad prieš priimant minimą automobilį, jis jį nuodugniai apžiūrėjo, yra susipažinęs su turto technine būkle, esamais defektais, todėl sutinka, kad šiame priėmimo-perdavimo akte nebūtų nurodyta išsami informacija apie turtą ar jo defektus. Ieškovas patvirtino, jog jam žinoma, kad transporto priemonei garantija nesuteikiama ir jokių pretenzijų atsakovei neturi ir ateityje neturės.
16. Pažymėtina, kad ieškovui buvo sudarytos galimybės atvykti ir apžiūrėti ginčo automobilį, patikrinti jo būklę, eismo įvykyje padarytus sugadinimus, jų atkūrimo vertę autorizuotame servise, kreiptis į atitinkamos srities specialistus dėl apgadinimų nustatymo ir remonto kainų apskaičiavimo, tačiau ieškovas minimomis galimybėmis nepasinaudojo ir nepateikė duomenų teismui, jog jam ar jo įgaliotiems asmenims buvo trukdoma apžiūrėti ir įvertinti faktinę automobilio būklę. Ieškovas patvirtino, kad tiek jis, tiek Ž. S. žiūrėjo ir vertino automobilį iš nuotraukų, ieškovas kalbėjo su Ž. S. telefonu apie tai, kiek kainuotų automobilio remontas, kiek reikėtų detalių. Ieškovas patvirtino, jog Ž. S. pasakė jam, kad automobilis yra daug blogesniame stovyje, klausė ieškovo, imti automobilį ar ne, o ieškovas pasakė Ž. S., kad pasirašytų automobilio pirkimo sutartį, o vėliau ieškovas atvažiuos ir nutars, spręs dėl automobilio. Teismo nuomone, išorinis pakankamai tvarkingas automobilio vaizdas turėjo sukelti ieškovui abejonių dėl kitų išoriškai nematomų automobilio defektų, juo labiau, kad atsakovė nurodė Sutartyje, jog automobilis yra apgadintas eismo įvykio metu, išvardino ir išoriškai nematomus automobilio defektus. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo parduotas po eismo įvykio suremontuotas automobilis.
17. Pažymėtina, kad pats ieškovas paaiškino, jog praeityje jis užsiėmė transporto priemonių remontu, t. y. pirkdavo daužytus automobilius, Ž. S. juos suremontuodavo, o ieškovas veždavo automobilius į užsienį, šiuo metu ieškovas užsiima krovinių vežimo autotransportu verslu. Spręstina, kad ieškovo turimos žinios daužytų automobilių įsigijimo srityje vertintinos kaip asmens, turinčio nevienkartinio tokių transporto priemonių įsigijimo patirtį, platesnį žinių, informacijos apie sugadinimų specifiką spektrą, o tokiam asmeniui taikytini didesni atsakingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai. Net nepaisant Sutartyje įvardintų plataus spektro ginčo transporto priemonės defektų, aplinkybė, jog yra įsigyjama eismo įvykį patyrusi transporto priemonė, sudaro pakankamą pagrindą atidžiam ir rūpestingam pirkėjui įvertinti galimą riziką, jog dėl patirto eismo įvykio transporto priemonės specifiniai defektai gali būti ne tik vizualūs, o ieškovas, iki įsigydamas automobilį, nesiėmė visų reikalingų priemonių konkrečių defektų apimčiai ir turiniui įvertinti. Ieškovas, turėdamas patirtį eismo įvykių metu apgadintų transporto priemonių įsigijimo srityje, siekė įsigyti eismo įvykyje apgadintą transporto priemonę pigiau, jog investavęs numatytą sumą į šios transporto priemonės remontą, turėtų sutvarkytą transporto priemonę mažesne kaina nei rinkoje egzistuojantis kainų vidurkis. Priešingu atveju ekonomiškai tikslingiau, racionaliau pirkti eismo įvykyje nedalyvavusią transporto priemonę už vidutinę rinkos kainą. Tai, kad automobilio tinkamos būklės atkūrimo kaštai yra didesni, nei planavo ieškovas, vertintini kaip jo paties prisiimta rizika apžiūrint ir įvertinant eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės remonto, keistinų dalių išlaidas.
18. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinės instancijos suformuotą praktiką, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovui įsigijus techniškai netvarkingą automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo ar buvo netinkamai informuotas apie transporto priemonės trūkumus. Parduodamos transporto priemonės kokybė atitiko Sutarties sąlygas, o didesni transporto priemonės remonto kaštai buvo nulemti pakankamai nerūpestingo ieškovo veikimo sudarant ginčo Sutartį ir įsigyjant eismo įvykį patyrusią transporto priemonę, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas bylioje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
19. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės parduotos kokybės reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės jis patyrė nuostolius, kadangi už numerių išdavimą sumokėjo 150 Eur sumą, už transporto priemonės trūkumų vertinimą ir ataskaitos surašymą sumokėjo 250 Eur sumą, už transporto priemonės atgabenimą į (duomenys neskelbtini) sumokėjo 170 Eur sumą, iš viso ieškovas patyrė 570 Eur nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Teismui nenustačius pagrindų šalių Sutarčiai nutraukti, spręstina, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių atsakovės veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė minimus nuostolius.
20. Atsakovė pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 4646,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1996,50 Eur ekspertizės išlaidos ir 2650 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t., b. l. 193-196; 2 t., b. l. 67, 131-133, 136). Vertindamas atsakovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).
21. Įvertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovei priteistinos iš ieškovo 4646,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
22. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestinas, valstybei priteistinos iš ieškovo 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2000 Eur avansą ekspertizei atlikti, o už ekspertizės atlikimą teismo ekspertui buvo išmokėta 1996,50 Eur suma, atsakovei grąžintina 3,50 Eur ekspertizės avanso permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti patikslintą ieškinį.
Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4646,50 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), 3,50 Eur (trijų eurų 50 ct) avansą, įmokėtą 2025 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 448882 į teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje Nr. e2-45-1003/2026 (ankstesnis bylos Nr. e2-189-1003/2025.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.