- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1103-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00342-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Neringa Švedienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- MB Interas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Interas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties iškelti mažajai bendrijai „Interas“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Interas“ (toliau – ir bendrija) bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 17 056,98 Eur, 2023 m. spalio 10 d. – 14 057,79 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m., tačiau iki šiol nepavyko mokestinės nepriemokos išieškoti net priverstine tvarka. Atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvi išieškojimo bylos dėl 19 406,22 Eur išieškojimo. Atsakovė yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
3. Atsakovė MB „Interas“ su pareiškimu nesutiko, nes yra moki, turi internetinę parduotuvę, gauna pajamas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavo paramą projektui vykdyti, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą bei įsipareigojimus kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė iškelti MB „Interas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Mindas“.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą ir aktualius duomenis apie savo turtinę padėtį, todėl teismas nutarė panaikinti 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį, siekiant tinkamai išspręsti bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą. Atsakovė po šios nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo 2023 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo VMI 3 000 Eur, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 027,63 Eur.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė įsteigta 2016 m. rugsėjo 9 d. 2021 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė turėjo 265 081 Eur vertės turto, iš kurio – 32 953 Eur ilgalaikis turtas, 232 128 Eur – trumpalaikis turtas, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 36 368 Eur, nuostoliai – 725 Eur. 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė buvo 226 317 Eur, iš kurių 41 122 Eur – ilgalaikis turtas, 185 195 Eur – trumpalaikis turtas, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 33 930 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai netinkamai pasirašyti, nes juos pasirašė tik atsakovės vadovas, nors pagal teisės aktus tokius dokumentus turi pasirašyti ir finansines ataskaitas parengęs asmuo, todėl, siekiant nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį, teismas nutarė vertinti ir kitus į bylą pateikti duomenis.
8. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso 2013 m. gamybos transporto priemonė Toyota Verso, kuri yra areštuota, o jos likutinė vertė pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto sąrašą yra 5 330,33 Eur, pagal 2021 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą – 8 000 Eur. Vykdant vykdomąją bylą, automobilis per dvejus metus nebuvo parduotas. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad transporto priemonės vertė yra 10 000 Eur. Atsakovė automobilio vertę įrodinėjo tik skelbimais apie dviejų panašių transporto priemonių pardavimo kainą, nors skelbimuose parduodami automobiliai skiriasi savo modifikacija ir pagaminimo metais, vienas iš automobilių pardavinėjamas ne Lietuvoje. Atsakovės automobilis 2018 m. lapkričio 8 d. buvo įsigytas už 9 008,27 Eur, jo vertė po penkerių metų eksploatacijos negali būti didesnė už šio automobilio įsigijimo kainą, todėl automobilio įvertinimas 10 000 Eur neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismas nutarė, kad atsakovei priklausančio automobilio reali vertė yra 5 330,33 Eur, kaip nurodyta atsakovės balanse.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. sausio 17 d. paskolos sutartimi paskolino UAB „Komforto sprendimai“ 10 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas yra 2026 m. sausio 17 d., todėl šios debitorinės skolos teismas nelaikė beviltiška ir pripažino ją atsakovės finansiniu turtu.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog 2018 m. kovo 15 d. sumokėjo Payward Japan K. K. 45 206 JAV dolerius už kriptovaliutas, nes šis mokėjimas neatsispindi atsakovės banko sąskaitos išraše. Atsakovė taip pat nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovės turimas pinigines lėšas kriptovaliutomis, kurių vertė, atsakovės teigimu, yra 20 806 Eur.
11. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta piniginių lėšų kriptovaliutomis suma yra pakankama visiškai atsiskaityti su pareiškėja ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad atsakovė, turėdama prievolę pareiškėjai, nepasinaudojo galimybe atsiskaityti su pareiškėja, kelia pagrįstų abejonių dėl šios rūšies turto turėjimo ir jo likvidumo. Teismas nutarė neįskaityti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyto 30 806 Eur vertės finansinio turto į atsakovės turto vertę.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė į 2023 m. rugpjūčio 31 d. balansą yra įrašiusi 181 513 Eur vertės avansus, iš kurių 73 500 Eur avansą atsakovė sumokėjo CollabUX Web Solutions, 40 000 Eur – Xenyo Limited, 48 000 Eur – EnvZone. Atsakovės vadovas neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo pateikti atsakovės sudarytas sutartis, kurių pagrindu 2023 m. rugpjūčio 31 d. avansų sąraše nurodytiems juridiniams asmenims yra sumokėti avansai, išskyrus Xenyo Limited, ir įrodymus, pagrindžiančius šių avansų sumokėjimą. Atsakovės 40 000 Eur avanso sumokėjimą dalimis 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 26 d. rangovui Xenyo Limited pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartį patvirtina pridedami kasos orderiai. 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartyje numatyta, kad sumokėtas avansas yra naudojamas rangovo Xenyo Limited suteiktoms paslaugoms apmokėti. Rangovas projektą turi baigti 2023 m. spalio 26 d., o atsakovė įsipareigojo sumokėti dar 10 000 JAV dolerių rangovui po projekto pabaigimo. Sutartyje nėra galimybės atsakovei susigrąžinti sumokėtą avansą, visi ginčai, kilę iš minėtos sutarties, yra sprendžiami arbitraže Honkonge, vadovaujantis Honkongo Tarptautinio arbitražo centro taisyklėmis. Taigi, šiuo avansu yra apmokėti rangovo Xenyo Limited pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartį jau atlikti darbai, todėl atsakovė neturi realių galimybių šio avanso susigrąžinti.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovės banko išrašuose nėra duomenų ne tik apie 121 500 Eur avansų sumokėjimą CollabUX Web Solutions ir EnvZone, bet ir apie 18 421 Eur avanso sumokėjimą Response Media Group, 1 555,48 Eur avanso už paslaugas sumokėjimą K. B. Teismo vertinimu, atsakovės sumokėtų avansų CollabUX Web Solutions, EnvZone, K. B., Xenyo Limited, Response Media Group, sudarančių 181 476,56 Eur, negalima įskaičiuoti į atsakovės turimo turto masę.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės banko sąskaitų išrašuose nenurodyta, jog atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. disponavo 3 681 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Atsakovės vadovas pateikė ne tik atsakovės, bet ir savo asmeninės banko sąskaitos išrašus, tačiau atsakovės vadovo piniginės lėšos nėra MB „Interas“ nuosavybė.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovės vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui atsakovės kreditorių ir skolininkų išsamių sąrašų. Atsakovė pripažino, kad jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 33 930 Eur, kaip nurodyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse.
16. Teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės išieškomi 27 614,28 Eur, iš kurių 13 720,56 Eur išieškoma UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai ir 13 893,72 Eur – VMI naudai. Atsakovės skola VMI šiuo metu sudaro 14 057,79 Eur, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 117,26 Eur, atsakovė neturi socialiniu draudimu apdraustų asmenų.
17. Teismas nutarė, kad šiuo metu atsakovės turimo turto vertė yra 15 467,23 Eur (5 430,79 Eur (materialus turtas) + 10 000 Eur (finansinis turtas) + 36,44 Eur (avansinės permokos), o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 27 895,61 Eur, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turimo turto vertę ir turimo turto nepakanka skoloms kreditoriams apmokėti. Atsakovės mokestinė nepriemoka pareiškėjai susidarė nuo 2021 m., o nuo 2021 m. liepos 21 d. mokestinė nepriemoka buvo pradėta išieškoti priverstine tvarka, taikant administracinio poveikio priemones, nuo 2022 m. sausio 14 d. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iš atsakovės buvo pradėta priverstinai išieškoti dar viena 15 930,86 Eur skola UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai.
18. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 15 930,86 Eur atsakovės skolos išieškotojai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ buvo išieškota 2 210,30 Eur. Nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 1 229,99 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 240,03 Eur, o kitoje vykdomojoje byloje nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 18 176,23 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 5 272,47 Eur. Taigi, antstoliai daugiau kaip per pusantrų metų iš atsakovės priverstine tvarka išieškojo apie 22 proc. skolų (7 722,80 / 35 337,08 x 100). Antstolių vykdomosiose bylose iš atsakovės išieškota 7 722,80 Eur iš esmės atitinka atsakovei priklausiusio motociklo Honda CB650 vertę (4 881,16 Eur), nurodytą 2023 m. liepos 25 d. atsakovės ilgalaikio turto sąraše. 2022 m. gruodžio 11 d. motociklo Honda CB650 areštas išregistruotas dėl šio turto pardavimo atsakovės pasiūlytam pirkėjui. Aplinkybę, kad atsakovės motociklas Honda CB650 buvo parduotas, patvirtina ir tai, kad motociklas nebuvo įtrauktas į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto sąrašą. Teismas priėjo išvadą, kad iš atsakovės vykdomosiose bylose išieškomos skolos kreditoriams buvo dengiamos piniginėmis lėšomis, gautomis realizavus atsakovės turtą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog išieškotojų reikalavimai buvo apmokami iš atsakovės komercinės ūkinės veiklos gautomis lėšomis.
19. Teismas įvertino, kad aktualiu laikotarpiu nuo atsakovės nepriemokos pareiškėjai susidarymo 2021 m. liepos 21 d. iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris apima ir laikotarpį, kuriuo skolos atsakovės kreditoriams buvo išieškomos priverstine tvarka, atsakovės sąskaitose JUNI ir Wise Europe SA buvo piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių VMI ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ reikalavimams patenkinti. Tačiau piniginės lėšos buvo pervedamos kitiems kreditoriams, įskaitant ir atsakovės vadovui V. Č., kuris atsakovės sąskaitomis disponavo savo nuožiūra, kol atsakovės sąskaitose piniginių lėšų faktiškai neliko. Dalis atsakovės skolos pareiškėjai ir skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo apmokėtos ne atsakovės, o atsakovės vadovo V. Č. lėšomis.
20. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2023 m. kovo 15 d. buvo skirta 15 000 Eur priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ įgyvendinti, nepatvirtina atsakovės gyvybingumo, nes pati atsakovė pripažino, jog kitos 15 000 Eur dalies projektui skirtų finansavimo lėšų išmokėjimas atsakovei buvo sustabdytas, kol nebus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nuo 2022 m. birželio 7 d. atsakovė neturėjo darbuotojų, o nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. birželio 7 d. turėjo tik vieną darbuotoją, todėl neaišku, kokiu būdu, nesant darbuotojų, bus įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamas projektas, kas ir kaip administruos atsakovės sukurtą internetinę parduotuvę, vykdys kitą atsakovės ūkinę komercinę veiklą.
21. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jai priklauso internetinė parduotuvė www.kurkis.com, taip pat, jog iš minėtos internetinės parduotuvės veiklos atsakovė gauna pajamas. Atsakovės vadovo pateikti duomenys apie jo dalyvavimą įvairiose konferencijose ir susirašinėjimą su galimais klientais, internetinės parduotuvės užsakymų sąrašas, duomenys apie sumokėtus avansus nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės gyvybingumą, kadangi šie įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė gauna pajamas iš ūkinės komercinės veiklos.
22. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gauna pajamas, yra gyvybinga ir turi objektyvią galimybę apmokėti savo turimus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Taigi, atsakovė nėra gyvybinga ir yra nemoki, todėl jai keliama bankroto byla bei skiriamas nemokumo administratorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovė MB „Interas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos MB „Interas“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė yra nemoki ir negyvybinga, negali laiku vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. balansas pasirašytas tik atsakovės vadovo, nes atsakovė nebesinaudoja apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens paslaugomis. Atsakovė visus dokumentus teismui teikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl visi atsakovės dokumentai pasirašyti tinkamai.
23.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovei priklausančio automobilio reali rinkos vertė yra apie 10 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismui pateikti analogiškų automobilių internetiniai skelbimai, bet ir su atskiruoju skundu teikiami įrodymai (viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ ir oficialios statistikos portalo duomenys).
23.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė neparduoda jai priklausančių kriptovaliutų, nes jų kaina yra kritusi, pardavimas būtų nuostolingas, todėl būtina sulaukti kriptovaliutų kainų pakilimo, siekiant nepabloginti atsakovės turtinės padėties.
23.4. Teismas nepagrįstai atsisakė į atsakovės turto masę įtraukti Xenyo Limited sumokėtą 40 000 Eur avansą, nes sutartis su Xenyo Limited dėl dirbtinio intelekto kūrimo ir integravimo paslaugos MB „Interas“ interneto svetainėje turi būti įvykdyta iki 2023 m. spalio 26 d. Atsakovei nereikia susigrąžinti jau sumokėto 40 000 Eur avanso, nes rangovas yra baigiamojoje produkto kūrimo stadijoje ir produktas netrukus bus perduotas atsakovei. Minėtos sutarties įvykdymas užtikrins MB „Interas“ kuriamos skaitmeninės itin aukštos kokybės reklamos turinį, leis greitai ir efektyviai kurti naujas reklamines žinutes ir vaizdinę medžiagą, taupant laiką ir resursus. Minėtos programinės įrangos laukia du klientai, kuriems įdiegus produktą, atsakovė gaus daug pajamų, iš kurių lengvai apmokės visus turimus finansinius įsipareigojimus ir išspręs kilusius laikinus finansinius sunkumus.
23.5. Atsakovės skola kreditorei nesumokėta dėl laikinų atsakovės finansinių sunkumų, kurie buvo netikėti, įtakoti pandemijos, tačiau, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, finansiniai sunkumai yra laikini, atsakovė tariasi su kreditore dėl skolos grąžinimo grafiko.
23.6. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės sąskaitose JUNI ir Wise Europe SA buvusių piniginių lėšų reikėjo atsakovės gyvybingumui palaikyti, nes, nepervedus lėšų kitiems kreditoriams, atsakovė būtų priversta jau anksčiau nutraukti veiklą, nesulaukus Xenyo Limited dirbtinio intelekto sukūrimo. Jei atsakovei nebus iškelta bankroto byla, tada atsakovė gaus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų kitą dalį (15 000 Eur) lėšų projektui „E. komercijos modelis COVID-19“ įgyvendinti. Projektas yra tobulinamas, diegiant dirbtinį intelektą, todėl, atsisakius iškelti bankroto bylą, minėtų lėšų gavimas leis greičiau atsiskaityti su kreditoriais.
23.7. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neturi darbuotojų. Atsakovė turi vadovą, kuris vykdo ir toliau vykdys bendrijos veiklą, įgyvendins iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, administruos atsakovės sukurtą internetinę parduotuvę, vykdys kitą atsakovės komercinę veiklą.
23.8. Interneto svetainėje www.kurkis.com yra nurodyta, kad svetainė yra sukurta atsakovės, pasinaudojant Europos Sąjungos lėšomis. Atsakovės vystoma interneto svetainė nėra tik internetinė parduotuvė, per kurią tiesiogiai parduodamos prekės, tačiau yra parduodamos ir paslaugos, kurios bus suteikiamos vėlesniu laikotarpiu. Kuriamas dirbtinis intelektas padės bendrijai gauti gausesnį specializuotų lankytojų srautą, kurių dalis ateityje taip pat taps bendrijos paslaugų užsakovais. Iš pradžių atsakovė planavo dirbtinį intelektą naudoti tik savo svetainėje, pagerinant šios kokybę ir rezultatus, sutaupant daug laiko ir resursų, tačiau iškilęs poreikis analogiško dirbtinio intelekto modulių naudojimo ir atsiradusių potencialių klientų internetinėse svetainėse įtakojo naujų paslaugų paketų sukūrimą. Akivaizdu, kad atsakovė vykdo veiklą ir ketiną ją vykdyti ateityje.
23.9. Atsakovės nemokumo bylos iškėlimas tokiomis aplinkybėmis, kai atsakovė turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, netolimoje ateityje gaus pajamų, būtų nuostolingas visiems, įskaitant pareiškėją. Atsakovės toliau vykdoma veikla ir tęsiamas projektas bei veiklos tobulinimas atitinka visų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes sudaro sąlygas bendrijai ir kreditoriams nepatirti papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes apeliantės įsiskolinimai pareiškėjai yra ilgalaikiai ir pastovūs. Šiuo metu apeliantės mokestinė nepriemoka, kuri susidarė nuo 2022 m. sausio 1 d., yra 14 057,79 Eur.
24.2. Apeliantė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2022 m., neturi nekilnojamojo turto, iš apeliantės turto nesėkmingai vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, todėl apeliantei bankroto byla iškelta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė iškelti MB „Interas“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Apeliantė MB „Interas“ prie atskirojo skundo pridėjo: 1) 2023 m. spalio 23 d. VšĮ „Emprekis“ informaciją apie 2013 m. gamybos automobilių Toyota Verso vidutinę rinkos kainą (9 370 Eur) Lietuvoje; 2) oficialios statistikos portalo informaciją apie automobilių kainų pokytį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. (36,6 proc.); 3) 2023 m. spalio 25 d. apeliantės elektroninį susirašinėjimą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl skolos pagal grafiką grąžinimo galimybės; 4) 2023 m. rugsėjo 15 d. VšĮ Inovacijų agentūros pranešimą apie MB „Interas“ mokėjimo prašymo atmetimą, nes apeliantei pradėtas bankroto procesas; 5) informaciją apie MB „Interas“ įsigytas kriptovaliutas.
27. Pareiškėja VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš pareiškėjos programinės įrangos apie apeliantės 2023 m. spalio 30 d. turimą 14 057,79 Eur mokestinę nepriemoką.
28. Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
29. Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės ir pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys šalims yra žinomi.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
30. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
31. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina įvertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas išaiškino, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
34. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
35. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti nemokaus juridinio asmens kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
36. Tam, jog būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkretaus juridinio asmens turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. juridinio asmens mokumas ir gyvybingumas. Juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, turi mokumo pagrindimo pareigą. Taigi, juridinis asmuo turi įrodyti turintis tiek turto, kiek jo nurodyta teismui pateiktame balanse.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atsakovės nemokumą pagrindė tuo, kad atsakovė realiai nebevykdo ūkinės komercinės veiklos, turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, neturi įdarbintų asmenų ir nėra galimybės, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ateityje. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja teismo atlikto apeliantės nemokumo įvertinimo (balanso testo ir likvidumo testo aspektais), tačiau laikosi pozicijos, jog apeliantė yra gyvybingas juridinis asmuo, galintis ateityje apmokėti skolas kreditoriams, jei apeliantei nebūtų iškelta bankroto byla.
39. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad juridinio asmens gyvybingumas siejamas su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu, todėl yra neatsiejamas nuo JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų. Taigi, sprendžiant, ar juridinis asmuo yra nemokus ir negyvybingas, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę ir jo galimybes netolimoje ateityje vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
40. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantės 2023 m. rugpjūčio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas apeliantės turimo turto ir įsipareigojimų santykis neatitinka tikrovės ir apeliantės realiai turimo turto vertė yra 15 467,23 Eur, o ne 222 635 Eur, kaip nurodyta apeliantės balanse. Apeliantės teigimu, apeliantei priklausančio automobilio vertė sudaro apie 10 000 Eur, o ne 5 330,33 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės 2023 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytą likutinę automobilio vertę.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios apeliantės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta automobilio vertė patvirtina apeliantei priklausančio automobilio tikrąją rinkos vertę. Apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktuose internetiniuose skelbimuose ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nėra atsižvelgta į apeliantei priklausančio konkretaus automobilio techninę būklę, modifikaciją. Taigi, apeliantės automobilio vertė nepagrįsta individualiu automobilio vertinimu, todėl aplinkybė, kad apeliantės iš oficialaus statistikos portalo pateiktais duomenimis Lietuvoje automobilių vertė nuo 2018 m. iki 2023 m. dėl infliacijos išaugo, nepagrindžia, jog 2018 m. lapkričio mėn. apeliantės už 9 008,27 Eur įsigyto automobilio vertė šiuo metu yra didesnė už įsigijimo kainą.
42. Apeliantė neginčijo, kad jos balanse nurodyti 181 476,56 Eur avansai negali būti įskaičiuoti į atsakovės realiai turimo turto masę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie avansai, išskyrus 40 000 Eur sumokėjimą Xenyo Limited, yra nepagrįsti įrodymais, neįrodytas avansų susigrąžinimo realumas, nes apeliantė nepateikė duomenų apie avansų sumokėjimą CollabUX Web Solutions, EnvZone, Response Media Group, K. B. Apeliantė neįrodinėja šių avansų susigrąžinimo realumo, tačiau akcentuoja, kad ji ir nesitiki Xenyo Limited sumokėto 40 000 Eur avanso susigrąžinimo. Xenyo Limited iki 2023 m. spalio 26 d. turėjo įvykdyti dirbtinio intelekto kūrimo ir integravimo paslaugas, t. y. apeliantės interneto svetainėje įdiegti dirbtinį intelektą, kuris leis apeliantei kurti reklaminę medžiagą, sukurs galimybę pasiekti naujus klientus ir padės atsiskaityti su kreditoriais.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. apeliantės sutartį su Xenyo Limited dėl dirbtinio intelekto produkto sukūrimo ši sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2023 m. spalio 26 d. Apeliantė nei 2023 m. spalio 26 d. teikdama atskirąjį skundą, nei iki šiol nepateikė teismui duomenų, kad Xenyo Limited įvykdė sutartį, pagal kurią apeliantė sumokėjo 40 000 Eur avansą. Taigi, nėra pagrindo prieiti išvadą, kad šio avanso sumokėjimas sukūrė apeliantei realią materialinę vertę, kuri šiuo metu ar ateityje leistų apeliantei atkurti mokumą, stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės balanse nurodyti avansai iš esmės yra debitoriniai įsiskolinimai. Teismas, vertindamas juridinio asmens galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę, ir, pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į juridinio asmens turimo turto masę. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad egzistuoja reali galimybė išieškoti debitorines skolas (avansus). Apeliantė nepagrindė, kokiu pagrindu šios užsienio juridinių asmenų skolos atsirado, todėl avansai priskirtini beviltiškų skolų kategorijai ir nepagrindžia apeliantės mokumo ir turto dydžio realumo.
45. Apeliantė atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad bankroto bylos iškėlimas trukdo jai vykdyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamą projektą „E. komercijos modelis COVID-19“ ir gauti kitą 15 000 Eur paramos dalį projektui vykdyti.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal apeliantės vykdomą projektą jai 2023 m. kovo 15 d. jau buvo pervesta dalis (15 000 Eur) paramos. Šį projektą apeliantė turėjo pradėti vykdyti 2022 m. vasario mėn. ir užbaigti 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėja VMI į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo kreipėsi 2023 m. liepos 25 d., t. y. pasibaigus apeliantei nustatytam terminui užbaigti jos vykdomą projektą. Taigi, nėra aišku, kaip bankroto bylos iškėlimas apeliantei sutrukdė įvykdyti jos projektą, kuris turėjo būti užbaigtas dar 2023 m. birželio 30 d. Apeliantė projekto užbaigimą (tobulinimą) sieja su Xenyo Limited kuriamu dirbtiniu intelektu, tačiau, kaip minėta, apeliantė iki šiol nepateikė duomenų apie projekto produkto (dirbtinio intelekto) sukūrimą ir perdavimą apeliantei. Apeliantės iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas turėjo būti užbaigtas iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. prieš beveik 5 mėnesius, apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 27 895,61 Eur, todėl apeliantės argumentai nepatvirtina, jog apeliantė yra pajėgi užbaigti projektą ir gauti kitą paramos dalį (15 000 Eur) bei atsiskaityti su kreditoriais, jei jai nebūtų keliama bankroto byla.
47. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių), nustatyta, kad apeliantės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas, apeliantės veikla yra nuostolinga jau kelerius metus (2020 m. – 10 730 Eur, 2021 m. – 725 Eur). Apeliantės turto atžvilgiu vykdomos 3 vykdomosios bylos: 1) nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 15 930,86 Eur apeliantės skolos išieškotojai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ buvo išieškota 2 210,30 Eur; 2) nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 1 229,99 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 240,03 Eur; 3) nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 18 176,23 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 5 272,47 Eur. Taigi, per ilgą laiką iš apeliantės priverstine tvarka buvo išieškota tik maža dalis skolų, nors apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktų bankuose esančių sąskaitų duomenimis apeliantė 2022 m. birželio mėn.–2023 m. liepos mėn. laikotarpiu disponavo 23 179,69 Eur, o 2023 m. liepos 25 d. lėšos sudarė 18,82 Eur. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimas pinigines lėšas ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nurodytu laikotarpiu disponavo pakankamomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais, tačiau vengė geranoriškai vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.
48. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepagrindė, kad ji realiai disponuoja kriptovaliutomis, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Apeliantės teigimu, ji kriptovaliutas įsigijo dar 2018 m. kovo 15 d. už 45 206 JAV dolerių ir jų vertė šiuo metu yra dvigubai mažesnė, todėl parduoti jas yra nenaudinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji realiai atliko 45 206 JAV dolerių mokėjimą už kriptovaliutas, todėl apeliantės pateikta internetinio puslapio nuotrauka nepagrindžia jų įsigijimo ir vertės. Apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos įsigytos kriptovaliutos šiuo metu turi materialinę vertę. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė, turėdama prievolę pareiškėjai (tiek kitiems kreditoriams), nepasinaudojo galimybe atsiskaityti su pareiškėja, kelia pagrįstas abejones ne tik dėl kriptovaliutų turėjimo, bet ir dėl jų likvidumo.
49. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu pradelsti apeliantės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 27 895,61 Eur, įskaitant pareiškėjai nuo 2022 m. vasario 16 d. pradelstus sumokėti 14 057,79 Eur. Iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantės vadovas sumokėjo pareiškėjai 3 000 Eur, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 027,63 Eur, tačiau iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad apeliantės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. lapkričio 14 d. vėl išaugo iki 234,52 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantė iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos nėra pajėgi net iš dalies apmokėti ilgalaikių pradelstų skolų, kurios vis didėja. Aplinkybė, kad dalį skolų už apeliantę sumokėjo jos vadovas, patvirtina, jog pati apeliantė negeneruoja pajamų iš vykdomos veiklos ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais bei tęsti veiklą.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos vykdoma ūkinė komercinė veikla, šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl veiklos stabilizavimo ir galėjimo atsiskaityti su kreditoriais (dirbtinio intelekto įdiegimas apeliantės interneto svetainėje, paramos lėšų gavimas už įvykdytą projektą) nepatvirtina, kad apeliantė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė turi tik vadovą, todėl nėra aišku, kaip vienas vadovas galėtų atlikti apeliantės užsibrėžtus tikslus.
51. Apeliantės veikla ilgą laiką yra nuostolinga, pradelstos skolos yra ilgalaikės, apeliantė veiklos tęsimą sieja su aplinkybėmis, kurios šios nutarties priėmimo metu jau turėjo būtų įvykusios. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė yra moki, gyvybinga, sėkmingai vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei kreipėsi dar 2023 m. liepos mėn., todėl nesant objektyvių duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Nustatyta, kad apeliantės skolos kreditoriams yra ilgalaikės, pati atsakovė skolų nesugeba grąžinti, todėl apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir neturi realių perspektyvų stabilizuoti padėtį, siekiant išvengti bankroto.
52. Byloje nėra duomenų apie apeliantės gerą finansinę būklę. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, nes apeliantė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams. Kadangi galimybė laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykdant atsakovės ūkinę komercinę veiklą, neįrodyta, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė yra pajėgi vykdyti sėkmingą ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės skolos kreditoriams priverstine tvarka neišieškomos ilgą laiką, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti ženklų pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų paties juridinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
53. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad MB „Interas“ finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, bendrija negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su kreditoriais, įskaitant pareiškėją, neatsiskaito dėl kitų (bet ne dėl blogos finansinės būklės) nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti ilgalaikius finansinius sunkumus ir gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu MB „Interas“ yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
55. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.