- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2-67-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00342-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Interas“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Interas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei mažajai bendrijai „Interas“ atsisakymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gautas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Interas“ atsisakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovė atsisako ieškinio atsakovei MB „Interas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovė 2023 m. lapkričio 22 d. skolą sumokėjo.
Šalies argumentai
2. 2023 m. lapkričio 28 d. V. Č. atsakovės MB „Interas“ vardu pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, kadangi visą skolą ieškovei yra sumokėjusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VMI pareiškimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei MB „Interas“ atsisakymo.
4. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).
5. Teismas nustatė, kad ieškovės pareiškimas dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei atsisakymo Kauno apygardos teisme buvo gautas po 2023 m. spalio 18 d. nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei priėmimo, tačiau minėtai nutarčiai dar neįsiteisėjus, kuomet civilinė byla Nr. eB2-1161-894/2023 buvo Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovės atskirasis skundas. Pažymėjo, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo posėdį ieškovei turėjo būti žinoma.
6. Teismas nurodė, jog dėl ieškovės pareiškimo priėmimo Kauno apygardos teisme negalėjo būti sprendžiama anksčiau nei 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. kai Lietuvos apeliacinis teismas grąžino civilinę bylą Nr. eB2-1161-894/2023. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.
7. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-920-567/2023). Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto byla gali būti nutraukta tik JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. kai: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama taikos sutartis; 4) iškeliama restruktūrizavimo byla.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymas, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, teismas ieškovės pareiškimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovės MB „Interas“ buvęs vadovas V. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – priimti VMI pareiškimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą MB „Interas“ atsisakymo ir civilinę bylą Nr. eB2-1161-894/2023 nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. JANĮ numato iš esmės analogiškus atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindus, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.
9.2. Įstatymų leidėjas įtvirtino savarankišką atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindą; tai leidžia daryti išvadą, kad teismas turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą tuo atveju, jei atsakovas iki nutarties priėmimo sumoka kreditoriui, inicijavusiam bankroto bylos iškėlimą, skolą.
9.3. Nagrinėjamu atveju po 2023 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo atsakovė sumokėjo ieškovei skolą ir tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu atsiskaitė su ieškove, inicijavusia atsakovei bankroto bylos iškėlimą. Skola sumokėta iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria 2023 m. spalio 18 d. nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei palikta nepakeista. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte) įtvirtintas atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimai yra visiškai patenkinami apeliacinio proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas spręsti, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
9.4. Apeliantė pažymėjo, kad padengus įsiskolinimą ieškovei, atsakovės turimi įsiskolinimai kreditoriams 10 830,67 Eur (27 895,61 Eur-17 056,98 Eur) neviršija teismo nustatytos atsakovės turimo turto vertės – 15 467,23 Eur, todėl atsakovė, padengdama įsiskolinimą ieškovei, patenkino jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą ir negali būti laikoma nemokia JANĮ prasme.
9.5. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 4 punkto, 3 straipsnio 7 dalies, 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis, apeliantė teigia, kad teismas nustatęs, jog atsakovė sumokėjo visą skolą ieškovei, ieškovė nebereiškia pretenzijų atsakovei, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, o nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei ieškovės pareiškimo dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovei atsisakymo pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi, galėjo ir turėjo panaikinti priimtą nutartį iškelti bankroto bylą ir civilinę bylą nutraukti.
9.6. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė pareiškimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymo padavė ne tam teismui, kurio žinioje tuo metu buvo civilinė byla Nr. eB2-11-61-894/2023. Teismas laiku šio pareiškimo nepersiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, kas būtų sąlygoję kitokios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimą.
9.7. Apeliantės įsitikinimu, teismo išvada, kad, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, nepagrįsta. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, neatsižvelgus į tai, kad atsakovė sumokėjo visą įsiskolinimą ieškovei iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, kyla rimtos pasekmės, kurių nebūtų buvę teismui patenkinus ieškovės pareiškimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymo.
9.8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą BMB „Interas“ nemokumo administratorė UAB „Mindas“ prašo atmesti V. Č. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Nemokumo administratorei buvęs atsakovės vadovas V. Č. iki šios dienos neperdavė atsakovės apskaitos dokumentų ir turto, todėl nėra galimybių įvertinti atsakovės finansinę būklę, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Pagal administratorei pateiktus kreditorių reikalavimus nustatyta, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai yra ne mažiau kaip 15 366,35 Eur. Pareiškėjas V. Č. padengė 17 006,77 Eur atsakovės įsipareigojimus ieškovei pavedimais iš savo asmeninės sąskaitos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas atsisako savo reikalavimų į atsakovę, atideda reikalavimo įvykdymo terminą ar kitaip pakeičia prievolės įvykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pareiškėjas tapo atsakovės kreditoriumi.
10.2. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikia papildomų įrodymų apie atsakovės turtą ir remiasi teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi konstatuota atsakovės turimo turto verte. Galima konstatuoti, kad atsakovės turimo turto vertė yra 15 467,23 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 32 373,12 Eur (15 366,35 Eur + 17 006,77 Eur). Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė yra mokus juridinis asmuo.
10.3. Reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).
10.4. Vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Bankroto procesu metu nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teikia skundą atsakovės vardu, pasirašo kaip atsakovės atstovas, nors teisėtų įgaliojimų veikti atsakovės vardu neturi, jo įgaliojimai pasibaigė įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, o nauji įgaliojimai nebuvo suteikti.
10.5. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įtrauktas į bylą šalimi kaip fizinis asmuo, todėl pareiškėjas neturi teisės pateikti atskirąjį skundą. Atskirasis skundas pateiktas pareiškėjo, neturinčio teisės pateikti tokį skundą, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareiškimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą atsisakymo.
12. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovei MB „Interas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Mindas“. Dėl šios nutarties atsakovė MB „Interas“ pateikė atskirąjį skundą, todėl 2023 m. lapkričio 7 d. byla buvo išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1103-567/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei atsisakymo.
13. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VMI pareiškimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei MB „Interas“ atsisakymo. Dėl šios nutarties atsakovės MB „Interas“ vardu buvęs šios bendrijos vadovas V. Č. 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė atskirąjį skundą.
14. Pažymėtina, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
15. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tiek asmens teisė kreiptis į teismą, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų apeliaciniam procesui pradėti – skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant, apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).
16. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). CPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292-464/2023).
17. Tuo atveju, kai byloje dalyvaujantis asmuo yra juridinis asmuo, taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis). Pagal CPK 55 straipsnį, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
18. JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis).
19. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. <...>Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.
20. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria atsakovei MB „Interas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 23 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio nuostatomis, buvęs MB „Interas“ vadovas V. Č. nuo 2023 m. lapkričio 23 d. neteko savo įgaliojimų veikti MB „Interas“ vardu ir teikti atskirąjį skundą.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę bankrutuojančios MB „Interas“ nemokumo administratorei UAB „Mindas“ išdėstyti poziciją dėl atskirojo skundo, tačiau iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio yra akivaizdu, jog ji pateikto skundo nepalaiko (prašo atmesti, be kita ko, ir dėl to, kad atskirasis skundas pateiktas asmens, neturinčio teisės jį pateikti).
22. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, atsakovės MB „Interas“ buvusio vadovo V. Č. atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas iš esmės, todėl dėl atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgiant į tai, pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis; 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Interas“ buvusio vadovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, nutraukti.