Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei mažajai bendrijai „Interas“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau ir – MB) „Interas“ (toliau ir atsakovė). Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2023 m. liepos 25 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 17 056,98 Eur. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. Atsakovė nuo 2021 m. liepos 21 d. nesugebėjo atsiskaityti su ieškove ir priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė; atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvi išieškojimo bylos 19 406,22 Eur sumai. Ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei.

Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (dok. reg. Nr. DOK-22269) atsakovė prašė atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Atsakovė ieškovės pareiškimą laikė nepagrįstu. Nurodė, kad atsakovė yra moki įmonė, iš vykdomos veiklos gauna pajamas, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą bei įsipareigojimus kreditoriams.

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei ir atsakovės nemokumo administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mindas“.

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą (dok. reg. Nr. DOK-23334), kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; prašė prijungti su skundu teikiamus įrodymus.

Atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, atsakovė turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė yra gyvybinga įmonė, todėl išvadas dėl atsakovės nemokumo padarytos remiantis prielaidomis, neįvertinus visų atsakovės pateiktų duomenų ir nepasiūlius atsakovei pateikti papildomų įrodymų dėl turtinės padėties.

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir pasinaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka; įpareigojo atsakovės direktorių V. Č. iki 2023 m. spalio 6 d. įskaitytinai pateikti nurodytus papildomus įrodymus.

Ieškovė 2023 m. spalio 10 d. pateiktoje nuomonėje raštu (dok. reg. DOK-24960) nurodė, kad MAIS 2023 m. spalio 10 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka yra 14 057,79 Eur. Atsakovė nebuvo pateikusi prašymo per Mano VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Ieškovė nurodė, kad palaiko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo iškelti bankroto bylą atsakovei.

Atsakovės direktorius V. Č. 2023 m. spalio 10 d. (dok. reg. Nr. DOK-24958), 2023 m. spalio 11 d. (dok. reg. Nr. DOK-24982) ir 2023 m. spalio 16 d. (dok. reg. Nr. DOK-25378) pateikė papildomus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas, teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškovei sumokėjo 3 000 Eur, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjo 1 027,63 Eur. Taigi, atsakovė po bankroto bylos iškėlimo padengė dalį iš 17 056,98 Eur mokestinės nepriemokos ieškovei ir šiuo metu yra skolinga ieškovei 14 057,79 Eur bei visą buvusią skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022).

Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, iš naujo spręstina dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindų (ne)buvimo, atlikus atsakovės finansinės būklės, atsakovės vadovo nurodytų aplinkybių bei šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tarp jų ir pateiktų po bankroto bylos iškėlimo, bei teismo iniciatyva surinktų rašytinių įrodymų, vertinimą.

Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad atsakovė MB „Interas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. rugsėjo 9 d., įmonės vadovas yra V. Č., atsakovė užsiima duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų, informacinių paslaugų teikimu. Atsakovė finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui (CPK 179 straipsnio 3 dalis) neteikia nuo 2022 m. Iš atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikto 2021 m. balanso nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. MB „Interas“ turto turėjo už 265 081 Eur, kur 32 953 Eur turto dalį sudarė ilgalaikis turtas ir 232 128 Eur vertės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 36 368 Eur, kur visa 36 368 Eur suma mokėtina per vienerius metus. 2021 m. MB „Interas“ veikė nuostolingai, turėjo 725 Eur nuostolių, 2020 m. atsakovės nuostoliai siekė 10 730 Eur.

Atsakovės vadovo pateiktame 2023 m. rugpjūčio 31 d. MB „Interas“ balanse nurodyta atsakovės turimo turto vertė yra 226 317 Eur, kur ilgalaikio turto vertė yra 41 122 Eur, kur 10 316 Eur nurodyta materialaus turto vertė, 30 806 Eur finansinio turto vertė; balanse nurodyta 185 195 Eur trumpalaikio turto vertė, kurį sudaro 181 513 Eur vertės atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, 3 681 Eur piniginės lėšos; 33 930 Eur įsipareigojimai kreditoriams, iš kurių 12 289 Eur yra ilgalaikiai, o 21 641 Eur trumpalaikiai. Pažymėtina, kad pradinis 2023 m. rugpjūčio 31 d. MB „Interas“ balansas teismui buvo pateiktas nepasirašytas, todėl 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, balansu nebuvo vadovaujamasi kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Kartu su atskiruoju skundu 2023 m. rugpjūčio 31 d. balansas pateiktas pasirašytas tik V. Č. kaip atsakovės vadovo ir kaip apskaitą tvarkančio asmens. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje atsakovės vadovui buvo išaiškinta, kad balansas kaip įrodinėjimo priemonė turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos finansinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą nustato Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalį, finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma). Papildomai pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui pateikti MB „Interas“ 2022 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) bei aiškinamieji raštai buvo pasirašyti ne tik V. Č., bet ir atsakovės apskaitą tvarkančios MB „Finsera“ įgalioto asmens J. L.. Šie asmenys atsakė už finansinės atskaitomybės nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 42 punktą). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. balansas nėra patvirtintas atsakovės apskaitą tvarkančio asmens, 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenys nelaikytini turinčiais prima facie galią ir minėtas balansas nelaikytinas vieninteliu dokumentu, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 27 punktus). Todėl, siekiant nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį, vertintini ir kiti į bylą pateikti duomenys apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus.

Į teismo įpareigojimą pateikti 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytų 41 122 Eur vertės ilgalaikio turto ir 181 513 Eur atsargų, sumokėtų avansų ir vykdomų darbų detalizaciją, atsakovės vadovas (dok. reg. Nr. DOK-24958) nurodė, kad šie dokumentai teismui buvo pateikti su atskiruoju skundu.

Byloje yra pateikti du MB „Interas“ ilgalaikio turto sąrašai, sudaryti atitinkamai 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. Teismas vadovaujasi vėlesniu 2023 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto sąrašu, kadangi jis labiau atspindi atsakovės turtinę padėtį, buvusią pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną. Esminis skirtumas tarp minėtų ilgalaikio turto sąrašų yra tas, kad į 2023 m. liepos 25 d. sąrašą yra įtrauktas 4 881,16 Eur motociklas Honda (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) MB „Interas“ savo vardu registruoto motociklo Honda (duomenys neskelbtini) neturi, o turi įregistruotą tik vieną transporto priemonę Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gamybos, kuri yra areštuota. Pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. MB „Interas“ ilgalaikio turto sąrašą, bendra šio ilgalaikio turto likutinė vertė yra 5 430,79 Eur, kur 5 330,33 Eur yra automobilio Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 99,46 Eur baldų ir kompiuterinės įrangos vertė. Atsakovės vadovo teiginiai, kad automobilio Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 10 000 Eur atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad minėto automobilio vertę atsakovė įrodinėja kaip dviejų panašių transporto priemonių kainų 12 800 Eur ir 9 950 Eur vidurkį, teigdama, jog šiuo metu atsižvelgiant į skelbimus tokio automobilio kaina vidutiniškai siekia 11 375 Eur. Visų pirma, atsakovės nurodytuose internetiniuose skelbimuose parduodami automobiliai skiriasi savo modifikacija ir pagaminimo metais. Be to, vienas iš atsakovės nurodytų automobilių yra pardavinėjamas ne Lietuvoje. Visų antra, Turto areštų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2021 m. balandžio 6 d. areštuojant atsakovės automobilį Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvertintas 8 000 Eur. Minėtas automobilis vykdomojoje byloje per du metus nebuvo parduotas. Atsakovės pateiktame ilgalaikio turto sąraše nurodyta, kad automobilis Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2018 m. lapkričio 8 d. už 9 008,27 Eur. Automobilio Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė po penkių metų jo eksploatacijos negali būti didesnė už šio automobilio įsigijimo kainą, todėl automobilio įvertinimas 10 000 Eur neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės teiginiai dėl automobilio Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur vertės atmestini kaip nepagrįsti. Realia automobilio Toyota Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte laikytina jo 5 330,33 Eur nurodyta likutinė vertė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir atsakovės pateiktus įrodymus, laikytina, kad atsakovės turimo materialaus turto vertė yra 5 430,79 Eur, o ne 10 316 Eur, kaip yra nurodyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse.

Atsakovės vadovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus (dok. reg. Nr. DOK-23334): 2019 m. sausio 17 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir jos priedą bei banko sąskaitos išrašą, kurie patvirtina apie atsakovės suteiktą 10 000 Eur paskolą UAB „Komforto sprendimai“, paskola turi būti grąžinta 2026 m. sausio 17 d., t. y. paskolos grąžinimo terminas šiuo metu nėra suėjęs, todėl ši skola atsakovei nelaikytina beviltiška ir šios paskolos susigrąžinimo aplinkybės nevertinamos. Atsakovės suteikta 10 000 Eur paskola UAB „Komforto sprendimai“ pripažinta atsakovės finansiniu turtu.

Atsakovės vadovas nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. 45 206 JAV dolerių sumokėjo Payward Japan K.K. už kriptovaliutas. Tačiau pateiktame banko sąskaitos išraše nėra nurodyta 45 206 JAV dolerių pavedimo Payward Japan K.K. paskirties. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai apie jos už 45 206 JAV dolerių įsigytas kriptovaliutas pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė tap pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovės turimas pinigines lėšas kriptovaliutomis, kurių vertė, atsakovės teigimu, šios dienos duomenimis yra 20 806 Eur. Atsakovės nurodyta piniginių lėšų kriptovaliutomis suma yra pakankama visiškai atsiskaityti su ieškove ir tokiu būdu išvengti bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad atsakovė turėdama prievolę ieškovei, nepasinaudojo atsikaityti su ieškove, kelia pagrįstas abejones ne tik dėl šios rūšies turto turėjimo bet ir dėl jo likvidumo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina įrodyta aplinkybė apie 10 000 Eur vertės atsakovės turimą finansinį turtą, o ne 30 806 Eur vertės finansinį turtą, kuris nurodytas 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse.

2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyta, kad atsakovės turimą 185 195 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro 181 513 Eur vertės atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, 3 681 Eur piniginės lėšos. Atsakovės 181 513 Eur sumokėti avansai yra detalizuoti 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. avansų lentelėse - išrašuose iš buhalterinės programos. Abiejose avansų lentelėse avansų sumos yra identiškos, 2023 m. liepos 25 d. lentelėje atsakovės vadovas ranka įrašė kiekvieno avanso sumokėjimo pagrindą ir datą. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas). Teisminėje praktikoje vertinant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-561-370/2022 23 punktą ir jame nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, kad avansai yra trumpalaikis turtas ir atsakovė faktiškai nedisponuoja sumokėtomis avansų sumomis, be to, šios sumos gali būti įskaitomos į prekių ar paslaugų kainą, todėl nagrinėjamu atveju pasiremtina aukščiau nurodyta teismų praktika, ir tik pripažinus tikėtino tokio sumokėto avanso atgavimo realumą, laikytina, kad tokios avanso sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

Byloje esančiose Avansų lentelėse nurodyta, kad atsakovė yra sumokėjusi pagal sutartis 73 500 Eur avansą CollabUX Web Solutions, 40 000 Eur avansą Xenyo Limited, 48 000 Eur avansą EnvZone. Atsakovės vadovas neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo pateikti atsakovės sudarytas sutartis, kurių pagrindu pridėtame avansų 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąraše nurodytiems juridiniams asmenims yra sumokėtos nurodytos avansų sumos (išskyrus Xenyo Limited), įrodymus, pagrindžiančius šių sumų sumokėjimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės įvertinti 121 500 Eur (73 500+48 000) avanso sumokėto CollabUX Web Solutions ir EnvZone atgavimo realumo, byloje pateiktuose atsakovės banko išrašuose taip pat nėra duomenų ne tik apie 121 500 Eur apie atsakovės avansų sumokėjimą CollabUX Web Solutions ir EnvZone, bet ir apie 18 421 Eur avanso sumokėjimą Response Media Group, 1 555,48 Eur avanso už paslaugas sumokėjimą K. B. . Atsakovės 40 000 Eur avanso sumokėjimą dalimis 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 26 d. rangovui Xenyo Limited pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartį patvirtina pridedami kasos orderiai. 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartyje numatyta, kad sumokėtas avansas yra naudojamas rangovo Xenyo Limited suteiktoms paslaugoms apmokėti. Rangovas projektą turi baigti 2023 m. spalio 26 d., be to, atsakovė įsipareigojo sumokėti dar 10 000 JAV dolerių rangovui po projekto pabaigimo. Sutartyje nėra aptarta galimybės atsakovei susigrąžinti sumokėtą avansą. Be to, visi ginčai kilę iš minėtos sutarties yra sprendžiami arbitraže Honkonge, vadovaujantis Honkongo Tarptautinio arbitražo centro (HKIAC) taisyklėmis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad už atsakovės sumokėtu avansu yra apmokėti rangovo Xenyo Limited pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartį jau atlikti darbai, todėl atsakovė neturi realių galimybių šio avanso susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsakovės sumokėtų avansų CollabUX Web Solutions, EnvZone, K. B. , Xenyo Limited, Response Media Group, kurių bendra suma yra 181 476,56 Eur negali būti įskaičiuota į atsakovės turimo turto masę. Iš pridėtų atsakovės banko sąskaitų išrašų nenustatyta, jog atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. disponavo 3 681 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, kad atsakovės vadovas pateikė ne tik atsakovės, bet ir savo asmeninės banko sąskaitos išrašus. Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovo piniginės lėšos nėra MB „Interas“ nuosavybė.

Atsakovės vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose būtų nurodyta ne tik kreditoriaus / skolininko vardas ir pavardė arba pavadinimas, reikalavimų sumos, bet ir prievolių įvykdymo terminai. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą (dok. reg. Nr. DOK-22269) pripažino, kad MB „Interas“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 33 930 Eur sumą, kuri atitinka 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytą įsipareigojimų kreditoriams sumą - 33 930 Eur. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės išieškoma bendra suma sudaro 27 614,28 Eur, kur 13 720,56 Eur neišieškota išieškotojui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir 13 893,72 Eur (989,96+12 903,76) neišieškota išieškotojai VMI. Po 3 000 Eur dalies skolos ieškovei sumokėjimo, atsakovės skola ieškovei sudaro 14 057,79 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2023 m. spalio 16 d. MB „Interas“ yra skolinga 117,26 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinių bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šiuo metu atsakovės turimo turto vertė yra 15 467,23 Eur (5 430,79 Eur (materialus turtas)+10 000 Eur (finansinis turtas)+ 36,44 Eur (avansinės permokos), o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 27 895,61 Eur (13 720,56+14 057,79+117,26). Atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turimo turto vertę (27 895,61 Eur>15 467,23 Eur). Atsakovės turimo turto nepakanka jos skoloms kreditoriams padengti. Vertinant atsakovės (ne)mokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovė negalėjo sumokėti skolų kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė nuo 2021 m., o nuo 2021 m. liepos 21 d. mokestinė nepriemoka buvo pradėta išieškoti priverstine tvarka, taikant administracinio poveikio priemones, o nuo 2022 m. sausio 14 d. CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iš atsakovės buvo pradėta priverstinai išieškoti dar viena - 15 930,86 Eur skola kreditoriui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Taigi atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-898-934/2023).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 15 930,86 Eur atsakovės skolos išieškotojui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ buvo išieškota 2 210,30 Eur (15 930,86-13 720,56) (vykdomoji byla Nr. 0133/22/01109), nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 1 229,99 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 240,03 Eur (1 229,99- 989,96) (vykdomoji byla Nr. 0133/22/00483) ir nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2023 m. spalio 17 d. iš 18 176,23 Eur skolos išieškotojai VMI buvo išieškota 5 272,47 Eur (18 176,23-12 903,76) (vykdomoji byla Nr. 0133/22/00059). Taigi, daugiau kaip per pusantrų metų iš atsakovės priverstine tvarka antstoliai išieškojo apie 22 % skolų (7 722,80/ 35 337,08x100). Antstolių vykdomosiose bylose iš atsakovės išieškota suma (7 722,80 Eur) iš esmės atitinka atsakovei priklausiusio motociklo Honda (duomenys neskelbtini) vertę (4 881,16 Eur), nurodytą 2023 m. liepos 25 d. MB „Interas“ ilgalaikio turto sąraše. Iš Turto areštų akto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. motociklo Honda (duomenys neskelbtini) areštas išregistruotas dėl šio turto pardavimo skolininko (atsakovės) pasiūlytam pirkėjui. Aplinkybę, kad atsakovės motociklas Honda (duomenys neskelbtini) buvo parduotas patvirtina ir tai, kad minėtas motociklas į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto sąrašą nebuvo įtrauktas. Taigi iš atsakovės vykdomosiose bylose išieškomos sumos kreditoriams buvo dengiamos piniginėmis lėšomis, gautomis iš realizavus atsakovės turtą. Įrodymų, jog išieškotojų reikalavimai buvo dengiami iš atsakovės komercinės ar ūkinės veiklos gautomis lėšomis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovės vadovo pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2023 m. liepos 25 d. atsakovės sąskaitoje finansinių technologijų įmonėje Paysera Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo likę 2,26 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) piniginių lėšų nebuvo, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo likę 8,78 Eur. Atsakovės sąskaitoje Wise Europe SA Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2023 m. liepos 25 d. buvo 0,59 Eur. Minėtoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d. piniginių lėšų apyvarta sudarė 1 500,69 Eur. 2023 m. liepos 25 d. atsakovės AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo likę 6,30 Eur. Minėtoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d. lėšų apyvartos nebuvo. Atsakovės AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d. piniginių lėšų apyvartos taip pat nebuvo. Atsakovės sąskaitoje Wise Europe SA laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. piniginių lėšų apyvarta sudarė 1 948,47 Eur, o lėšų likutis nurodyto termino pabaigoje buvo 5 469,16 Eur. Atsakovės sąskaitoje JUNI Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. įplaukos sudarė 16 209,84 Eur, o išlaidos 16 208,97 Eur, likutis 0,89 Eur. Byloje nėra duomenų, kad aukščiau nurodytos atsakovės sąskaitos finansinių technologijų įmonėje Paysera, Wise Europe SA, AB SEB banke ir JUNI buvo areštuotos ir iš joje esančių piniginių lėšų būtų išieškoma atsakovės kreditoriams vykdomosiose bylose. Minėtų atsakovės sąskaitų analizė rodo, kad aktualiu laikotarpiu nuo atsakovės nepriemokos ieškovei susidarymo 2021 m. liepos 21 d. ir iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris apima ir laikotarpį, kuriuo skolos atsakovės kreditoriams buvo išieškomos priverstine tvarka, atsakovės sąskaitose JUNI ir Wise Europe SA buvo piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių VMI ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ reikalavimams patenkinti, tačiau iš atsakovės sąskaitų JUNI ir Wise Europe SA piniginės lėšos buvo pervedamos kitiems kreditoriams, įskaitant ir atsakovės vadovui V. Č., kuris atsakovės sąskaitomis disponavo savo nuožiūra, kol aukščiau nurodytose atsakovės sąskaitose piniginių lėšų faktiškai neliko. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis atsakovės skolos ieškovei ir skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo apmokėtos ne atsakovės, o V. Č. piniginėmis lėšomis iš jo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke.

Aplinkybė, jog atsakovei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2023 m. kovo 15 d. buvo skirta 15 000 Eur (toliau – projektui skirtos finansavimo lėšos) priemonei Nr. 13.1.1-LVPA-K-860 „E. komercijos modelis COVID-19“ įgyvendinti neįrodo atsakovės gyvybingumo. Pažymėtina, kad atsakovė pati pripažino, jog likusios 15 000 Eur dalies projektui skirtų finansavimo lėšų išmokėjimas atsakovei buvo sustabdytas, kol nebus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Internetinio portalo https://rekvizitai.vz.lt/imone/interas/darbuotoju-skaicius/ viešai skelbiamais duomenimis, kuriuos patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad nuo 2022 m. birželio 7 d. MB „Interas“ nėra darbuotojų, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. birželio 7 d. MB „Interas“ buvo vienas darbuotojas. Atsakovės vadovas nenurodė, kokiu būdu, nesant įmonėje darbuotojų, bus įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamas projektas, kas ir kaip administruos atsakovės sukurtą internetinę parduotuvę, vykdys kitą atsakovės komercinę veiklą.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie atsakovės nuosavybės teisę į internetinę parduotuvę www.kurkis.com, nepateikta rašytinių įrodymų apie atsakovės iš minėtos internetinės parduotuvės veiklos gautas pajamas. Atsakovės vadovo teiginius pagrindžiantys įrodymai apie jo dalyvavimą įvairiose konferencijose ir susirašinėjimą su galimais klientais ar pridedamas internetinės parduotuvės užsakymų sąrašas, taip pat nelaikytini tinkamais įrodymais pagrindžiančiais atsakovės gyvybingumą, kadangi šiais įrodymais nėra patvirtinama apie atsakovės gaunamas pajamas iš jos vykdomos komercinės veiklos. Atsakovės išrašo iš buhalterinės programos duomenys apie sumokėtus avansus taip pat neįrodo įmonės vykdomą veiklos. Byloje nustatyta, kad atsakovės pateiktuose banko išrašuose nėra duomenų apie atsakovės 121 500 Eur avanso sumokėjimą CollabUX Web Solutions ir EnvZone, apie 18 421 Eur avanso sumokėjimą Response Media Group, 1 555,48 Eur avanso už paslaugas sumokėjimą K. B. .

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nenustatyta objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog yra vykdoma atsakovės ūkinė komercinė veikla, iš kurios atsakovė gauna pajamas, kad įmonė yra gyvybinga ir turi objektyvią galimybę padengti savo turimus įsipareigojimus kreditoriams.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką: atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Atsakovė neįrodė, kad yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Atsakovės vadovo savo lėšomis dalies ieškovės reikalavimo patenkinimas, nagrinėjamu atveju iš esmės atsakovės turtinės padėties nepakeitė. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei MB „Interas“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Atsakovės MB „Interas“ nemokumo administratoriumi atrinktas UAB „Mindas“ (Sąrašo eilės Nr.: N-JA0088), kuris sutinka administruoti MB „Interas“ bankroto procesą. Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl administruoti atsakovės MB „Interas“ bankroto procedūrą skiriamas UAB „Mindas“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratoriui nustatytinas 4 200,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas atsakovės MB „Interas“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atsakovės MB „Interas“ valdymo organams nustatomas 14 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti atsakovei mažajai bendrijai „Interas“ (juridinio asmens kodas 304396151, buveinės adresas Alytus, Naujoji g. 12-525) bankroto bylą.

Atsakovės mažosios bendrijos „Interas“ nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Mindas“ (juridinio asmens kodas 303583867, sąrašo Nr. N-JA0088, adresas: Ukmergės g. 33B, Šiauliai, tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 200,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti mažosios bendrijos „Interas“ (juridinio asmens kodas 304396151, buveinės adresas Alytus, Naujoji g. 12-525) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad mažosios bendrijos „Interas“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose mažajai bendrijai „Interas“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati mažoji bendrija „Interas“, antstolei A. K. ir kitiems antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.