Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1413-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
2A-1413-730/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01998-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
M. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1413-730/2016Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01998-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.1.; (S) 2.5.11.12.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei M. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 156,50 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. birželio mėnesį interneto portale rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę „P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telefonu susisiekęs su pardavėja išsiaiškino, kad parduodamas automobilis yra po eismo įvykio, tačiau iš nuotraukų buvo matyti, kad defektai nėra dideli, kad automobilis yra važiuojantis ir galima jį eksploatuoti. 2015-06-10 su atsakove sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio apžiūros vietoje metu atsakovė pateikė duomenis, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2016-05-17, nurodė, kad visi klausimai dėl 2015-05-07 įvykusio eismo įvykio, kuriame buvo apgadintas parduodamas automobilis, yra išspręsti, transporto priemonę galima eksploatuoti Lietuvos keliuose. Nupirktu automobiliu ieškovas grįžo į namus, perregistravo savo vardu ir po atlikto remonto jį eksploatavo. 2015-08-09 VĮ „Regitra“ informavo ieškovą, jog 2015-08-05 buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme nupirktajam automobiliui, panaikinus privalomosios techninės apžiūros dokumentus dėl 2015-05-07 eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonės pažeidimų. Kita automobilio privalomoji techninė apžiūra galėjo būti atliekama tik atlikus atkuriamąjį transporto priemonės remontą nustatyta tvarka ir patvirtinus, jog transporto priemonė yra tinkamai suremontuota. Norėdamas, kad transporto priemonei būtų grąžintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, ieškovas patyrė 313 EUR išlaidų. Atsakovė ieškovo neinformavo, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra dėl 2015-05-07 eismo įvykyje padarytų pažeidimų ateityje gali būti panaikinta ir ieškovas turės papildomų išlaidų grąžindamas automobilį į viešąjį eismą, parduodama automobilį nuslėpė aplinkybes, susijusias su 2015-05-07 eismo įvykiu ir atliekamu tyrimu, todėl elgėsi nesąžiningai. Dėl atsakovės veiksmų, neatskleidžiant esminių sutarties sudarymo aplinkybių, ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovė, remiantis CK 6.317, 6.327 straipsnių nuostatomis. 2015-11-08 pavedimu kompensuodama dalį nuostolių atsakovė pervedė 156,50 EUR, likusią sumą prašė priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 250 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudarytoje rašytinėje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovas ir atsakovė neaptarė automobilio defektų, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilio defektai buvo akivaizdūs, ieškovas įsigijo automobilį, kuris buvo apgadintas eismo įvykyje, apie tai ieškovas atsakovės prieš įsigydamas automobilį buvo informuotas, defektus apžiūrėjo, padedamas jo kviesto specialisto. Atsakovui perkamo automobilio techninė būklė buvo žinoma. Aplinkybė, kad automobilis negali dalyvauti viešajame eisme, panaikinus privalomosios techninės apžiūros dokumentus dėl 2015-06-07 eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonės pažeidimų, išaiškėjo jau pardavus automobilį. Leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme panaikintas institucijų, kurioms tokia teisė suteikta teisės aktais ir kurių sprendimams atsakovė įtakos daryti negalėjo. Ieškovė nėra asmuo, besiverčiantis prekyba naudotais automobiliais, todėl apie privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros panaikinimo galimybę galėjo nežinoti, dėl ko teismas nesutiko su ieškovo vertinimu, jog atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad automobiliui gali būti sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tačiau atsakovė, parduodama automobilį, iš dalies suklaidino ieškovą dėl automobilio tinkamumo eksploatuoti, kadangi sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdė pareigos įsitikinti, kad parduoda daiktą, t. y. automobilį, atitinkantį specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonei. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi šalių paaiškinimais nustatyta, jog buvo apgadintas automobilio priekis, apgadinimai buvo akivaizdūs, matomi vizualios apžiūros metu, todėl, esant tokiems sugadinimams, ieškovas turėjo numatyti, kad gali būti kliūčių, siekiant automobilį eksploatuoti, juolab kad, pagal atsakovės paaiškinimus ir liudytojos I. V. parodymus, ieškovas apie tai, kad draudimo įstaigoje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, žinojo. Ieškovas prieš pirkdamas automobilį turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti automobilio tinkamumu juo naudotis, tačiau pasitikėdamas atsakove ir pasikviestu specialistu (liudytojas G. Č.) tuo nepasidomėjo. Ginčo atveju abi šalys nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos. Išaiškėjus aplinkybei, jog parduotam automobiliui uždrausta dalyvauti viešajame eisme, atsakovė bandė sureguliuoti ginčą, atlygindama pusę ieškovo turėtų išlaidų, susijusių su automobilio trūkumų ištaisymu, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas, nesielgdamas kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turi prisiimti savo veiksmų riziką ir pretenzijų šiuo pagrindu atsakovei nebegali reikšti.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Išvada, kad abi šalys buvo nepakankamai rūpestingos ir atidžios, todėl nėra pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti dėl netinkamos kokybės daikto, nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė esminės informacijos apie draudimo įstaigoje vykstantį tyrimą dėl draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo, o ieškovo, kaip pirkėjo, elgesys visiškai atitiko protingo, atidaus, rūpestingo asmens standartą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog ieškovas nebuvo profesionalus pirkėjas, todėl negalėjo numatyti, jog automobiliui gali būti uždrausta dalyvauti eisme, kadangi ieškovas naudojosi specialisto automobilių remontininko pagalba. Be to, automobilio pažeidimai buvo akivaizdūs, todėl ieškovas turėjo numatyti, kad gali kilti problemų automobilį eksploatuojant. Atsakovė nenuslėpė fakto apie galimą automobilio dalyvavimo viešajame eisme uždraudimą, kadangi apie šitą aplinkybę sužinojo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, atsakovė buvo sąžininga, kadangi tik sužinojusi apie galimas kilti automobilio eksploatavimo problemas informavo ieškovą bei atlygino pusę ieškovo patirtų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto kokybę. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2015-06-10 sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovas nusipirko automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2015-05-07 dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas. Ieškovas 2015-08-09 VĮ „Regitra“ pranešimu buvo informuotas, kad nuo 2015-08-05 yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme ieškovo vardu registruotai transporto priemonei „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešime nurodyta, kad sustabdymas bus panaikintas, jeigu iki 2016-02-01 teisės aktų nustatyta tvarka bus atlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra ir iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nebus gauta duomenų, kad transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas patyrė 313 EUR išlaidas, siekdamas panaikinti leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą, kadangi turėjo atlikti transporto priemonės techninės ekspertizę, privalomąją techninę apžiūrą, bei patyrė transportavimo išlaidas. Ieškovė 2015-11-08 atlygino 156,50 EUR išlaidas. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nuslėpė nuo ieškovo su 2015-05-07 eismo įvykiu susijusias aplinkybes, tai yra atliekamą tyrimą dėl draudimo išmokos dydžio, dėl ko po kelių mėnesių nuo 2015-06-10 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo automobilio trūkumai (panaikinta privalomoji techninė apžiūra). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad abi ginčo šalys buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos, todėl vienodai atsakingos dėl atsiradusių nuostolių, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pusę ieškovo patirtų išlaidų atlygino, ieškinį atmetė. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad išvada, kad abi šalys buvo nepakankamai rūpestingos ir atidžios, todėl nėra pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti dėl netinkamos kokybės daikto, nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė esminės informacijos apie draudimo įstaigoje vykstantį tyrimą dėl draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo, o ieškovo, kaip pirkėjo, elgesys visiškai atitiko protingo, atidaus, rūpestingo asmens standartą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – automobilio, kuris, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš šalių sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad pardavėja (atsakovė) sudarytoje rašytinėje sutartyje patvirtino, kad parduodama transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, kad į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje automobilio trūkumai nebuvo nurodyti, tačiau tarp šalių ginčo nėra, jog ieškovas automobilio pardavimo skelbime matė, jog automobilis yra apgadintas autoįvykyje. Be to, prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį vizualiai automobilį apžiūrėjo, apgadinimus įvertino ne tik ieškovas, bet ieškovo draugas, dirbantis automobilių servise, G. Č.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patvirtino, jog automobilio trūkumai (apgadinimai) buvo akivaizdūs, pasirašydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nematė kliūčių tokiai sutarčiai sudaryti, ieškovui buvo įteikta pažyma apie 2015-05-07 vykusį eismo įvykį bei techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), kurioje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2016-05-17. Įrodymų, jog ieškovui nusipirkus automobilį būtų atsiradę kitokių daikto trūkumų, nėra. VĮ „Regitra“ apie tai, kad 2015-08-05 sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, ieškovą informavo 2015-08-09 pranešimu, tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad leidimas ginčo automobiliui dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, vadovaujantis Eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonių, kurių remontuoti ekonomiškai netikslinga, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros panaikinimo ir pateikimo privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-109(1.5E), 3–7 punktuose nustatyta tvarka. VĮ „Regitra“ 2015-07-25 gavo duomenis iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apie tai, kad transporto priemonės „P.“ remontas yra ekonomiškai netikslingas. Minėti duomenys 2015-08-03 buvo perduoti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai, šių duomenų pagrindu buvo anuliuota privalomoji techninė apžiūra. Iš minėtos asociacijos VĮ „Regitra“ 2015-08-04 gauta informacija apie techninės apžiūros galiojimo pasikeitimą, kurios pagrindu buvo sustabdytas leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Iš atsakovės ir liudytojos I. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad po 2015-05-07 eismo įvykio atsakovės netenkino apskaičiuotas draudimo išmokos dydis, todėl automobilis buvo pateiktas vertinti nepriklausomiems ekspertams, tačiau ekspertų išvada ir sprendimas dėl draudimo išmokos sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dar nebuvo priimtas. Apie sprendimą dėl išmokos dydžio atsakovė informuota 2015-07-24. Nepriklausomų ekspertų Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje nurodyta vertinimo data 2015-06-12, tai yra, po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Toje pačioje pažymoje nurodyta išvada, jog apgadintos transporto priemonės atkūrimas ekonomiškai netikslingas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nebuvo žinoma, kad vadovaujantis minėtu Aprašu, pripažinus, jog automobilio atkūrimas ekonomiškai netikslingas, bus panaikinta techninė apžiūra bei sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, todėl atsakovė šios aplinkybės negalėjo nuslėpti nuo ieškovo. Be to, atsakovė ir liudytoja I. V. patvirtino, jog ieškovą apie tai, kad dar nėra priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio, informavo. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojos I. V. parodymai neobjektyvūs, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti liudytojos parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina (1000 EUR), nei faktiškai buvo sumokėta už automobilio pardavimą (1700 EUR), nepagrįstas, kadangi tarp šalių ginčo dėl automobilio kainos pirmosios instancijos teisme nebuvo. Be to, liudytoja I. V. parodė, kad automobilio kainą pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė bendru sutarimu. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad automobilio trūkumai (apgadinimai), nors pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti, tačiau tarp šalių buvo aptarti, ieškovas turėjo galimybę įvertinti apgadinimų sudėtingumą, dėl minėtų apgadinimų galbūt ateityje atsirasiančias automobilio naudojimo pagal paskirtį kliūtis, ir įsigydamas naudotą automobilį su apgadinimais kaip protingas ir rūpestingas asmuo turėjo numanyti, kad automobilio trūkumų gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Atsakovei, kaip neprofesionaliam automobilio pardavėjui, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, jog automobilio techninė apžiūra gali būti panaikinta, kadangi parduodant automobilį jo techninė apžiūra buvo galiojanti, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.334 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė žinodama, jog nepriklausomi ekspertai atlieka automobilio vertinimą, reikšmingą priimant sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio, turėjo pasidomėti vertinimo išvadomis, sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovė taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir atsižvelgiant į prievolės esmę bei nustatytas faktines aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, todėl darytina išvada, kad šalys abi vienodai atsakingos dėl atsiradusių nuostolių (CK 6.245–6.249 straipsniai). Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė jau yra atlyginusi pusę ieškovo patirtų nuostolių sumos – 156,50 EUR, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 150 EUR atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo V. B. 150 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei M. T..

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė