Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Maleronkienei, Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovams advokato padėjėjui Audriui Knyzai, advokatui Erikui Rugieniui,

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos atstovės Majos Valentinos Tursienės,

trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D. atstovui advokatui Irmantui Tumui,

liudytojai G. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su trečiaisiais asmenimis – L. D., M. L., notare Nijole Pukėnaite, antstolės Jūratės Blažienės kontora, antstolės Nijolės Jutkienės kontora ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai paveldimą turtą pradėdama valdyti jo dukterėčia J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 27 d. Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258, į palikimą atsiradusį po A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), 448/1036 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad palikėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties A. D. gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis A. D. turi du vaikus L. D. ir M. L.. Ši aplinkybė ieškovei nebuvo žinoma. A. D. yra ieškovės dėdė. Ieškovės motina E. K. (iki santuokinė pavardė D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) ir A. D. yra brolis ir sesuo. Ieškovė yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą palikėjo dukterėčia. A. D. nebuvo pareiškęs valios kam po mirties palieka savo turtą, tai yra nepaliko testamento. Po A. D. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 448/1036 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta dalis žemės sklypo buvo vienintelis turtas, kurį jis turėjo. Į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo ieškovė nesikreipė, nes nežinojo, kad į notarą reikia kreiptis per 3 (tris) mėnesius, todėl terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo dėl palikimo priėmimo tvarkos. Be to, ieškovė žinojo, kad tik ji vienintelė galima turto paveldėtoja, buvo įsitikinusi, kad turtas priklauso jai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė rūpinosi A. D. turtu (448/1036 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jį prižiūrėjo iki jo mirties. Po mirties perėmė visą žemės sklypo dalį ir toliau juo rūpinosi, t. y. priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti. Tą žemės sklypo dalį prižiūri iki šiol. Ieškovė yra minėto žemės sklypo viena iš bendraturčių. Minėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, visada buvo dirbamas ieškovės ir ūkininkų nuomos pagrindais. Ieškovė tiek už savo žemės sklypo dalį, tiek už palikėjo dalį gaudavo nuompinigius. Pagal palikimo atsiradimo vietą Utenos rajono 2-ajame notaro biure (notarė Nijolė Pukėnaitė) buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 41/2019 ir išduotas 2019 m. kovo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1258, kuriuo A. D. palikimas perėjo valstybei. 2021 m. gegužės 14 d. susipažinusi su VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad A. D. žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Vėliau, po teisinės konsultacijos, dokumentų kopijų išreikalavimo iš VĮ Registrų centras išsiaiškino, kad A. D. palikimas perėjo valstybei. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes valstybei jis išduotas nepagrįstai. Atsakovui (valstybei) paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė turinti teisę į palikimą – ieškovė. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi, tačiau palikimą priėmė pradėjusi faktiškai turtą valdyti. Tikėtina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik dėl to, kad nebuvo teisingų duomenų Gyventojų registre. Jei Gyventojų registre palikėjo mirties momentu būtų nurodyti teisingi duomenys apie giminystės ryšius atsakovui nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Kadangi ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovą (valstybę), todėl teismui nustačius juridinį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas valstybei nesant įstatyminių įpėdinių turi būti pripažintas negaliojančiu. Tokiu būdu būtų apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai, ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties (1 t., el. b. l. 34-38).

Trečiasis asmuo L. D. pareiškė patikslintus savarankiškus reikalavimus, prašydamas 1) atnaujinti man praleistą terminą palikimui priimti po tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Nijolės Pukėnaitės 2019 m. kovo 27 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258, į palikimą, atsiradusį po A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); 3) ieškovės J. S. reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, atmesti atitinkamoje dalyje bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.

L. D. pareikštame patikslintame savarankiškame reikalavime nurodo, kad jo tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi terminas A. D. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau, įstatymo nustatytu terminu, dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, todėl jo vardu iki šios dienos lieka registruota nuosavybės teisės į 448/1036 dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nurodo, kad nustatytu trijų mėnesių terminu į notarą nesikreipė pirmiausia dėl savo sunkios psichinės negalios – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2022 m. sausio 24 d. jam nustatė 35 procentų darbingumo lygį pagal diagnozes (duomenys neskelbtini). Nustatant neįgalumo ir darbingumo lygį, pažymėta kaip psichinė negalia veikia jo kasdienį gyvenimą. Jo psichinė būsena objektyviai sutrukdė laiku suprasti būtinybę atlikti teisinius veiksmus, reikalingus tėvo palikimui priimti. Be to, su tėvu A. D. ryšių nepalaikė, apie turėtą turtą nieko nežinojo. Apie palikėjo mirtį galėjo sužinoti tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Tačiau, dėl savo psichikos būklės, negalėjo suprasti ir šių dokumentų esmės, kol jų jam nepaaiškino socialinė darbuotoja. Todėl dėl nurodytų aplinkybių visumos, laikytina, kad tėvo palikimo nustatytu terminu nepriėmė dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Atnaujinant jam terminą tėvo palikimui priimti, 2019 m. kovo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikintinas.

Patikslintame savarankiškame reikalavime nurodoma, kad ieškovė, tvirtindama savo dėdės (trečiojo asmens tėvo) A. D. palikimą priėmusi faktiniu valdymu, turi įrodyti tą padariusi per tris mėnesius po jo mirties, t. y. laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Vėliau atlikti veiksmai nebeturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovė J. S. nepateikia konkrečių įrodymų, kad A. D. palikimą faktiniu valdymu priėmė per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Neaišku, kaip su palikimo priėmimu faktiniu valdymu yra susijęs ieškovės nurodomas gyventojų registro duomenų neišsamumas. Net jeigu ir sprendžiant, kad ieškovė atliko veiksmus, kurie atitinka palikimo priėmimo faktiniu valdymu požymius, prašomas juridinis faktas vis viena negalėtų būti nustatomas. Trečiasis asmuo yra pirmos, o ieškovė – tik penktos eilės A. D. įpėdinė. Tas reiškia, kad atnaujinus jam, kaip pirmos eilės įpėdiniui, terminą tėvo palikimui priimti; ieškovė kaip penktos eilės įpėdinė paveldėti negalės. Esant pirmesnės eilės įpėdiniui, ieškovės nurodomas palikimo priėmimo faktas nebeturėtų teisinės reikšmės, nes ji neturėtų teisės paveldėti kad ir kokius veiksmus bebūtų atlikusi. Dėl aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių motyvų, ieškovės reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, prašo atmesti, arba atitinkamoje dalyje bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (3 t., el. b. l. 56-60).

Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į trečiojo asmens L. D. pareikštus patikslintus savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad su pareikštu savarankišku reikalavimu nesutinka. Papildomai nurodė, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini), atitinkamai terminas palikimui priimti pirmos eilės įpėdiniams baigėsi (duomenys neskelbtini). Savarankiškas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pareikštas ženkliai praleidus įstatymo nustatytą terminą, t. y. praėjus ketveriems metams po palikėjo mirties, po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą. Kaip svarbias termino palikimui priimti praleidimo priežastis L. D. nurodo nebendravimą su tėvu, dėl ko nežinojo apie jo mirtį ir atsiradusį palikimą bei savo sveikatos būklę, dėl kurios negalėjo suvokti, kad turi imtis kažkokių veiksmų, kad priimti atsiradusį palikimą. Pažymėtina, kad teismui pateikti su L. D. sveikatos būkle susiję dokumentai yra 2020 m. pabaigos – 2022 m. pradžios ir jie niekaip nepagrindžia jo sveikatos būklės ir gebėjimo suvokti savo veiksmus iki nurodyto termino. Nors jis pats savo psichinę būklę apibūdina kaip sunkią, tačiau jam nėra nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas nei vienoje srityje, nenustatytas globos poreikis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo teismo atmesti trečiojo asmens pareikštą savarankišką reikalavimą ir neatstatyti praleisto termino palikimui priimti (3 t., el. b. l. 88-90).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens L. D. patikslintus savarankiškus reikalavimus, kuriame nurodyta, kad pateiktos aplinkybės, dėl kurių L. D. yra praleidęs terminą palikimui priimti, galėtų būti teismo pripažintomis svarbiomis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, dėl L. D. praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašoma spręsti teismo nuožiūra įvertinus visetą (3 t., el. b. l. 80-85).

Ieškovė J. S. teismo posėdžio metu palaikydama patikslinto ieškinio reikalavimus papildomai nurodė, kad su mirusiu dėde buvo sudariusi susitarimą, kad žemė jiems priklauso perpus todėl, kad ji sutiko prižiūrėti giminės kapus. Dar dėdei esant gyvam minėta žemė buvo nuomojama. Nuomos sutartis sudaryta prieš dvidešimt metų raštu ant paprasto lapo. Nuomininkui mirus, nutraukus nuomą, tvarkant dokumentus, paaiškėjo, kad žemės sklypo dalis yra areštuota. Būtent tada tapo žinoma, kad miręs ir dėdė A. D.. Apie jo mirtį ieškovei nebuvo žinoma, nes po mamos mirties, su dėde nebendravo. Reikiamos informacijos jai niekas neteikė dėl asmens duomenų apsaugos. Ji pati savo iniciatyva surado Ukmergėje veikiančių antstolių kontaktus ir išsiaiškino informaciją apie dėdės skolas. Apie dėdės šeimą, vaikus jai nebuvo žinoma, jis niekada apie tai nepasakojo. Dėdė veda laisvą gyvenimo būdą, turėjo alkoholizmo problemą. Pradėjus tvarkyti dokumentus, paaiškėjo, kad buvo padarytos klaidos metrikacijos dokumentuose, kurių ištaisymas užtruko gana ilgą laiką.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Erikas Rugienius prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pateiktą Taikos sutartį. Neprieštarauja, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės būtų nepriteistos.

Trečiojo asmens L. D., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovas advokatas Irmantas Tumas, teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės patikslinto ieškinio patenkinimui, kadangi sudaryta Taikos sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus.

Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba socialine darbuotoja, padeda trečiajam asmeniui L. D. nuo 2021 m. spalio mėnesio. L. D. ir jo mamai teikiamos socialinės paslaugos, padėta susitvarkyti socialines pašalpas. Tiek L. D., tiek jo mama turi psichinę negalią, kalbėti nagrinėjamu klausimu nei vienas negalėtų dėl žemo intelekto, turimos negalios. Ji pati buvo kontaktavusi su advokatu, kuris atstovauja L. D. interesus. L. D., gavęs teismo procesinius dokumentus, pirmiausia atėjo pas ją, o ji, atitinkamai, kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo L. D.. L. D. iš esmės suprato apie ką yra procesiniai dokumentai, suprato, kad tėtis numirė ir kad liko jo turtas. Šiuo metu L. D. liga yra paūmėjusi, dalyvauti teismo procese ir atsakyti į klausimus jis nesugebėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

Byloje pateikti ir surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 58). Po A. D. mirties liko jo vardu registruota 448/1036 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 51-53). Bylos duomenimis, kito turto A. D. neturėjo. A. D. mirė ištuokoje. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. D. mirties metu buvo gyvi dukra M. L. ir L. D. (1 t., el. b. l. 59).

Dėl trečiojo asmens L. D. pareikštų savarankiškų reikalavimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo L. D., būdamas pirmos eilės įpėdinis, pateikė teismui savarankiškus reikalavimus, prašydamas 1) atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti po tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Nijolės Pukėnaitės 2019 m. kovo 27 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258, į palikimą, atsiradusį po A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); 3) ieškovės J. S. reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, atmesti atitinkamoje dalyje bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.

Pažymėtina, kad teisme 2024 m. vasario 28 d. gauta 2024 m. sausio 10 d. sudaryta Taikos sutartis tarp ieškovės J. S. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, L. D., kurios pagrindu 2024 m. kovo 4 d. priimta nutartis civilinę bylą Nr. e2-15-517/2024 dalyje dėl trečiojo asmens L. D. pareikštų savarankiškų reikalavimų nutraukti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą A. D. įpėdiniai pagal įstatymą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. NŽT Ukmergės skyrius kreipėsi į Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarę Nijolę Pukėnaitę (dėl mirusiojo A. D. palikimo, perėjimo valstybei. Notarė 2019 m. kovo 27 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. 1258) ir patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas sudaro 448/1036 dalys 10.3600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 122-125).

Ieškovė J. S. įrodinėja, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, negalėjo priimti A. D. palikimo, nes jo palikimą priėmė ieškovė, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Esminis šios bylos teisminio nagrinėjimo klausimas – ar ieškovė J. S. iš tiesų priėmė velionio A. D. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo A. D. mirties.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Byloje pateikta rašytinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 30 d. nuomos sutartis tarp tuometinio nuomininko K. P. ir ieškovės J. S. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. žemės nuomos sutarties tarp ieškovės ir A. D. (2 t., el. b. l. 51-52; 3 t., el. b. l. 3-6), kas rodo, kad ieškovė minimu žemės sklypu naudojosi ne tik po palikėjo A. D. mirties, tačiau ir iki jos. Taip pat iš byloje pateiktų žemės mokesčio apmokėjimų nustatyta, kad už A. D. priklausančio žemės sklypo dalį mokėjo mokesčius nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki šiol, kas įrodo, kad ir po palikėjo mirties ieškovė rūpinasi minėtu nekilnojamuoju turtu (3 t., el. b. l. 4-6).

Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, tarp jos ir dėdės A. D. buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog jis perduota jai tvarkyti žemės sklypą, taip pat A. D. buvo žinoma ir apie 2005 m. gegužės 30 d. sudarytą žemės nuomos sutartį. Aplinkybė, kad ieškovei apie ginčo žemės sklypo areštą tapo žinoma prieš sudarant naują žemės nuomos sutartį rodo, kad ieškovė nuo 2005 m., taip pat ir po palikėjo A. D. mirties disponavo minimu žemės sklypu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, L. D. jų atsisakė, trečiasis asmuo M. L., būdama tinkamai informuota apie teismo procesą, reikalavimų pareiškusi nėra, darytina išvada, kad ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo dėdės A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytų motyvų pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė po savo dėdės A. D. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovės pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės 2019 m. kovo 27 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258.

CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Jau nurodyta, kad Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės 2019 m. kovo 27 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. Nr. 1258, paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, kuriuo, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, patvirtino, jog valstybei paveldėjimo teise pereina A. D., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusi 448/1036 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, apie šią aplinkybę ji sužinojo tik 2021 m. gegužės 14 d. susipažinusi su VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, iš kurio turinio sužinojo, kad dėdės A. D. žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė po savo dėdės A. D. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258 tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė, kaip valstybei atstovaujanti institucija, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys šioje civilinėje byloje būtų netinkamas. Dėl to laikytina, kad ieškovė byloje nėra įgijusi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovė byloje nepareiškė prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kitų klausimų

CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiajam asmeniui M. L. gyvenamosios vietos adresu teismo procesinių dokumentų įteikti nepavyko, taip pat nenustatyta galimybė kitais būdais įteikti teismo procesinius dokumentus, sprendimas trečiajam asmeniui M. L. įteiktinas paskelbiant viešai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo dėdės A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. D. palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės 2019 m. kovo 27 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo bylos Nr. 41/2019, notarinio registro Nr. 1258

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Įteikti trečiajam asmeniui M. L. sprendimą viešo paskelbimo būdu, skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. kovo 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15-517/2024 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-01199-2021-3) pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su trečiaisiais asmenimis – L. D., M. L., notare Nijole Pukėnaite, antstolės Jūratės Blažienės kontora, antstolės Nijolės Jutkienės kontora ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Trečiajam asmeniui M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl trečiajam asmeniui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Trečiasis asmuo informuojamas, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 340) 63857.“