- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1302-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07964-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Linas Makaveckas
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „P. s.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2022 m. kovo 7 d. apie 16.10 val. prie pastato Vilniuje, Žalgirio g. 99, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodyto įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tą dieną po darbo šventė kolegos gimtadienį ir išgėrė alkoholio. Nežino, kas tuo metu nutiko, bet eidamas link viešojo transporto stotelės, pasuko link automobilio, kuris stovėjo šalia. Jis suprasdamas, kad yra neblaivus, iš pradžių net neplanavo važiuoti automobiliu, bet kaip atsidūrė automobilyje, negali paaiškinti. Tai buvo lyg proto užtemimas. Jeigu būtų išgėręs mažiau alkoholio, mano, kad viskas būtų buvę kitaip. Savo veiksmų jokiais būdais negali pateisinti. Anksčiau gyvenime nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus. Per visą gyvenimą administracine tvarka nebuvo baustas. Taip pat ir problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Visą laiką kitiems buvo pavyzdžiu. Artimiesiems, pažįstamiems buvo šokas sužinojus apie šį įvykį. Jaučia didžiulę gėdą, patyrė didžiulį stresą. Šis įvykis jį labai paveikė emociškai. Atrodo, lyg visą pagarbą, kurią per eilę metų buvo užsitarnavęs savo elgesiu ir kurią jautė iš aplinkinių, staiga sugriovė. Automobilis priklauso ne jam. o UAB „Šiaulių bankas“. Pirko lizingo būdu 2021 m. liepos mėn. už 4 700 Eur iš UAB „Longo LT“. Iki visiško išsimokėjimo liko apie 800 Eur. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad yra našlys, turi šešis vaikus. Nors jau visi vaikai yra pilnamečiai, tačiau šiuo metu išlaiko tris vaikus, jiems padeda finansiškai, kadangi viena dukra dar mokosi mokykloje, o kitu du sūnūs – studentai. Jo gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimui. Santaupų jokių šiai dienai neturi. Kai pirko automobilį, pradiniam įnašui sumokėti panaudojo pinigus gautus po ankstesnės darbovietes bankroto. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi tai yra vienintelis automobilis jų šeimoje. Automobilio konfiskavimas visiškai paveiktų jo šeimą, kadangi automobiliu naudojasi ir jo sūnus. Dėl savo veiksmų labai gailisi.
V. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad su vyriausiąja dukra, kuri sutinka būti jo laiduotoja, santykiai yra artimi. Mirus jo sutuoktinei, dukra padėjo jam rūpintis kitais vaikais. Jos nuomonė jam labai svarbi.
Galima laiduotoja L. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo dukra ir sutinka būti jo laiduotoja. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Tėtis visą laiką buvo labai tvarkingas, pavyzdys kitiems, autoritetas visai šeimai. Mirus mamai, jis šeimoje atstojo vaikams ir mamą, ir tėtį. Du vaikai (jos brolis ir sesė) dar gyvena kartu su tėčiu. Jos sesė ir brolis mokosi mokykloje, kitas brolis studijuoja Kaune dieniniame skyriuje. Tėtis juos visus išlaiko. Jos pačios santykiai su tėčiu yra labai geri, bendrauja nuolatos, kiekvieną dieną. Tėtis įsiklauso ne tik į jos, bet ir visos šeimos norus. Šeimoje be tėvo ji yra pati vyriausia ir griežčiausia. Tėvo veiksmų negali pateisinti. Visai jų šeimai buvo šokas, kai sužinojo apie šį įvykį. Niekada nebūtų galėjosi pagalvoti, kad tėvas pasielgs šitaip neatsakingai. Jam tai visiškai nėra būdinga. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be V. R. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):
Liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022 m. kovo 7 d. dirbo kartu su R. S. patruliavo Vilniuje. Žalgirio g. ties pastatu Nr. 99, patikrinimui sustabdė automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su minėto automobilio vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, taip pat vairuotojo kalba jam iškart pasirodė nerišli, todėl nusprendė patikrinti vairuotoją alkoholio matuokliu. Pirmą kartą vairuotojui buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2,08 promilių neblaivumas. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko ir labai gailėjosi. Automobilyje vairuotojas buvo vienas, jo vairavimo faktą matė jis ir jo kolega (b. l. 38-39);
Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo 7 d. 16.19 val. buvo registruotas pranešimas (ROIK: 0122000140031), kad „Kobra 9840“ sustabdė automobilį „Skoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus. (b. l. 3);
Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. V. 2022 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2022 m. kovo 7 d. dirbo kartu su specialistu R. S. tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) Patruliuojant Vilniuje, Žalgirio g., ties namu Nr. 99 apie 16.10 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo V. R. Bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pastebėjo, jog jo kalba nerišti, akys paraudusios. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholio, vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą su alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0263, patikra Nr. 1629142. Pirmuoju tikrinimu 16.14 val. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 16.34 val. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Vairuotojas nedelsiant nušalintas nuo vairavimo. Vairuotojas V. R. su pažeidimu sutiko, labai gailėjosi (b. l. 7);
Alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1629142 duomenys bei neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, kad naudojant alkotesterį V. R. 2022 m. kovo 7 d. 16.14 val. jo išvėptame ore nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 16.34 val. nustatytas 2,08 etilo alkoholio koncentracija. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. V. R. su alkotesterio parodymais sutiko. Taip pat V. R. nustatyti 4 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta ir bendra V. R. būklė: eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negalėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) negalėjo. V. R. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas (b. l. 9-12);
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės Nr. 1) bei 2022 m. kovo 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo nustatyti jokie apgadinimai, kitų objektų, pėdsakų taip pat nefiksuota. Bendra automobilio būklė tvarkinga. Automobilis priverstinai nuvežtas į Eišiškių pl. 127, Vilniuje, esančią aikštelę, kadangi automobilio vairuotojas pažeidė KET 14 punktų reikalavimus (b. l. 13-18);
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „Longo LT“, deklaruotas kitas asmuo – V. R. (b. l. 20);
2022 m. kovo 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad V. R. pateikė automobilio „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. LONLI21-1801 ir transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, kurių duomenimis, 2021 m. liepos 27 d. pardavėjas UAB „Longo LT“ pardavė pirkėjui V. R. naudotą automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) už 4 790 Eur. V. R. 2021 m. liepos 27 d. minėtą automobilį priėmė. (b. l. 22-27);
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo mėnesį automobilio „Skoda Fabia“ (pasirinkti 2012 m.) kaina su PVM buvo 2 560 Eur. (b. l. 21).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo neblaivus. Alkoholį vartojo po darbo, kai šventė kolegos gimtadienį. Jautė, jog yra neblaivus ir iš pradžių net neplanavo važiuoti namo su automobiliu, atvirkščiai, planavo grįžti su viešuoju transportu, tačiau jo automobilis buvo pastatytas šalia autobusų stotelės, kaip jame atsidūrė – nelabai pamena, sutinka su nustatytu neblaivumu. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo, policijos pareigūno, A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. V. patvirtino, kad patruliuojant Vilniuje buvo sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su minėto automobilio vairuotoju V. R., pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojo kalba jam iškart pasirodė nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą alkotesterius. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Patvirtino, jog matė, kad būtent V. R. vairavo automobilį. (b. l. 38-39) Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenyse ir policijos pareigūno A. V. iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime. Pažymėtina, kad V. R. iš karto po įvykio prisipažino policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo neblaivus, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas bei sutiko su alkotesterio parodymais, labai gailėjosi.
Be paties V. R. prisipažinimo, kad jis iš tiesų vairavo automobilį būdamas neblaivus patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, t. y. iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir alkotesterio kvitų rodmenys – V. R. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. V. R. blaivumas buvo tikrintas su alkotesteriu ARKB-0263, kuris tuo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą Nr. 1629142, patvirtinantį, kad yra tinkamas naudoti (nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d.). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis ir jų patikimumu, kadangi, kaip minėta, prietaisas buvo techniškai tvarkingas, be to, V. R. blaivumas buvo tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas buvo atliktas beveik po dvidešimties minučių ir užfiksuota 0,09 promilėmis didesnė etilo alkoholio koncentracija V. R. iškvėptame ore.
Taigi minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Teismas daro išvadą, kad iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. R., būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 promilių neblaivumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) tai yra veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas L. R. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 84).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
V. R. nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 61-62) Žala nebuvo padaryta (byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių).
Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo manymu, byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad V. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai viso baudžiamojo proceso metu, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Iš V. R. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas V. R. atžvilgiu jam buvo emociškai sudėtingas ir tikėtina darys įtaką jo veiksmams ateityje.
Kaip minėta, anksčiau V. R. prieš tai niekada nebuvo teistas (b. l. 61), per paskutinius trejetą metų taip pat nebaustas administracine tvarka (b. l. 62). V. R. yra dirbantis (b. l. 63-65), našlys, turi šešis vaikus, nors visi vaikai pilnamečiai, tačiau jam tenka išlaikyti tris vaikus, kadangi dukra ir sūnus šiuo metu mokosi, kitas sūnus studijuoja universitete dieniniame skyriuje (b. l. 87-89). Visa prieš tai paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog asmuo linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą L. R. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu L. R. patvirtino, kad ją su tėvu sieja glaudūs, artimi santykiai. Jo veiksmus dėl vairavimo išgėrus vertina kritiškai, jų nepateisina. Ji buvo šokiruota sužinojus apie įvykį, kadangi toks elgesys tėvui nėra būdingas. Tėvas yra doras žmogus. Ji su tėvu kasdien bendrauja, kadangi yra vyriausioji dukra, ji padeda jam rūpintis kitais šeimos nariais, tėvui svarbi jos nuomonė, ją išklauso ir į ją atsižvelgia. Juos sieja vienas kitam pagarbūs santykiai. Išklausius kaltinamą asmenį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad L. R. su tėvu iš tikrųjų sieja artimi ryšiai. Laiduotojos asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista bei nebausta administracine tvarka (b. l. 89-90). L. R. darbdavys taip pat ją charakterizuoja teigiamai bei nurodo, kad L. R. yra atsakinga ir motyvuota darbuotoja, kuri puikiai įsiliejo į kolektyvą (b. l. 85). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima tėvui V. R., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. R., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. R., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė V. R. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 metams; 2) išieškoti visą automobilio vidutinę vertę (2 560 Eur).
Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).
Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad V. R. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis Vilniuje, kur eismas yra pakankamai intensyvus, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei jų turtui. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Atsižvelgiant į tai, V. R. anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą ar kokį nors kitą KET pažeidimą, taip pat į pirmiau paminėtas V. R. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 8 d. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 2 metų terminui, kaip prašė prokurorė teisiamojo posėdžio metu, būtų akivaizdžiai neproporcingas V. R. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai.
Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė iš kaltinamojo V. R. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).
Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
V. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis VĮ „Regita“ duomenimis, V. R. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad automobilio savininkas yra ne kaltinamas asmuo. Automobilis buvo įgytas sudarius paskolos sutartį su UAB „Šiaulių bankas“. Pasak kaltinamojo iki visiško paskolas sutarties įvykdymo dar liko sumokėti apie 800 Eur įmoką. Šiomis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi netiesiogiai tai patvirtina byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas, iš kurio metyti, kad automobilio savininkas-valdytojas yra „UAB „Longo LT“. Taigi darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui. Kitaip tariant, kaltinamasis V. R. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi automobiliu „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise. Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Skoda Fabia“, 2012 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2 560 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Be to, kaip minėta, turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. R. vairuojamas automobilis „Skoda Fabia“, v n. (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo Vilniuje, judrioje eismo gatvėje, šiais veiksmais keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Iš pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad V. R. yra dirbantis, išlaiko tris pilnamečius, tačiau vis dar besimokančius, vienas užaugino 6 vaikus, todėl santaupų neturi, jo gaunamų pajamų užtenka tik pragyvenimui. Minėtą automobilį yra įgijęs lizingo būdu. Šis automobilis jų šeimoje yra vienintelė turima transporto priemonė, ja naudojasi ir suaugęs sūnus. Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (2 560 Eur), ši priemonė būtų neproporcinga. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, į jo iš teis patiriamus didelius išgyvenimus dėl savo neteisėtų veiksmų ir jo požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, kas rodo, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo didelę įtaką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. R. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1 500 Eur.
Kaltinamajam V. R. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas– paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 54-59).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro V. Baranausko 2022 m. kovo 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „Longo LT“ priklausantį turtą – automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., uždraudžiant minėtą turtą valdyti ar juo disponuoti, paliekant naudojimosi teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 7 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. R. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Skoda Fabia“, v. n. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)).
Išaiškinti V. R. ir L. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.