Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. P. UAB „V.“ priteista 411 678 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006 m. liepos 11 d. darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB „V.“ atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „V.“ priklausantį didelės – 385 818 Lt – vertės turtą, o būtent:

1. V. P. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2009 m. vasario 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, žodžiu nurodė UAB „B.“ pardavimų direktorei Ž. V. UAB „V.“ skirtas pinigines lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“. UAB „B.“ pardavimų direktorei Ž. V. iš viso pervedus piniginių lėšų už 10 000 Lt, jis šių lėšų nei į UAB „V.“ kasą, nei į UAB „V.“ banko sąskaitas neįnešė ir jas pasisavino.

2. V. P. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d., veikdamas vieninga tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, UAB „G.“ raštu nurodė pervesti UAB „V.“ skirtas pinigines lėšas į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ ir minėtai įmonei banko mokėjimo pavedimais pervedus iš viso 11 202,72 Lt, V. P. šių lėšų nei į UAB „V.“ kasą, nei į UAB „V.“ banko sąskaitas neįnešė ir tokiu būdu jas pasisavino.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje V. P., būdamas UAB „V.“ direktoriumi ir kasininku, 10 atvejų išmokėjo iš UAB „V.“ kasos sau kaip atskaitingam asmeniui UAB „V.“ direktoriui V. P. iš viso 306 765,28 Lt, kurių V. P. nei į UAB „V.“ kasą, nei į UAB „V.“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino UAB „V.“ priklausantį turtą – 306 765,28 Lt.

4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2008 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, veikdamas kaip UAB „V.“ atskaitingas asmuo, V. P. per internetines bankininkystės sistemą iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, 15 atvejų pervedė UAB „V.“ pinigines lėšas, iš viso 30 650 Lt. Šių lėšų jis nei į UAB „V.“ kasą, nei į UAB „V.“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu pasisavino UAB „V.“ priklausantį turtą – 30 650 Lt.

5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, V. P. per internetinės bankininkystės sistemą iš UAB „V.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ 4 atvejais pervedė pinigines lėšas, iš viso 27 200 Lt. Šių lėšų V. P. nei į UAB „V.“ kasą, nei į UAB „V.“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu pasisavino UAB „V.“ priklausantį turtą – 27 200 Lt.

Iš viso kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „V.“ priklausantį didelės vertės turtą – 385 818 Lt.

V. P. taip pat nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalimus, numatytus 2006 m. liepos 11 d. darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB „V.“ atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „V.“ turtą, iš viso 25 860 Lt, būtent:

1. 2007 m. gegužės 30 d. V. P. sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 050 su UAB „E.“, atstovaujama jo sūnaus V. P., einančio minėtos bendrovės direktoriaus pareigas, ir laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. be juridinio pagrindo avansu pervedė iš UAB „V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 13 600 Lt, nors UAB „E.“ buvo suteikusi paslaugų tik už 698 Lt, būtent:

– 2007 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1033 – 6 500 Lt;

– 2007 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1075 – 2 000 Lt;

– 2007 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1116 – 2 600 Lt;

– 2007 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1260 – 2 500 Lt.

2. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. kovo 17 d. avansu be juridinio pagrindo, UAB „E.“ suteikus paslaugų už 3 542 Lt, V. P. pervedė iš UAB „V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Ūkio banke, į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 16 500 Lt, būtent:

– 2007 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 76 – 5 000 Lt;

– 2007 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 79 – 1 500 Lt;

– 2007 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pavedimu Nr. 80 – 2 500 Lt;

– 2007 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 80 – 2 500 Lt;

– 2008 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 90 – 5 000 Lt.

Tokiu būdu, iš viso avansu sumokėjo į UAB „E.“ sąskaitą 30 100 Lt, tačiau UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. vasario 5 d. suteikė paslaugų tik už 4 240 Lt. Likusių 25 860 Lt, gautų avansu, UAB „E.“ negrąžino, paslaugų nesuteikė ir tokiu būdu UAB „V.“ direktorius kaltinamasis V. P. iš anksto, be juridinio pagrindo, sumokėjęs avansu 25 860 Lt UAB „E.“, iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą svetimą UAB „V.“ turtą – 25 860 Lt.

Nuteistasis V. P. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Vilniaus apygardos teismas dėl šios veikos V. P. išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Apygardos teismas konstatavo, kad visus kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis padarė, tačiau nėra pagrindo teigti, jog dėl kaltinamojo padarytų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesant BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje imperatyviai nurodytų numatytų padarinių, kaltinamojo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.

Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam paskirta bausme nurodydamas, kad skiriant bausmę V. P. nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo asmenybę, t. y. į tai, kad jam yra 56 metai, jis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė ir į sunkią sveikatos būklę. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad V. P. serga koronarine širdies liga, yra patyręs miokardo infarktą, vainikinės arterijos yra praplėstos ir šuntuotos. Taip pat nustatyta, kad jis serga hipertenzine liga, turi padidėjusį kraujospūdį, nustatytas kraujotakos nepakankamumas. Apeliantas pažymi, kad laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. P. dėl pablogėjusios sveikatos net 8 kartus buvo vežamas į įkalinimo vietų ligoninę gydytis, tačiau ten jam negalėjo būti suteiktas visavertis, kvalifikuotas ir pastovus gydymas, kuris būtų suteiktas būnant laisvėje. Būnant suėmime V. P. sveikata ir psichologinė būsena ypač pablogėjo po to, kai 2013 m. spalio 6 d. mirė jo motina, o po mėnesio – 2013 m. lapkričio 16 d. – tėvas, o jis, būdamas vienturtis sūnus, negalėjo jų tinkamai palaidoti. Po tėvų mirties be priežiūros liko namas, kuris buvo užstatytas už paskolą, todėl su šiuo turtu reikalinga skubiai atlikti įvairius juridinius veiksmus. Dėl šių aplinkybių visumos, apelianto nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, būtų pasiekti V. P. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant švelnesnę bausmę.

Nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendį: už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirti švelnesnę bausmę ir atitinkamai sumažinti subendrintos bausmės dydį.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo ją švelninti.

Kaip matyti, skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo V. P. motyvai išdėstyti pakankamai lakoniškai. Apygardos teismas nustatė vieną V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriant jam bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad padarė ne vieną, o du – sunkų ir nesunkų – tyčinius nusikaltimus. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. P. anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai, jo sveikatos būklė nėra gera, o padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas už atskiras nusikalstamas veikas skyrė bausmes, nesiekiančias BK 183 straipsnio 2 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, o už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo amžių ir sveikatos būklę ir už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarinius, nuteistojo kaltės formą bei rūšį, tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, jas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o pasisavinto turto vertė daug kartų viršija 250 MGL dydžio sumą, be to, iki šiol neatlyginta net dalis padarytos turtinės žalos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas už atskiras nusikalstamas veikas paskirti V. P. sankcijose numatytas būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes yra pagrįstas. Kaip matyti, apeliaciniame skunde ginčijamas tik už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė už šią nusikalstamą veiką gali būti paskirta tik taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas, prašydamas sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nenurodo, kokiu įstatyminiu pagrindu tai padaryti, todėl teisėjų kolegija įvertins visus pagrindus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pagrindų taikyti BK 62 straipsnį nėra. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visgi skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, turi galimybę paskirti švelnesnę bausmę sankcijos ribose, todėl ne bet kokių teigiamų veiksnių buvimas laikytinas išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. P. būtų aiškiai neproporcingas jo padarytai veikai ar jo asmenybei, nėra ir jų pagrįstai šioje byloje nenustatė apygardos teismas. Tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde.

Taigi apygardos teismas pagrįstai skyrė V. P. bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Vis dėlto, nors V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį, ji savo dydžiu vis tiek yra aiškiai per griežta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nuteistojo amžių ir jo sveikatos būklę. Apygardos teismas nuosprendyje paminėjo šias aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamai jų neįvertino. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu V. P. yra 56 metų amžiaus, serga koronarine širdies liga, persirgęs miokardo infarktu, vainikinės arterijos yra praplėstos, šuntuotos, taip pat serga hipertenzine liga, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, sutrikusi medžiagų apykaita. Ekspertas D. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad V. P. iš tikrųjų serga ligomis, kurios yra lėtinės, sunkios, tačiau nepasunkėjusios tiek, kad sergantį jomis kaltininką būtų galima atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės, kaip tai numatyta Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąraše. Įvertinusi nuteistojo amžių, jo sveikatos būklę ir tai, kad V. P. anksčiau neteistas, be to, turi realias galimybes įsidarbinti UAB „I.“ prekybos vadybininku, teisėjų kolegija sprendžia, kad ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam neatitinka ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau ir prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatoms apie bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. P. nuteistas ne už smurtinius nusikaltimus, o už nusikaltimus nuosavybei, iš jo priteista didelė suma turtinei žalai atlyginti, todėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju tik sumažintų nuteistojo galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Toks sprendimas atitinka ir susiformavusią teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2013 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86/2013, kuriuo už svetimo turto, kurio vertė 321 669 Lt, pasisavinimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2014 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78/2013, kuriuo už svetimo turto, kurio vertė 372 353,83 Lt, pasisavinimą palikta pirmosios instancijos teismo paskirta 250 MGL dydžio bauda (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51/2013, kuriuo už svetimo turto, kurio vertė 560 904 Lt, pasisavinimą palikta pirmosios instancijos teismo paskirta 140 MGL dydžio bauda (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) ir t. t.).

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių teisėjų kolegija skundžiamą apygardos teismo nuosprendį keičia ir nuteistajam V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dar artimesnę sankcijos žemutinei ribai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė nuteistajam V. P. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims bei visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Keičiant apygardos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nuteistajam V. P. paskirtos bausmės iš naujo subendrinamos. Kaip ir skundžiamame nuosprendyje, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti.

V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.